Kokie metai, toks ir vynas

Pradžia – tėviškėje Ukrainoje

„Šiuo metu auginame desertines ir vynui tinkančias vynuoges, atsivežtas iš gimtinės, – pasakoja iš Ukrainos, Zaporižios srities, kilusi Olga. – Kasmet grįždavau į tėviškę ir po kelias parsiveždavau. Nesiekiau pardavinėti, norėjau greta namų turėti gabalėlį savosios Ukrainos. Vežiau visokias veisles. Kitokiame klimate desertinės nepritapo, o vyninės prigijo ir auga kuo puikiausiai!“ Moteris pasakoja dabar auginanti kelias senas desertinių vynuogių veisles, tarp jų – ‘Lidiją‘ (rožinę) ir ‘Izabelą‘.

Įsigiję sodybą, Olga su Vytautu daugino ukrainietiškus sodinukus. Vynuogių priaugo daug. Todėl 2004 m. pamėgino savo reikmėms pasigaminti vyno. „Tuo metu nebuvo daug informacijos, teko pasiskaitinėti, įsigilinti į receptus – vyną gaminti ne taip paprasta. 2009 m. įstojome į vyndarių asociaciją, įgijome naujų žinių. Asociacijos nariai tarpusavyje bendrauja, vieni iš kitų sužinome paslapčių, įdomybių. Įgytas žinias pritaikėme praktikoje“, – vyndarystės pradžią prisimena Olga.

Vien seni „Ivanausko rastinukės“, kuria kažkada sodybos savininkai apželdino garažą, krūmai ko verti! Ši veislė pasirodė besanti itin derlinga – iš dviejų augalų būdavo 100 kg derliaus! Pašnekovė prisipažino, kad iš pradžių nežinojo, jog gėrimą galima gaminti ir iš kitų uogų. Tik vėliau išbandė serbentų ir aviečių vynus. „Gamindami vyną skirtingų vynuogių nemaišome, o uogų, vaisių asorti gaminti galima. Iš vyno vynuogių kartais galima gaminti kupažą – gėrimą iš skirtingų veislių. Tai ypač populiaru vynuogininkystės pradžioje, kai yra daug veislių, bet po kelis krūmus. Gal kada ir aš taip darysiu“, – teigia O. Vilkelienė.

Kokie metai geri?

Lietuvoje, kaip ir bet kuriame kitame pasaulio kampelyje, kur auga vynuogės, uogų, taip pat ir vyno skonis skiriasi kiekvienais metais. „Iš pradžių buvo keista, kai vyndariai žino, kurių metų vynas. Jis tikrai skiriasi – tai pajutusi supratau, kokią įtaką vynuogėms turi gamtos sąlygos. Skirtingi skoniai nebūtinai reiškia blogą arba gerą vyną, bet ir tam tikrą poskonį, nulemtą gamtos sąlygų, dėl kurių skirtingų metų vynuogės skiriasi“, – pastebėjimais dalijasi vyndarė.

Olga sako: „Vynas vienais metais bus saldesnis, kitais rūgštesnis, aromatingesnis bus daugiau arba mažiau, ir mes, vyndariai, tai jaučiame. Gamta lemia labai daug. Pavyzdžiui, veislė ‘Izabela‘ labai vėlyva. Lietuvoje ji visada prinoksta, bet skonio savybės tiesiogiai priklauso nuo saulės kiekio. 2018 m. buvo stebuklingi – netikėtai pajutau visą tos veislės aromatą. Praėjo 2019, 2020 m. – vynas irgi skanus, bet tokio nuostabaus aromato nebebuvo. 2018-aisiais nuo pavasario iki rudens buvo labai stabilus oras: šiltas pavasaris, šilta ir iki pat rudens saulėta vasara. Tai nulėmė puikų vynuogių skonį. Visos kitos vynuogių rūšys tais metais irgi buvo itin kvapnios.“

Kokio derliaus tikimasi šiemet...

Olga neslepia, kad sunku prognozuoti šiųmečių uogų savybes. Neaišku, ar vynuogės spės prinokti. „Gamta nuo pat pavasario vėluoja dviem savaitėmis, greičiausiai tai paveiks ir vynuogių kokybę“, – spėja vyndarė. Jei vasaros pabaiga bus prasta, mažiau gamins vyno.

„Kartais tenka keisti receptą, pridėti cukraus, kuris keičia vyno stiprumą ir skonį. Jei uoga sukaupia nors 23 proc. cukraus, matuojant refraktometru pagal BRIX skalę, galima pagaminti labai gerą sausą vyną, tačiau Lietuvoje tai pasiseka retai, – apgailestauja pašnekovė. – Paprastai iš to, kas mums uždera, darome pusiau saldų arba saldų vyną. Ne kiekviena vasara saulėta, todėl dažnai be cukraus nepavyks pagaminti skanaus.“

Orai lemia ne tik vynuogių, bet ir kitų uogų vyno skonį. Vyndarė pastebi, kad kitoms uogoms daroma mažesnė įtaka, nes serbentai, avietės yra lietuviškos uogos, pratę čia augti. Vynuogės – pietietiškos, ne iki galo adaptavosi pas mus. Ji pastebėjo, kad itin lietingomis vasaromis avietės gerokai mažiau aromatingos ir vynas išeina kitoks.

Nuo gamtos priklauso ir kiekis

Gamta lemia ne tik vyno kvapą ir skonį, įtakos daro ir kiekiui. „Šiemet mūsų derlius labai geras (nežinau, kaip sekasi kitiems vynuogininkams). Pavasario šiluma buvo vėlyva, bet mūsų krašte šiemet nebuvo daug šalnų, jos nenukando ūglių, taigi uogų daug“, – džiaugiasi O. Vilkelienė. Ji pasakoja, kad nepalankus oras gali lemti ir ligas, dėl kurių taip pat nubyra derlius. Vis dėlto ligoms atsparios vynuogės primezga daug uogų, taigi nuo rudens priklausys, kiek iš jų sunoks.

Pašnekovė prisipažįsta, labiau laukianti uogų kokybės, o ne didelio kiekio. „Mes gaminame tik savo reikmėms, tad nereikia. Ruošiame edukacijas, pasakojame apie vyno gamybą. Gal kada vaikai legalizuos ir bandys imtis vyno prekybos. Kol kas laukiame lengvesnių įstatymų, kurie labai trukdo legalizavimą“, – apie dabartį ir perspektyvas pasakoja vyndarė.

Šalnos – ne visada kliūtis

Užsienyje būna gaminamas užšalusių vynuogių vynas. „Jei vynuogę po šalnos išeina išlaikyti, atsiranda daugiau cukraus, įgyjamas tam tikras poskonis. Esu tokį gaminusi, kai netikėtai užėjo šalnos. Buvo įdomus poskonis, geras aromatas, o uogos gerokai saldesnės, – patirtimi dalijasi Olga. – Tačiau ne iš visų vynuogių tokį pagaminsi – jei sunoko, šalnų nelauksi, nes nubyrės. Kita vertus, šalnų gali būti ir rugsėjį, nors paprastai vynuoges nurenkame rugsėjį–spalį. Sulauks uogos šalnų ar ne, labai priklauso nuo vynuogių veislių vėlyvumo.“

Ji patikslina, kad jei per rugsėjį vynuogės sukaupė pakankamai cukraus, galima drąsiai skinti ir anksčiau: „Lietuvoje nėra galingų vyninių, kad visas derlius būtų apdorojamas per vieną dieną – po truputį žiūrima, ragaujama, skinama, gaminama.“

Priklauso ir nuo dirvožemio, ir nuo trąšų

Dar vienas vyno skoniui svarbus veiksnys – dirvožemis. Todėl ir skiriama, iš kokio regiono vynas. „Esu ragavusi trijų dirvožemių tos pačios vynuogės ir visos buvo skirtingos. Smėlyje augusios – saldžiausios. Jei dirvožemis rūgštus, vynuogės mažiau saldžios“, – pastebi O. Vilkelienė ir priduria, kad vynuogės augs bet kokiame dirvožemyje, tik jų skonis bus kiek kitoks: „Kai žmonės klausia, kokioje žemėje sodinti vynuoges, atsakau – galite kažkiek komforto į duobę įdėti, tačiau viso grunto nepakeisite.“

Specialistė nepataria vynuogių sodinti rūgščioje žemėje, kur aukštai gruntiniai vandenys. Joms geriau sausiau. Mirkstant šaknims, vynuogės vargsta, dažnai serga. „Dabar pas mane visur vienodas priemolis. Bet pirmas vynuoges sodinau į molį, o kitoms į duobę pyliau komposto. Didelio skirtumo nepastebėjau, nebent smagu palepinti, kol jaunas augaliukas. Paskui šaknys eina labai giliai, – tvirtina pašnekovė. – Smėlis vynuogei nėra blogis, nors šiek tiek pamaitinti vis viena reikės. Pradžioje į paruoštą 60 x 80 cm duobę įdėkite komposto, trąšų ir sodinkite.“ Vėliau Vilkeliai augalus tręšia labai retai, kartą per kelerius metus, mat vynuogės nemėgsta per daug trąšų, nes augs galingi krūmai, o uogų bus mažai.

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKĖ

Olgos Vilkelienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.