Kaunas +8,1 °C Mažai debesuota
Sekmadienis, 13 Rgs 2026
Kaunas +8,1 °C Mažai debesuota
Sekmadienis, 13 Rgs 2026




Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?

2024/04/20


Padidink tekstą

Šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata, geresne savijauta vartodama maistingesnę, natūralesnę ir sveikatai palankesnę produkciją. Vištiena – ne išimtis, o pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių yra būtent ta mėsa, kuri vis dažniau aptinkama kiekvieno pirkėjo krepšelyje.

Pastebima tendencija ir ta, kad pirkėjas prioritetą teikia Lietuvoje užaugintai ir čia pagamintai produkcijai, nes ji yra šviežesnė, sertifikuota ir specialiais ženklais paženklinta. Būtent ženklinimas yra vienas iš maisto kokybės ir saugos garantų, ką betarpiškai vertina vartotojas.

Griežti reikalavimai ir ženklinimas

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas sako, kad norint lengvai ir greitai atpažinti aukščiausios kokybės produktą, derėtų atkreipti dėmesį į ant jo pakuotės esančius ženklus. Vienas tokių – Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos ženklas „Nacionalinė kokybė Lietuva“, kuris patvirtina, kad produkcija atitinka išskirtinius, net Europos Sąjungoje pranokstančius, reikalavimus. Jei kalbėtume apie vištieną, remiantis NKP, jai keliami atskiri reikalavimai, tarp kurių – ir mėsinių viščiukų auginimas be antibiotikų.

„Visas mėsinių viščiukų auginimo procesas yra griežtai kontroliuojamas – nuo padėto kiaušinio, inkubatoriuje išsiritusio viščiuko, kuris vėliau gabenamas į paukštidę. Kiekviename etape yra imtąsi visų įmanomų prevencinių priemonių, kad mėsiniai paukščiai augtų sveiki ir jų nereikėtų gydyti antibiotikais. Natūraliai yra stiprinamas jų imunitetas, suteikiamos jiems kuo geresnes sąlygas augti ir taip užtikrinamas paukščių sveikatingumas“, – pažymi G. Kauzonas pridurdamas, kad ruošiant paukštienos pusgaminius ir gaminius, negali būti naudojama mechaniškai atskirtos mėsos, užpildų ar baltyminių mėsos pakaitalų, maisto priedų, dirbtinių aromato ir skonio stipriklių, dažiklių, produktų sudėtyje taip pat negali būti ir GMO.

Populiarumas auga dėl naudos sveikatai

Pašnekovo teigimu, vištienos populiarumas visame pasaulyje kasmet didėja, tame tarpe ir Lietuvoje. Tam įtakos turi šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas – jis nuolat skuba, nenori ilgai užtrukti gamindamas maistą, bet nori subalansuotos ir sveikatai palankios mitybos. O be antibiotikų užauginta vištiena yra ta mėsa, kuri yra naudinga organizmui ir ją paruošti neužtrunka daug laiko. Priklausomai nuo paruošimo būdo ją renkasi tiek sveikos gyvensenos puoselėtojai, tiek greitojo maisto gerbėjai, trumpai tariant, atliepia visų pirkėjų norus ir poreikius.

Nuo seno įvairiose kultūrose vištiena buvo vertinama dėl savo naudos sveikatai, todėl iki šių dienų jos populiarumas nėra atslūgęs. Įvairūs tyrimai rodo, kad dėl vištienoje esančių baltymų, mineralų ir vitaminų, ši mėsa naudinga skirtingo amžiaus žmonėms, ji yra nekaloringa, lengvai virškinama mėsa, kuri puikiai tinka turintiems kraujospūdžio ar cholesterolio problemų. Be to, ji yra ir labai svarbi vaikų mitybos dalis, nes visaverčiai baltymai yra būtini jaunam organizmui ir besiformuojančiai imuninei sistemai.

Konferencija apie perspektyvas Lietuvoje

Siekiant aptarti paukštininkystės rinkos ir kokybiško maisto auginimo ir gamybos aktualijas šalyje, Vilniaus kolegijos Veterinarijos klinikoje įvyko Lietuvos paukštininkystės asociacijos inicijuota konferencija „Kokybiški maisto produktai – Lietuvos perspektyvos“, kurios rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pagal veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles.

Konferencijos metu KTU Dirbtinio intelekto centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Romas Gružauskas pristatė kiaušinių kokybės gerinimo tendencijas, VšĮ „Ekoagros“ III sertifikavimo skyriaus tikrintoja-ekspertė Reda Butkevičienė dalijosi žiniomis apie paukščių sertifikavimą pagal NKP sistemą ir NKP ženklinimo reikalavimus. Apie tvarumą paukštininkystėje Europos Sąjungoje ir kaip ją atitinka NKP sistema pasakojo AB „Vilniaus paukštynas“ valdybos narys, Europos Sąjungos paukštienos perdirbėjų ir prekybos asociacijos valdybos narys bei tvarumo darbo grupės pirmininkas Saulius Petkevičius. AB „Vilniaus paukštynas“ Auginimo tarnybos vadovas, veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis pristatė biosaugos svarbą auginant paukščius pagal NKP sistemą. UAB „Ariogalos grūdai“ kokybės vadovė dr. Skaidra Šilingė dalijosi žiniomis apie pašarinių žaliavų ir pašarų kokybę, šiandienius iššūkius ir ateities tendencijas. Taip pat apie NKP sertifikato svarbą „Vilniaus paukštyno“ darbuotojams ir pirkėjams pasakojo AB „Vilniaus paukštynas“ komunikacijos vadovė Sandra Vičienė ir prekės ženklų vadovė Viktorija Junčė.

 

Partnerio informacija

123rf nuotr.

Dalintis
2026/09/12

Kodėl verta auginti kanapes? Naujos galimybės – didesnės pajamos

Pastaruoju metu žiniasklaidoje dar nedaug rašoma apie agromiškininkystę ir kanapininkystę, kanapių oficialų įteisinimą auginti agromiškininkystės sklypuose tinkama kultūra, itin efektyvų CO2 sugėrimą (ūkininkai gautų papildoma...
2026/09/12

Raudėnų žirgynas – ir grožiui, ir sportui, ir laisvalaikiui

Šią vasarą Šiaulių rajone buvo atidarytas Raudėnų žirgynas. Žirgininkystės verslo specialistė, žirgyno savininkė Aiva Lipskė – žinomo ūkininko Henriko Starasotnikovo dukra. Ji džiaugėsi savo tėvo ypatinga dovana – įkurti ...
2026/09/12

Europos žemės ūkio strateginė autonomija – su DI pagalba

Dirbtinis intelektas gali padaryti žemės ūkį išmanesnį, bet tik tuo atveju, jei jo modeliai iš tikrųjų pajėgia suvokti apie pasėlius, dirvožemį, klimatą ir ūkių valdymą. „AgriScienceFM“ yra naujas Europos projektas, kuris...
2026/09/12

Norite žalios vejos pavasarį? Pasirūpinkite ja dar prieš šalnas

Rudeniui įsibėgėjant, gamta ima ruoštis žiemos poilsiui, tačiau sode darbymetis dar nesibaigia. Kol šalnos ir sniegas nepaslėpė kiemo, svarbu pasirūpinti veja ir tinkamai paruošti ją artėjančiam šaltajam sezonui.
2026/09/12

Kai technologijos sustoja, sprendžia žmogus: pažintis su viena seniausių geležinkelio profesijų

Lietuvos geležinkelių infrastruktūra sparčiai modernėja – vis daugiau eismo valdymo funkcijų perima pažangios technologijos. Tačiau kai kuriose stotyse saugus traukinių eismas vis dar prasideda nuo žmogaus veiksmų. Čia iešmai iki &sca...
2026/09/12

Grūdai atpigo trečdaliu, tačiau duona – gerokai mažiau. Kodėl?

Per trejus su puse metų kviečiai ir rugiai Lietuvoje atpigo maždaug trečdaliu. Panašiai sumažėjo ir miltų gamintojų kainos, tačiau duonos gaminių kainos tokio pat kritimo nepatyrė. Šiemet dalis duonos gaminių parduotuvėse jau pastebi...
2026/09/12

Vidutinė šilumos energijos kaina Lietuvoje rugsėjį kiek mažesnė nei rugpjūtį ir išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių, o biokuras brangsta

Artėjant naujam šildymo sezonui, rugsėjį centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina Lietuvoje 0,49 proc. mažesnė nei rugpjūtį, o biokuro kainų vidurkis per mėnesį padidėjo 5,4 procento. Dėl neįprastai šaltų orų ...
2026/09/12

Kodėl ugnikalnio pelenai sustabdo lėktuvus?

Praeitą savaitgalį Indonezijoje išsiveržus Anak Krakatau ugnikalniui, dėl ore pasklidusių pelenų sutriko Džakartos ir kitų oro uostų darbas. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai atkreipia dėmesį, kad ugnikalnių poveikis gali būti...