Kaunas +3,2 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 16 Lap 2026
Kaunas +3,2 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 16 Lap 2026




Kokybiškiausios jautienos receptas – ūkininkų patirtis plius mokslo inovacijos

2023/10/11


Padidink tekstą

Skanaudamas sultingą jautienos kepsnį, retas šios rūšies mėsos mėgėjas susimąsto, kiek daug ne tik žmogaus darbo, bet ir mokslo žinių tuo metu yra jo lėkštėje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) veikiančio Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro (GPTIC) vadovės dr. Editos Meškinytės pastebėjimu, į žemės ūkį naujovės veržiasi itin sparčiai. Ir tai ne tik stulbinanti moderni technika, robotai, bepilotės skraidyklės, bet ir į naują lygmenį mėsinės galvijininkystės šaką keliantis genetikos mokslas, genominiai tyrimai, galvijų mėsos maistinės vertės vertinimas.

Žmogaus sveikatai – vienas vertingiausių produktų

„Statistika rodo, kad buvome ir esame mėsos mėgėjai. Tačiau kiaulienos vienam mūsų šalies gyventojui tenka 54 kg per metus, o jautienos – vos 6 kg. Norėtųsi balanso. Suprantama, jautiena, ypač mėsinių veislių galvijų mėsa, yra brangesnė. Tačiau tam, kad savo organizmą aprūpintume niekuo nepakeičiamomis vertingomis medžiagomis, pakanka apie 100–150 g kokybiškos jautienos porcijos keletą kartų per savaitę. Be to, nebūtina rinktis brangiausią skerdenos dalį. Troškiniams, sriuboms, maltos mėsos patiekalams puikiai tinka ir kitos skerdenos dalys“, – pataria GPTIC vadovė dr. E. Meškinytė.

Pašnekovės teigimu, mėsinė galvijininkystė Lietuvoje yra gana jauna žemės ūkio šaka. Vos prieš tris dešimtmečius daugeliui Lietuvoje nuostabą kėlė vien tai, kad mėsinių veislių karvės nėra melžiamos, kad jaunikliai veršeliai motinos pieną žinda ne savaitę ar dvi, kaip įprasta pieninėse bandose, o 6–8 mėnesius. „Iš tiesų mėsiniai galvijai taip ilgai gauna vertingiausią produktą. Šis laikotarpis sutampa su intensyviausiu jų raumenų augimo ir baltymų sintezės periodu“, – galvijienos gamybos specifiką komentuoja dr. E. Meškinytė, pastebėdama, kad aukšta biologine ir mitybine verte pasižyminti mėsinių veislių galvijų mėsa neatsitiktinai yra priskiriama prie vertingiausių žmogaus mitybos produktų.

Tėvų genetines savybes atskleidžia palikuonių mėsos kokybė

„Mėsos kokybė vertinama pagal požymių visumą, atsižvelgiant į vartojimo tradicijas, subalansuotos mitybos reikalavimus, tinkamumą tradicinių gaminių gamybai, prekinę išvaizdą ir kitus požymius. Pirkdamas mėsinių galvijų mėsą, vartotojas gali įvertinti juslinius rodiklius – jos išvaizdą, spalvą, konsistenciją, kvapą, daliai veislių būdingą marmuringumą. Tačiau kitos kokybę lemiančios savybės nėra matomos, pavyzdžiui, ar pagaminta mėsa bus lengvai kramtoma, ar bus patiriama nuostolių terminio apdorojimo metu.

Kietumas – viena svarbiausių kulinarinių savybių, tiesiogiai darančių įtaką jautienos vertei ir patrauklumui vartotojui. Kieta mėsa yra ne tik neskani – ją žmogaus organizmas prasčiau ir įsisavina. Kitas svarbus mitybinis rodiklis yra mėsos baltymų visavertiškumas. Tai yra dviejų amino rūgščių – oksiprolino ir triptofano – santykis. Aukštos biologinės vertės jautienos šis santykis siekia 5 balus ir daugiau. Norint įvertinti mėsos kokybę, vertinama jos cheminė sudėtis ir fizinės savybės. Tiriant mėsos cheminę sudėtį, nustatomas sausųjų medžiagų, baltymų, riebalų ir pelenų kiekis. Mėsos cheminė sudėtis priklauso nuo gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, lyties, šėrimo technologijų, įmitimo. Apibūdinant mėsos kokybę, dažniausiai tiriamos kelios mėsos fizinės savybės: rūgštingumas (pH), spalvingumas, vandens rišlumas, mėsos nuostoliai terminio apdorojimo metu, mėsos kietumas, vandeningumas ir baltymų visavertiškumas. Todėl pažangiems šalies ūkiams, siekiantiems gerinti produkcijos kokybę, o kartu ir didinti savo pajamas, labai svarbus partneris yra GPTIC“, – pasakoja dr. E. Meškinytė.

Pasak jos, aukštą galvijienos kokybę lemia keli faktoriai. Vienas svarbiausių – tiksli karvių motinų ir bulių tėvų reproduktorių atranka, nes tėvai tiek geras, tiek ir nepageidaujamas savybes perduoda savo palikuonims. Todėl iš bandos turi būti eliminuojami individai, kurių pačių ir jų palikuonių mėsa net teoriškai negali būti kokybiška. Norint tai įvertinti, turi būti atliekami galvijų genetiniai ir genominiai tyrimai. Genominiai tyrimai atliekami bendradarbiaujant su užsienio akredituotomis laboratorijomis, o genetiniai – vietoje.

Taip pat yra atliekamas ultragarsinis tyrimas gyviems galvijams. Šio tyrimo metu nustatomas ilgiausiojo nugaros raumens plotas, poodinių riebalų storis, marmuringumas, apskaičiuojama keliolika rodiklių skerdenai įvertinti. Skaitmeninis gyvo gyvūno tyrimas, duomenų kaupimas ir lyginimas, dr. E. Meškinytės pastebėjimu, turi būti neatsiejama veislininkystės dalis, siekiant auginti aukštos genetinės vertės ir gero raumeningumo galvijus bei gauti aukščiausios kokybės jautieną. Didinant šakos konkurencingumą, ši priemonė turėtų būti numatyta visų mėsinių galvijų populiacijų gerinimo selekcijos programose ir pradėta vykdyti visų mėsinių galvijų auginimo ūkiuose. Centre atliekami chromatografijos tyrimai, nustatomas cholesterolio kiekis mėsinių veislių galvijų mėsoje. „Tyrimai rodo, kad jo kiekis galvijienoje nėra aukštas“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Bandos genominių tyrimų rezultatai nustebina net ir patyrusius augintojus

„Įsigydami mėsinių galvijų mėsą, ypač vertingiausias skerdenos dalis – nugarinę, kryžinę – vartotojai ieško ir renkasi pasižyminčią didesniu marmuringumu. To paties siekia ir augintojai. Tačiau reikia žinoti, kad mėsos marmuringumas yra 100 proc. paveldimas iš tėvų ir nėra būdingas visoms veislėms. Tačiau net ir būdingų veislių gyvulius šeriant netinkamai šis genas negalės visiškai atsiskleisti ir nepasireikš“, – teigia GPTIC mokslo darbuotoja Giedrė Jarienė, besispecializuojanti galvijų genetikos srityje.

„Atlikdami genetinį tyrimą, nustatome pavienius genotipus, o genominio tyrimo metu tiriama 100 tūkst. ir daugiau genotipų, individo paveldėtų savybių. Pavyzdžiui, mėsos marmuringumą lemia 16 genų, tačiau jie nėra dominuojantys ir jų individas gali turėti 6. Todėl svarbu, kad buliaus tėvo ir karvės motinos šie genai „sutaptų“. Priešingu atveju, jų palikuoniui mėsos marmuringumo savybė gali ir nepasireikšti. Todėl ūkininkams siūlome paslaugos paketą – nustatome ekonomiškai naudingiausius paveldimus genus – marmuringumo, dvigubo raumens, skerdenos išeigos genotipų kombinacijas. Po atliktų tyrimų labai tiksliai parenkame, kurį bandos bulių su kuria karve tikslingiausia poruoti. Šios prognozės patikimumas – 100 proc.“, – į inovacijų reikšmę dėmesį atkreipia G. Jarienė.

Pašnekovės įsitikinimu, dar svarbesnis yra veršelių genomo tyrimas – jis šiandien jau turėtų būti tapęs kiekvieno pažangaus galvijininkystės ūkio kelrodžiu. Genominis tyrimas labai aiškiai leidžia nustatyti, ar lengvai karvė veršiuosis, kiek ji bus pieninga, kaip sparčiai augs jos veršeliai, kokia bus jų mėsos kokybė ir netgi kokį charakterį paveldės būsimos kartos. Kadangi 100 tūkst. individo paveldimų savybių lemia ne vienas genotipas, o genų genotipų kombinacijos, rezultatai gaunami pasitelkiant sudėtingas kompiuterines programas.

„Tenka pastebėti, kad beveik nėra nė vieno ūkininko, kurio nenustebintų laikomos bandos genominio vertinimo rezultatai. Dažnai paaiškėja, kad problema visiškai ne tai, į ką augintojas yra susitelkęs. Pavyzdžiui, žmogus susirūpinęs, kaip padidinti žindenių pieningumą, bet nėra atkreipęs dėmesio į tai, kad jo auginamų galvijų mėsa yra kieta, arba kad veisimui naudojamas brangiai įsigytas naujas bulius blogina bandos genetinę vertę. Tačiau vien tai, kad mūsų ūkininkai vis aktyviau domisi galvijų genetiniais ir genominiais tyrimais, rodo, kad Lietuvos mėsinė galvijininkystė jau yra išlipusi iš pradžiamokslio etapo“, – reziumuoja G. Jarienė.

 

Partnerio turinys

VDU ŽŪA nuotrauka

Dalintis
2026/11/16

Už siekį išlikti – NMA sankcijos

Prieš beveik šešerius metus pasinaudoję Jaunųjų ūkininkų paramos programa ir pradėję auginti danielius ar elnius, ūkininkai tikėjosi eksportuoti užaugintus gyvūnus. Tačiau dėl pasikeitusių geopolitinių sąlygų eksporto rinka už...
2026/11/16

Biometanu važiuoti jau pigiau nei dyzelinu: ekspertai ragina vežėjus nepraleisti galimybės

Biometanu varomi vilkikai Lietuvoje jau gali būti ekonomiškai naudingesni už dyzelinius, o artimiausiais metais šis skirtumas turėtų dar labiau išaugti. Energetikos ekspertų skaičiavimais, vienas biometaną naudojantis vilkikas...
2026/11/16

R. Ežerskienė: Kodėl švietimo nevertiname kaip ilgiausios Lietuvos investicijos?

Bankas, vertindamas investiciją, paprastai užduoda keturis klausimus. Kiek ji kainuoja? Kokią grąžą sukuria? Kas gali tą grąžą sumažinti? Ir kas priima sprendimą bei kokiam laikotarpiui? Tačiau nors švietimas yra ilgiausia Lietuvos investic...
2026/11/16

Savaitgalį gaisre žuvo žmogus, degė gyventojų būstai, garažai, automobiliai

Per praėjusias tris paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 45 gaisrų ir atliko 80 gelbėjimo darbų. Gaisruose vienas žmogus žuvo, o du buvo traumuoti. Iš vandens telkinių ištrauktas vienas skenduolis.
2026/11/16

Nuo vienos karvės – iki „Pasiutusių angusų“ ūkio

Šilutės r. Paleičių kaime nuo 1994 m. ūkininkauja Dalia ir Eugenijus Šulskiai. Pradėję savo ūkį kurti nuo vienos karvutės, dviejų veršelių ir devynių paršelių, dabar ūkininkai laiko šešias dešimtis ...
2026/11/16

Dirbo užsienyje, o Lietuvoje gavo nedarbo išmokas: nustatyti piktnaudžiavimo atvejai

Lietuvoje registruoti bedarbiai, kurie tuo pat metu dirba ir gauna darbo pajamas kitose Europos Sąjungos valstybėse, neturėtų tikėtis, kad tokia veikla liks nepastebėta. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) koordinuojamo Tarpinstitucinio bendradarb...
2026/11/16

Viešvilės miške žvėrys rodosi lyg ant podiumo

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate įrengtos vaizdo stebėjimo kameros atskleidė čia užklystančių žvėrių įvairovę.
2026/11/16

Varėnos viešojoje bibliotekoje atidaryta talentingų jaunųjų drožėjų darbų paroda

Varėnos viešojoje bibliotekoje lapkričio 4 dieną atidaryta jaunųjų tautodailininkų Mato Banio ir Igno Voverio medžio drožybos darbų paroda. Mokytojo Algirdo Juškevičiaus ugdytiniai savo talentu, kruopštumu ir meile tradiciniam...