Komercinė medžioklė ir komercinis melžimas – kas ką?

Komercinės medžioklės plotus miškininkai saugo po devyniais užraktais, o eiliniam ūkininkui priklausančiose komercinio melžimo pievose šeimininkaujantys šernai iš komercinių medžioklės plotų nuosavybės teisių nepaiso. Tokia kasdienybė, žemdirbiui nešanti didžiulius nuostolius, o miškininkams – tūkstantinius pelnus. Deja, laukinių žvėrių antplūdžio problemos nesprendžia niekas, nepadėjo net afrikinis kiaulių maras – po šernų naikinimo vajaus šių padarų Žemaitijoje tik pagausėjo. Tad į komercines medžiokles plūstantys užsieniečiai pinigų joms negaili, o komercinį, centų vertą ūkininkų pieną ne visada kam ir įsiūlysi.

Nukentėjo nuo šernų Likimas šias dvi komercines veiklas įtaisė vieną greta kitos: Kretingos miškų urėdijai priklausantis Ledžių miškas ribojasi su Skuodo r. ūkininkų laukais. Ūkininkų karvėms į mišką nereikia, o štai urėdijos globojami šernai pievose šeimininkauja lyg savo namuose. Šį pavasarį apie 60 ha ūkininkui Zigmantui Jasui priklausančių pievų ir ganyklų laukinės kiaulės taip sumaitojo, kad šienapjovė per jas niekaip nepervažiuos. - Šernai mano ganyklose triūsė ir praėjusį pavasarį. Valdžia žalą atlygino, už gautą kompensaciją pievas išlyginau, pagal galimybes atsėjau nauja žole, kuri neblogai sužaliavo. Tikėjausi ir karves čia ganyti, ir pašarų žiemai paruošti. Deja, šernai šiemet taip įsismarkavo, kad laukuose žalių plotų beveik nepaliko. Galbūt ir šiemet žalą atlygins, tačiau koks čia ūkininkavimas, jeigu kiekvienais metais reikia sukti galvą, kaip pievas atnaujinti. Ne tam nuostolius šalinau, kad šiemet patirčiau dar didesnius. Išarti visų laukų negaliu, nes neturėsiu kur gyvulių ganyti arba teks jų skaičių mažinti, - širdgėlą liejo į suniokotus laukus mus atvežęs ūkininkas Z. Jasas.

Nemato išeities Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius, žvelgdamas į šernų veiklos padarinius, tik galvą kraipė ir svarstė, kokia išeitis ūkininkui būtų priimtina. - Yra ir daugiau nuo šios problemos kenčiančių ūkininkų. Kieno tik nepaklausi, kas Žalgirių k. pusėje žemių turi, nuostolių pridaryta visiems. Čia Kretingos miškų urėdijos komerciniai medžioklės plotai, jie suka savo „biznį“. Niekas nieko nesako, tegul veža tuos užsieniečius, bet vietos žmonių į bankrotą tegul nestumia. Ką dabar ūkininkui daryti, 60 ha sunaikinta, iš kur pašarą pirks, kuo 30 melžiamų karvių ir tiek pat prieauglio šers? Juk ne vieno ir ne kelių dešimčių šernų praeita, o šimtų. Žemė taip „sukultivuota“, kad iškart sėti galima, geriausiais žemės dirbimo agregatais taip nepadarysi. Šernų skaičių reguliuotų ar tvora savo plotus atitvertų, jei jie iš to užsidirba gerus pinigus. Juk svetimiems medžiotojams čia nė pasirodyti neleidžiama, įeisi – būsi brakonierius, - svarstė K. Jucevičius. Z. Jasas pridūrė, kad šernai dar ir sočiai pašeriami specialiai tam įrengtose šėryklose. - Yra čia netoliese, už mano miško, žvėrių šėryklos, šeria nuolat. Kiek metų prašau, kad tas šėryklas toliau į miško gilumą nukeltų. Specialiai po pat nosimi įrengė, šernus augina ir ūkininkams nuostolius daro. Ten net spyna pakabinta, kelias prie šėryklų uždarytas. Komercija mat, - pasakojo Skuodo r. ūkininkas.

Pataria nenurimti Ką ūkininkui reiškia kiekvienais metais kreiptis į seniūniją, kviesti komisiją ir kartu su ja vaikščioti po šernų išknistus laukus, laukti, kokio dydžio kompensacija bus paskirta? Paskui iš naujo tvarkyti pievas, jas atsėti, saugoti nuo žvėrių, gyvulių sąskaita taupyti pašarą, o pavasarį ir vėl išvysti jau regėtą vaizdelį? Tai pats tiesiausias kelias į bankrotą. Skuodo r. Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Algimantas Skersis neslepia, kad problema sudėtinga, tačiau ir nuo paties ūkininko priklauso, kaip į jį žiūrės miško žvėrių populiaciją reguliuojantys prižiūrėtojai. - Yra tvarka, pagal kurią ūkininkui iš specialaus aplinkos apsaugos fondo atlyginama žvėrių padaryta žala. Sudaroma komisija, kuri įvertina nuostolius, už gautas lėšas ūkininkas gali atkurti suniokotų pievų ar pasėlių būklę. Žinoma, jeigu tai kartojasi kasmet, verta pagalvoti apie kitokias priemones. Medžioklės plotus kontroliuojantys būreliai turėtų finansuoti tvorų aplink tokius sklypus tvėrimą, įvairių cheminių medžiagų ar garsinių priemonių naudojimą. Be to, jeigu ūkininkas yra medžiotojas, jis turi teisę reikalauti, o medžioklės būrelis privalo jam išduoti medžioklės lapą saviems laukams nuo šernų saugoti. Manau, labiausiai medžiotojų klubus sudrausmintų ūkininkų atkaklumas, nuolatinis kreipimasis dėl patirtos žalos atlyginimo, gal net į teismą, kuris nuostolius įvertintų kompleksiškai, o medžiotojai patirtų akivaizdžių praradimų. Nustatyti, kiek tų šernų miškuose, kada pasiekiama riba, kai jų šaudyti nebereikėtų, gana sudėtinga, juk miškas – ne ferma, į kurią įėjęs karves gali suskaičiuoti, - sakė agentūros vedėjas A. Skersis. Minėtų reikalavimų privalo laikytis ir urėdijos, kurių miškuose įrengti komercinės medžioklės plotai. Kretingos miškų urėdijos atstovai ne kartą yra tvirtinę, kad finansuoja tvorų tvėrimą, kitas priemones, atgrasančias laukinius žvėris nuo žemės ūkio augalų niokojimo. Deja, kasmet ūkininkai pateikia vis naujų įrodymų, kad naudos iš tokios veiklos nedaug.

Juozas SKRIPKAUSKAS „ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.