Komisija: ES žuvų ištekliai rodo atsigavimo ženklus, tačiau problemos išlieka

Tačiau reikia toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti žuvininkystės sektoriaus atsparumą ir ilgalaikį pagrindinių rūšių tvarumą visuose jūrų baseinuose.

Šiaurės rytų Atlante žuvų ištekliai yra palyginti geros būklės, kokią palaiko veiksmingas ES žuvininkystės valdymas ir kruopščios žvejų pastangos. Nepaisant pažangos, kai kurios pagrindinės regiono rūšys ir toliau patiria spaudimą, nes klimato kaita vis labiau trikdo išteklių pasiskirstymą ir ekosistemų dinamiką. Be to, nesant išsamių susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis dėl bendrų žuvų išteklių išlaikyti jų ilgalaikį tvarumą yra iššūkis.

Žuvų ištekliai Viduržemio ir Juodojoje jūrose palaipsniui didėja, nors kai kurių rūšių praradimai dėl žvejybos tebėra per didelis. Baltijos jūroje žuvų ištekliai toliau mažėja, o tai dar labiau apsunkina bendras klimato kaitos poveikis ir didelis teršalų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų ir organinių junginių, kiekis ir didelis maistinių medžiagų, pvz., nitratų ir fosforo, kiekis.   

Klimato kaita taip pat toliau daro poveikį žvejų bendruomenėms, mažindama žuvų išteklius, nuo kurių jos priklauso, o tai lemia ekonominį netikrumą.

Europos Komisija aktyviai sprendžia visus šiuos susirūpinimą keliančius klausimus teikdama pasiūlymus, kuriais siekiama atkurti ekosistemų pusiausvyrą, ir deda diplomatines pastangas su kitomis pakrančių valstybėmis, kad būtų sukurta teisinga ir tausi žvejybos praktika.

Parengė ŪP portalas