Kompromisas dėl SAZ pasiektas – ar pavyks jį įtvirtinti?

Sutarta įteisinti status quo

Pernai Kalėdų išvakarėse Seimo skubiai priimtos parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pasiūlytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos, kuriomis SAZ panaikinta galima didesnė kvapų, triukšmo koncentracija, sukėlė daug aistrų ir pribloškė gyvulininkystės ūkius.

Jiems iškilo sunkiai įgyvendinama užduotis – užtikrinti, kad SAZ viduje ir už jos ribų būtų tokios pačios aplinkos taršos normos. Vėliau, matyt, buvo susivokta, kad nauji reikalavimai įnešė neišsprendžiamos sumaišties, todėl buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė naujas įstatymo pataisas dėl sanitarinių apsaugos zonų.

„Praėjusių metų pabaigoje priimant šį įstatymą kilo nemažai diskusijų ir buvo sutarta, kad prie SAZ teisinio reguliavimo klausimo turi būti grįžtama dviem aspektais – peržiūrint ūkinių veiklų, kurioms reikalaujama nustatyti sanitarines apsaugos zonas, sąrašą ir randant interesų pusiausvyrą tarp žmonių, gyvenančių šalia ūkio subjektų, kuriems turi būti nustatomos SAZ, ir tų ūkio subjektų. Tai ir atsidūrė šiame projekte“, – Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) aiškino aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė.

Veiklų, kurioms reikia nustatyti SAZ, sąrašas sutrumpėjo nuo 52 iki 31, didelėms kiaulių fermos SAZ sutrumpintas nuo 1 500 m iki vieno kilometro. Ir svarbiausia – rastas kompromisas derinat abiejų pusių – gamybininkų ir gyventojų – interesus.

Dabar istoriškai yra susiklosčiusi tokia situacija, kai šalia ūkio subjektų, kurie veikė dar iki Nepriklausomybės, atsirado sklypai ir gyvenamieji namai, tačiau SAZ dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo nustatytos ir įrašytos į kadastro duomenis. Kitaip tariant, gyventojai patys priartėjo prie gamybos ūkių ir ėmė skųstis dėl kvapų, triukšmo ir pan.

„Turime rasti pusiausvyrą, kad ūkio subjektai galėtų tęsti savo veiklą, o gyventojams būtų užtikrinta teisė į saugią ir sveiką aplinką. Subalansuodami interesus, siūlome užfiksuoti esamą padėtį – ūkio subjektai privalo užtikrinti kvapo normą, kuri yra tuo metu, kai nustatoma SAZ. O gyventojams, kai SAZ yra nustatomos pritaikius vadinamąjį klaidos taisymo mechanizmą, taikomas vienintelis ribojimas – keisti žemės paskirtį“, – dėstė aplinkos viceministrė.

Siūloma atidėti higienos normos griežtinimą

Agrarinio sektoriaus atstovai su tokiomis pataisomis sutinka ir viliasi, kad jos bus priimtos Seime.

„Tai vienas iš tų atvejų, kai dėl įstatymo buvo susitarta. Tai rodo, kad diskutuojant ir įsiklausant į pasiūlymus galima rasti kompromisą, visiems reikalingą ir abiem pusėms daugmaž priimtiną. Tiesa, jis buvo rastas ne taip lengvai, posėdžiavome gal 5–7 kartus, bet visgi susitarėme“, – AM ir ŽŪM dėkojo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Jam antrino Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Gytis Kauzonas: „Pasiektas geras kompromisas, abi pusės bus truputį nepatenkintos, vadinasi, susitarimas yra geras, nes negalima labiau palaikyti vienos ar kitos pusės.“

J. Sviderskis „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad kompromisas pasiektas ne tik dėl kvapo normos, bet ir dėl to, jog SAZ išlikų. Nustatant SAZ, būtų įteisinama šiuo metu galiojanti didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore – aštuoni europiniai kvapo vienetai. Tiesa, dar 2019 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu ši norma nuo 2024 metų turėjo būti sumažinta iki penkių vienetų. Bet yra parengtas įsakymo projektas, kuriuo norima sumažintos kvapo normos įteisinimą atidėti iki 2026 metų. Tai – pasiekto kompromiso dalis.

LŽŪBA vadovas pabrėžė, kad SAZ reikalingos ne tik siekiant užtikrinti kokybiškas gyvenimo sąlygas šalia gamybos įmonių gyvenantiems žmonėms, bet ir apsaugoti laikomus ūkinius gyvūnus nuo ligų. Anot jo, tai yra geroji Europos praktika, kurią būtina taikyti.

Galiojantys sanitarinių apsaugos zonų dydžiai

Kai laikoma daugiau kaip 300 triušių, matuojant sutartinių gyvulių (SG) skaičiumi, SAZ privalo būti 100 m. Kai auginama per 300 SG arklių, avių, ožkų, žvėrelių, paukščių, išskyrus broilerius ir vištas, SAZ plotis – 300 m. Nuo broilerių, vištų fermų, kur jų laikoma daugiau kaip 300 SG, sanitarinė apsaugos zona turi siekti 1 000 m.

Laikant nuo 300 iki 499 SG kiaulių, galioja 500 m sanitarinė apsaugos zona, o esant daugiau kaip 500 SG – 1 500 m (siūloma sumažinti iki 1 km).

Nuo galvijų fermų, kur esama nuo 300 iki 1 199 SG, turi būti 300 m, o laikant daugiau kaip 1 200 SG – 500 m.

Pastatams, kuriuose laikoma iki 300 sutartinių ūkinių gyvulių, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos.

Skundai dėl kvapų

J. Sviderskis teigė, kad agrarininkai tikisi, jog toks įstatymas dėl SAZ išvys dienos šviesą. Kartu jis apgailestaudamas pastebėjo, kad norima įstatymo projektą „nulaužti“. LŽŪBA atstovas turėjo omenyje raginimą neatidėti griežtesnės įmonių skleidžiamų kvapų normos įsigaliojimo ir 5 kvapų vienetus įtvirtinti jau dabar. Tai siūlo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narė Ligita Girskienė.

Rugsėjo pabaigoje surengtoje spaudos konferencijoje dėl kvapus reglamentuojančios higienos normos pakeitimo politikė kvietė griežtesnės tvarkos neatidėti iki 2026-ųjų ir sumažintą normą taikyti jau nuo kitų metų.

„Klaipėda, Kaunas, Vilnius, Šiauliai, Akmenė – skundai į mano elektroninį paštą plaukia iš visos Lietuvos, žmonės skundžiasi būtent dėl objektų, kurie yra šalia gyvenamųjų namų, gyvenviečių. Veikla, kuri yra vykdoma tiek pramonės objektuose, tiek ūkiuose – paukštininkystės, kiaulininkystės, neleidžia jiems gyventi visaverčio gyvenimo, ta problema tęsiasi jau daug metų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo parlamentarė.

Ji akcentavo, kad įmonės turėjo 4 metus pasiruošti pasikeitimams, galėjo investuoti ir peržiūrėti gamybos procesus, jog būtų suvaldyti skleidžiami kvapai.

Būtų smūgis ūkiams

G. Kauzonas redakcijai apgailestavo, kad parlamentarė L. Girskienė pramonės įmones ir gyvulininkystės ūkius suplakė į vieną. „Kalbama apie valymo įrenginius, vandenvalos ir kitas problemas miestuose, o apribojimus norima įvesti ir visam žemės ūkiui. Jeigu miestuose esančios įmonės nesusitvarko su kokiais nors parametrais, tai kuo dėtas žemės ūkis. Norima kelių įmonių reikalus perkelti ant visos Lietuvos, nors reikėtų spręsti konkrečias problemas. O dabar viskas sumalama į vieną ir badoma pūsti burbulą“, – samprotavo LPA prezidentas.

Pasak jo, dabar iki 5 vienetų sumažinus kvapo normą, būtų suduotas nepakeliamas smūgis žemės ūkiui. „Kvapų sugriežtinimas reikštų gyvulininkystės uždarymą Lietuvoje. Daugeliu atvejų nėra technologijų, kad būtų galima iki tiek sumažinti kvapus. Tam ir buvo numatytos SAZ, kad būtų apsaugoti ir gyventojai, ir ūkinė veikla. Jei būtų keičiama kvapų norma, sanitarines apsaugos zonas reikėtų padidinti 2 ar 3 kartus, o tokių galimybių nėra ir tai sudarytų dar daugiau problemų“, – ŪP aiškino paukštininkystės asociacijos atstovas.

Nežino, kad gyvulys turi kvapą?

LŽŪBA generalinis direktorius ne kartą yra minėjęs, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) anksčiau esą lengva ranka sumažino iš pramonės įmonių, fermų ir kitų objektų į gyvenamąją aplinką sklindančių kvapų ribinę normą – nuo 8 europinių kvapo vienetų iki 5, tačiau nepasakė, kaip sugriežtintus reikalavimus įgyvendinti. Anot jo, gyvulininkystės ūkiuose yra naudojami probiotikai, mėšlo separatoriai, tačiau tokios priemonės kvapų visiškai nepanaikina.

„Būna, kad atsikelia miestiečiai gyventi į kaimą, nusiperka namą prie gamybos įmonės ir pradeda rašinėti skundus dėl kvapų, dulkių, triukšmo ir t. t. Ar keldamiesi ten gyventi jie nežinojo, kad gyvulininkystė turi kvapą? Ūkiai naudoja įvairias priemones, jį mažina, bet žemės ūkio produkcijos gamyba be kvapo neįmanoma“, – konstatavo J. Sviderskis.

Seimo komitetas padarė pertrauką

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 116, 2023 m. spalio 14 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.