Konkurencija mėsos rinkoje didėja

Importas auga

Paaiškėjo, jog nuo ​​2026 m. gegužės iki rugpjūčio mėn. (t. y. per pirmuosius keturis ES ir „Mercosur“ susitarimo prekybos dalies laikinojo taikymo mėnesius), pavyzdžiui, paukštienos importas iš Pietų Amerikos padidėjo net 74 proc., o tai gerokai sustiprino konkurenciją šioje rinkoje.

Kaip portalui tygodnik-rolniczy.pl tvirtina Lenkijos Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto profesorius habil. dr. Lukasz‘as Ambroziakas, Lenkijos žemės ūkio ir maisto produktų importo iš „Mercosur“ šalių vertė 2026 m. gegužės–rugpjūčio mėn. sudarė 541 mln. eurų, tai yra 3 proc. mažiau nei tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu. Be to, Lenkijos importo iš „Mercosur“ šalių struktūra iš esmės nepakito. Lenkija daugiausia importuoja sojų pupelių išspaudas, kavą, apelsinų sultis ir citrusinius vaisius.

Tačiau jo paskaičiavimais bendras importas iš Mercosur šalių į ES toliau auga: 2026 m. gegužės–rugpjūčio mėn. ES importo iš „Mercosur“ šalių vertė pasiekė 9,1 mlrd. eurų, tai yra 5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. ES iš „Mercosur“ daugiausia importavo sojų pupelių išspaudas, sojų pupeles, kavą, apelsinų sultis, citrusinius vaisius ir žemės riešutus.

Iš „Mercosur“ šalių į ES importuojami ir vadinamieji jautrūs produktai (apie keliolika procentų importo), įskaitant šviežią, atšaldytą ir šaldytą jautieną, paukštieną ir subproduktus, sūdytą, sūryme virtą arba rūkytą mėsą ir subproduktus, mėsos konservus, cukrų ir etilo alkoholį.

Ministerija ramina

Beje, Lenkijos Žemės ūkio ministerija aiškina, kad „Mercosur“ šalių produkcijos eksportas į Lenkiją beveik neauga ir primena, jog nuo kovo mėnesio galioja ES žemės ūkio produktų apsaugos mechanizmas. Jis leidžia laikinai panaikinti prekybos lengvatas, jei padidėjęs importas iš „Mercosur“ šalių daro arba kelia rimtą žalą ES gamintojams.

„Žemės ūkio ministerija nuolat analizuoja importo apimtis, kainas ir atskirų produktų rinkos situaciją. Taip pat svarbu užtikrinti lygiaverčius aplinkosaugos, socialinius ir gamybos standartus produktams, importuojamiems iš „Mercosur“ šalių. Europos ūkininkai neturi atsidurti konkurencijos nepalankioje padėtyje dėl reikalavimų, kuriuos jie privalo atitikti ES. Todėl Lenkija lobizavo ES dėl apsaugos sąlygų įvedimo“, – tikina Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija.

Kartu aiškinama, jog lygiagrečiai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ji įvedė naujus reglamentus dėl augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų likučių maisto produktuose. „Šie reglamentai didina vartotojų saugumą ir kartu sumažina nelygios konkurencijos tarp ES ir ne ES gamintojų riziką“, – priduriama pranešime spaudai.

Ramybe netiki

Tačiau, kaip pažymi pačių lenkų ekspertai, Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos pateikta informacija skamba raminančiai, tačiau taip yra todėl, kad joje nepateikiami svarbiausi duomenys, būtent ES ir „Mercosur“ susitarimo poveikis dabartiniam Lenkijos eksporto į ES mastui. Ypač jautienos eksporto mastui.

„Patvirtinu, kad išaugo jautienos importas iš „Mercosur“ šalių į Europos Sąjungą. Vien per pirmuosius du susitarimo mėnesius (gegužės ir birželio mėn.) padidėjo maždaug 14 proc., o vien iš Brazilijos – daugiau nei 27 proc... Vien nuo sausio iki balandžio mėnesio šis padidėjimas, palyginti su praėjusiais metais, siekė daugiau nei 30 proc.“, – sako ekspertas Jacekas Zarzeckis iš Lenkijos tvarios jautienos platformos.

Jis priduria, kad Žemės ūkio ministerijos pranešime aprašyta situacija jo nestebina, nes apie šį scenarijų jis kalbėjo nuo pat pradžių: Lenkijos rinkai pavojus vargu ar grės. Šiuo metu kalbama apie visiškai kitokią kryptį.

„Jautiena iš „Mercosur“ šalių konkuruoja su jautiena iš Lenkijos Europos rinkoje, kur mes eksportuojame daugiau nei 80 proc., ir būtent čia slypi problema. Tai jau matome iš naujausių eksporto rezultatų. Padėtis šiek tiek nurimo rugsėjo 3 d., tačiau tai nekeičia mūsų požiūrio ar to, ką sakėme pasirašydami susitarimą. Grėsmė aiški ir reali Europos rinkose. Mes nepralenksime jautienos iš Brazilijos ar „Mercosur“ šalių kainos atžvilgiu. Turime sutelkti dėmesį į kitas vertybes, į konkurencingumą“, – sako J. Zarzeckis.

Pasak eksperto, kalbant apie lenkišką jautieną, dabar iškyla dar viena problema: „Dabar verta stebėti trečiųjų šalių rinkas, nes jei Brazilija negalės eksportuoti į Europos Sąjungą, Brazilija bandys jautieną, kuri turėjo būti eksportuojama į ES, pateikti trečiųjų šalių rinkose, dėl kurių mes taip pat nuolat kovojame. Tai bus mūšio laukas“...

Parengė Ričardas Čekutis