Vyriausybė pritarė siūlymui, kad universaliąją pašto paslaugą ir toliau teiktų Lietuvos paštas

„Lietuvos pašto veikla yra gyvybiškai svarbi valstybės funkcija. Paštomatai arčiau namų, į duris pasibeldžiantis mobilusis laiškininkas, lengvai pasiekiami pašto skyriai – tai paslaugos, kurių kasdien reikia tūkstančiams žmonių visoje šalyje. Lietuvos paštui keliu aiškų lūkestį – užtikrinti valstybei svarbias funkcijas, toliau gerinti paslaugų kokybę ir būti socialiai atsakinga įmone, kuriai rūpi tiek klientai, tiek darbuotojai“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Universalioji pašto paslauga (UPP) apima vidaus ir tarptautinių pašto siuntų iki 2 kg, pašto siuntinių iki 10 kg, registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimą, rūšiavimą, vežimą ir pristatymą, taip pat iki 20 kg pašto siuntinių, gautų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, pristatymą.

Vadovaujantis Pašto įstatymu, teikti UPP gali būti įpareigoti asmenys, kurie yra įrašyti į pašto paslaugos teikėjų sąrašą, valdo nustatytus reikalavimus atitinkantį pašto tinklą arba pagrindžia, kad jį valdys iki įpareigojimo įsigaliojimo, ir ne trumpiau kaip vienus metus nepertraukiamai vykdo pašto paslaugų teikimo veiklą.

Lietuvos pašto tinklą sudaro 158 pašto skyriai, 129 siunčiamųjų laiškų dėžutės, 436 mobilieji laiškininkai ir beveik 1500 paštomatų Baltijos šalyse. Reikalavimą užtikrinti pašto paslaugų prieinamumą visoje Lietuvos teritorijoje bendrovė įgyvendina pasitelkdama mobiliuosius laiškininkus.

Pažymėtina, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. UPP turės būti teikiama ir per paštomatų tinklą. Nuo 2029 m. pradžios paštomatai privalės būti įrengti visose gyvenvietėse, turinčiose ne mažiau kaip 500 gyventojų.

Šiuo metu žmonėms su judėjimo negalia pritaikyti 8 iš 10 Lietuvos pašto paštomatų, o iki šių metų pabaigos planuojama reikšmingai išplėsti šiam tikslui pritaikytų pašto skyrių tinklą.

Susisiekimo ministerijos informacija

Nr. 154/7