Konkursas visiems ar vienam?

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žemdirbių savivaldos stiprinimui šiemet yra numačiusi skirti 364 tūkst. Eur. Šiuo metu baigtos rengti ir pateiktos derinimui šios paramos teikimo taisyklės. Pagal jas bus atrenkamos pretendentų į paramą paraiškos. Tačiau gali būti, kad iš visų šalyje veikiančių žemdirbių organizacijų didžiausia šios paramos dalis atiteks vienai organizacijai, nes tik ji viena visiškai atitinka pretendentams į paramą akivaizdžiai tendencingai parinktus reikalavimus.

Trečdalis milijono

Pagal baigiamas rengti taisykles, kurias savo parašu dar turės patvirtinti žemės ūkio ministras, pretenduoti į paramą galės Lietuvoje registruotos skėtinės nacionalinės nevyriausybinės asociacijos, veikiančios žemės ūkio srityje ir vienijančios kitas asociacijas, veikiančias skirtinguose žemės ūkio arba kaimo plėtros, arba alternatyviosios žemės ūkio veiklos sričių sektoriuose, ir ne mažiau nei 3 metus nepriklausančios kitoms skėtinėms nacionalinėms nevyriausybinėms žemės ūkio srityje veikiančioms asociacijoms ar žemės ūkio srityje veikiančioms organizacijoms bei savo veiklos įstatuose arba kituose jiems prilyginamuose dokumentuose nurodančioms veiklą, susijusią su žemdirbių savivaldos stiprinimu.

Didžiausia paramos suma bus nustatoma pagal vieno kvietimo teikti paraiškas metu pareiškėjo vienijamų skėtinės asociacijos narių skaičių, už vieną narį skiriant ne daugiau kaip 5 900 Eur. Iš viso tam yra numatyta 364 tūkst. Eur.

Paramos intensyvumas sieks 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Joms numatyta priskirti darbuotojų, atsakingų už žemdirbių savivaldos stiprinimą, darbo užmokestį, įskaitant sveikatos draudimo išlaidas (gali būti finansuojamas visą darbo dieną (8 val.) ar dalį darbo dienos dirbančių darbuotojų darbo užmokestį, taip pat skėtinės asociacijos organizuojamų informacinių renginių išlaidas. Jos negalės viršyti 800–5 000 Eur vienam renginiui, atsižvelgiant į tai, ar bus organizuojamos kontaktiniu būdu, ar nuotoliniu, taip pat – į dalyvių skaičių. Šie informaciniai renginiai turės būti skirti skleisti informaciją apie nacionalinę žemės ūkio politiką bei surinkti informaciją apie žemės ūkio veiklos subjektų ir kaimo gyventojų aktualias problemas regionuose.

Teikdami paraiškas, pareiškėjai ne tik privalės nurodyti, kiek tokių informacinių renginių ketina surengti, kiek į juos ketina sukviesti klausytojų, bet ir nurodyti, kiek ketina pateikti pasiūlymų Seimo, Vyriausybės, ŽŪM ir kitų ministerijų posėdžiuose svarstomais klausimais, susijusiais su nacionaline žemės ūkio politika.

Norėjo kaip geriau

Numatyta, kad už paramos paraiškų vertinimą ir jose pateiktų duomenų tikrinimą bus atsakingas ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius. Jo vedėjos Nijolės Gumbrienės pasirašytame aiškinamajame rašte teigiama, kad taisyklių projektas parengtas atsižvelgiant į poreikį stiprinti žemdirbių savivaldą ir užtikrinti šiuo tikslu skiriamą tinkamą paramos lėšų panaudojimą bei administravimą.

ŪP pateiktame komentare ŽŪM aiškino, kad siekta, jog į paramą pretenduotų didžiausios skėtinės asociacijos, kurios būtų nacionalinės ir nevyriausybinės, įsteigtos pagal Asociacijų įstatymą bei veikiančios žemės ūkio srityje. Tokios skėtinės asociacijos vienija didelę dalį Lietuvos žemdirbių organizacijų, taigi atstovauja didžiosios dalies Lietuvos žemdirbių interesams. Kadangi kuriant taisykles jos nebuvo pritaikomos konkrečioms organizacijoms, iš anksto modeliuoti, kiek jų galėtų pretenduoti, esą yra sudėtinga.

Kartu pastebima, jog kriterijai pritaikyti taip, kad juos atitiktų kuo didesnis skėtinių žemdirbių organizacijų skaičius. Dėl šios priežasties nurodyta, kad skėtinės organizacijos nariai gali veikti skirtinguose žemės ūkio, kaimo plėtros arba alternatyviosios veiklos sričių sektoriuose, o ne kuriame nors viename iš jų.

Kaip visada?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) direktorius Jonas Sviderskis ŪP pripažino, kad paramos žemdirbių savivaldos stiprinimui taisyklių projekto viešo aptarimo organizavimas, dar prieš jas pasirašant ministrui, yra sveikintinas žingsnis, kokio iki šiol pasigedo. „Tai turėjo būti padaryta 2018 m., po to, kai 2017-ųjų rudenį įsikūrė Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), apjungianti absoliučiai didžiąją dalį Lietuvos įvairaus dydžio ūkius valdančius ir įvairiomis veiklos kryptimis užsiimančius žemdirbius. Juolab kad Europos Parlamentas, Europos Taryba, Europos Komisija, kaip ir Lietuvos valdžia, nuolat akcentuoja būtinumą užtikrinti socialinių partnerių įtraukimą į teisės aktų rengimą, kad teisės aktai būtų su jais derinami“, – tvirtino J. Sviderskis.

Jo pastebėjimu, gyvenimas rodo, kad viešai aptartinų ir spręstinų klausimų bei problemų tik daugėja. Tai – bendroji žemės ūkio politika, jos įgyvendinimo klausimai, aplinkosauga, finansavimas ir aibė kitų. „Tačiau „maitinami“ buvo tik Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), kurie už tai atsilygindavo „šeimininkui“ jo liaupsėmis. Dabar svarbu, jog šis dokumentas būtų toks, kad jo įgyvendinimui nereikėtų sunešioti „geležinių kurpaičių“, būtų paprastas ir prieinamas, o finansavimui gauti nereikėtų prirašyti šimtų lapų“, – neabejojo LŽŪBA direktorius.

Tai, kad viešai paskelbus taisyklių projektą jau yra padaryta didžiulė pažanga, pripažino ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Tačiau, pasak jo, akivaizdu, kad šiuo teisės aktu bandoma įtvirtinti tai, kas ir iki šiol buvo daroma – parama žemdirbių savivaldos stiprinimui skiriama vienai organizacijai – ŽŪR. „Įsigilinus į projektą matyti, kad mes, nors ir turime labai daug narių įvairiuose Lietuvos rajonuose, tačiau patys pretenduoti į paramą negalime, nes dar priklausome ir LŽŪT. O ji gauti paramą galimybių turi labai nedaug, nes reikalavimai sudėlioti taip, kad jos gautų minimaliai. Be to, kyla įtarimas, kad tai, jog rengiamas toks teisės aktas, kai kam galėjo būti žinoma iš anksto, iš anksto kai kas galėjo tam pasirengti. Tik visai neseniai ŽŪR pradėjo rengti teisės aktų projektų aptarimus su žemdirbiais, anksčiau apie tai girdėti nebuvo“, – pastebėjo LŪS pirmininkas R. Juknevičius.

Tarsi išmalda

Išanalizavus paramos žemdirbių savivaldos stiprinimui taisyklių projektą aišku, kad daugiausia galimybių pasinaudoti šia parama turės dvi žemdirbių organizacijos – ŽŪR, vienijantys 41 asocijuotą narį, bei Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), kuriai priklauso 11 asocijuotų narių. ŽŪR galėtų pretenduoti į 241,9 tūkst. Eur, o LŽŪT – į 64,9 tūkst. Eur paramą. Paramos dydis nuo to, kiek žemdirbių – 10 ar 1 000 – vienija asocijuota narė, nepriklausys. Svarbiausiu faktoriumi tampa pačių narių skaičius skėtinėje asociacijoje.

LŽŪT pirmininkė Danutė Karalevičienė neslėpė, kad toks pasirinkimas – daugiau nei keistas, nes LŽŪT atstovauja gana didelei daliai šalies žemdirbių – vienija jai priklausančiose organizacijose ir Lietuvoje veikiančias žemės ūkio bendroves, ir didelę dalį Lietuvoje triūsiančių ūkininkų. Tačiau LŽŪT atsidūrusi nevienodose sąlygose su ŽŪR, nes iki šiol LŽŪT iš ŽŪM niekuomet nėra gavę nė vieno cento, todėl įdirbis tokios paramos panaudojimui yra kitoks nei ŽŪR, kurie iš ŽŪM kasmet žemdirbių savivaldos stiprinimui gaudavo nemenkas pinigų sumas, iš kurių galėjo išlaikyti visą būrį žemdirbių savivaldos organizatorių įvairiuose šalies rajonuose. „Susidaro įspūdis, kad taisyklės rengiamos jas priderinant prie ŽŪR veiklos specifikos, tikintis, kad jie šia parama ir pasinaudos, o mums ji bus kaip drambliui „bambonkė“, – akcentavo D. Karalevičienė. Anot jos, jei iš tikrųjų ŽŪM nori bendradarbiauti su LŽŪT, nori juos matyti kaip socialinius partnerius, tai turėtų daryti tokiomis pat sąlygomis, kaip bendradarbiauja ir su ŽŪR.

„Manau, kad vertinant pagrindiniu kriterijumi turėtų būti ne organizuotų susitikimų ar kitokių renginių kiekis, bet tai, kokią jie davė naudą žemdirbiams, kiek dėl pateiktų pasiūlymų pagerėjo žemdirbių gyvenimas. Pagal dabar pateiktą taisyklių variantą, žemdirbių savivaldos stiprinimo finansavimas ir toliau išliks neskaidrus ir keliantis abejonių“, – ŪP dėstė LŽŪT pirmininkė.

Abejonių yra

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas, susipažinęs su ŽŪM pateiktu paramos teikimo žemdirbių savivaldos stiprinimui taisyklių projektu, ŪP minėjo, jog ir kitos ministerijos bendradarbiauja su savo socialiniais partneriais ir yra skyrusios lėšų informacijos per jas sklaidai. „Manau, kad tokių priemonių reikia, tik gal diskutuotinas klausimas – ar ta parama turėtų būti tokio dydžio, kokią yra suplanavusi ŽŪM, nes dabar tam numatyta labai solidi pinigų suma“, – tvirtino parlamentaras.

Jis pripažino, kad ŽŪR ir LŽŪT yra vienintelės žemdirbių organizacijos, galėsiančios pasinaudoti ŽŪM numatyta parama žemdirbių savivaldos stiprinimui. Jos abi gali dalyvauti konkurse, kuris yra rengiamas pirmąjį kartą, iki šiol tokie konkursai vargu, ar buvo organizuojami. „Žemdirbių organizacijos paramą gali gauti ne tik per šią, bet ir per kitas priemones – dalyvaudamos valstybės projektuose. Pavyzdžiui, dalyvaudamos jaunųjų ūkininkų mentorystės programoje.

Šioje programoje ir galėtų pasireikšti nevyriausybinis sektorius. Arba ūkininkų informavime apie žaliojo kurso taisykles, ko šiuo metu dar labai trūksta. Padarytų gerą darbą valstybei, už kurį joms būtų sumokama“, – aiškino KRK narys A. Vyšniauskas.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis ŪP teigė taip pat atkreipęs dėmesį į ŽŪM paskelbtos paramos žemdirbių savivaldai remti taisykles. „Labai jau panašu, kad jos rengtos vienai žemdirbių organizacijai. Komitete, manau, jas teks aptarti, o jei bus reikalinga, kreipsimės ir į specialiąsias tarnybas, kad šios įvertintų, ar nėra kuriamas konkursas vienai įstaigai“, – tvirtino V. Pranckietis.

2022-02-12