Korupcijos skandalai – pagal žemėlapį, beveik kaip iš natų

Vieni naujausių atvejų

...Spalio 18 dieną STT pranešė, kad iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) per daugiau nei dvejus metus apgaule galėjo būti įgyta daugiau kaip 350 000 Eur. Įtarimai pareikšti 10-čiai asmenų: VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikos gydytojai, farmacijos bendrovės atstovui ir 8 pacientams. Tiriant šią bylą taip pat gauta informacijos apie galimą gydytojų kyšininkavimą, tiriama daugiau kaip 10 atvejų, kai gydytojai galimai priėmė kyšius iš pacientų.

...Lapkričio 21 dieną STT paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos sistemingos neteisėtos veiklos Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT). Tarp įtariamųjų įvairiomis korupcinėmis veikomis – pats (jau buvęs) įstaigos vadovas Mantas Staškevičius. Galimi kyšiai viršijo 12,5 tūkst. Eur, per kratas pas įtariamuosius pareigūnai paėmė per 300 tūkst. Eur grynųjų.

...Gruodžio 6 dieną Vilniaus apygardos teismas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtoje byloje pripažino kaltu dėl kyšininkavimo Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiąjį specialistą D. N. Teismas nuteistam asmeniui skyrė 22 500 Eur baudą ir atėmė teisę 3 metus dirbti valstybės tarnyboje. Ikiteisminio tyrimo metu D. N. buvo nušalintas nuo pareigų.

...Gruodžio 8 dieną pranešta, kad įtarimai dėl kyšininkavimo pareikšti Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui Virgilijui Pozingiui bei dviem privačių bendrovių vadovams. Administracijos direktorius galimai priėmė ne mažesnės kaip 47 000 Eur vertės kyšius prekėmis ir paslaugomis iš statybų darbus atliekančių asmenų. Įtariama, kad prekės ir paslaugos buvo panaudotos įrengiant jo šeimos nariui priklausantį namą. Manoma, už kyšius V. Pozingis galėjo pasinaudoti savo, kaip Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, tarnybiniais įgaliojimais, sudarant išskirtines sąlygas statybų bendrovėms dalyvauti ir laimėti savivaldybės vykdomus viešuosius pirkimus, sudaryti pirkimų sutartis ir jas įgyvendinti.

...Gruodžio 13 dieną paskelbta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos VĮ „Regitra“. Dėl prekybos poveikiu įtariami 12 asmenų, VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo vairavimo egzaminuotojai, tarpininkai ir suinteresuoti asmenys. Vairavimo egzaminuotojai reguliariai priimdavo kyšius iš suinteresuotų asmenų ir tarpininkų, kad nebūtų fiksuojamos kritinės klaidos ir nebūtų kliūčių išlaikyti vairavimo egzaminus. Tokios galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos vyko reguliariai, už egzamino išlaikymą buvo mokama apie 200–400 Eur.

Kritiškiausi korupcijos procesams yra gyventojai

Pavasariop STT turėtų skelbti naujausią korupcijos tyrimą – kaip gyventojai, įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai vertina korupcijos apraiškas. Palyginti su ankstesniu tyrimu bus pokyčių, tačiau vis tiek į tyrimą šiandien labai įdomu pažvelgti ir įsitikinti, ar iš tiesų metų skandalai atspindėjo tyrime pateikiamas tendencijas.

Apklausa patvirtina, jog gyventojai korupciją laiko labai rimta problema. 18 problemų sąraše jai skiria ketvirtąją vietą – po mažų atlyginimų, didelių kainų ir sveikatos apsaugos problemų. Įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų akimis, problema švelnėja (pagal aktualumą jai skiria 5–6 vietą). Verslininkų manymu, tai nėra itin reikšminga kliūtis verslo plėtrai – svarbiausi veiksniai yra ekonominis nestabilumas, kompetentingų darbuotojų stoka bei mokesčių dydžiai.

Kritiškiausiai korupcinių procesų atžvilgiu yra nusiteikę gyventojai. 26% jų mano, kad korupcijos mastai per 5 metus išaugo, 34% – kad nepakito ir 28% – kad sumažėjo. Pesimistų, lyginant su 2020 m., yra daugiau (buvo 19%).  Mažiau kritiškai procesus vertina verslininkai, o mažiausiai kritiški yra valstybės tarnautojai. Net 66 proc. jų manė, kad korupcijos mastai per pastaruosius penkerius metus sumažėjo.

Labiausiai korumpuotos institucijos

Paprašyti įvardyti labiausiai korumpuotas institucijas gyventojai pirmiausia nurodo: gydymo įstaigas (49%), teismus (38%), Seimą (31%), savivaldybes (23%), partijas (17%). Šis penketas linksniuojamas kasmet, šiek tiek kinta tik balsų už vieną ar kitą poziciją pasiskirstymas, gerėja pamažu gerėja nuomonė apie sveikatos apsaugą, partijas, teismus.

Dėl pirmųjų keturių anti-lyderių neabejoja ir verslininkai bei valstybės tarnautojai, tik pastarieji labiausiai korumpuotas institucijas linkę rikiuoti kiek kitaip: antrąją vietą po sveikatos apsaugos institucijų skiria savivaldybėms, trečiąją – Seimui, ketvirtąją – teismui.

Taip pat apklausos dalyviams buvo pateiktas 14 svarbiausių Lietuvos institucijų sąrašas ir prašoma nurodyti, kurios iš jų yra labai korumpuotos ir kurios iš dalies korumpuotos. Gyventojai kaip „labai korumpuotas“ ir „iš dalies korumpuotas“ įvardijo politines partijas (86%), Seimą (84%), teismus (82%). Šių institucijų paminėjimas korupciniame kontekste beveik nepasikeitė.

Tą pačią trijulę nurodo ir įmonių vadovai, o valstybės tarnautojai trečiąją vietą skiria ne teismams, o miestų ir rajonų savivaldybėms.

Valstybės tarnautojai yra kritiškesni politinių partijų, savivaldybių, Seimo atžvilgiu, įmonių vadovai – politinių partijų, Seimo, žiniasklaidos atžvilgiu, o gyventojai kritiškiausi teismų, politinių partijų, Seimo, prokuratūros, teisėsaugos institucijų atžvilgiu.

Korupcijos paplitimas konkrečiose institucijose

Gyventojai vertino konkrečių ministerijų ar įstaigų korumpuotumo lygį. Daugiausia vertinimų „labai korumpuota“ surinko šios institucijos (virš 25%):

• Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos – 35% (buvo 32%),
• Energetikos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos – 27% (buvo 14%),
• apylinkių teismai – 38% (buvo 34%), apygardų teismai – 31% (buvo 30%), administraciniai teismai – 32% (buvo 25%), apylinkės prokuratūros – 32% (buvo 25%),
• savivaldybių viešųjų pirkimų skyriai – 52% (buvo 45%), savivaldybių statybos skyriai – 38% (buvo 32%), architektūros ir urbanistikos skyriai – 30% (buvo 23%), žemės duomenų skyrius – 26% (buvo 25%),
• Kalėjimų departamentas – 32% (buvo 24%),
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba – 28% (buvo 28%),
• Muitinės departamentas – 27% (buvo 23%), miestų ir rajonų ligoninės – 31% (buvo 23%), respublikinės ligoninės – 31% (buvo 26%).

Įmonių vadovų vertinimu:

• Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos – 30% (buvo 29%),
• apylinkių teismai – 30% (buvo 36%),
• savivaldybių viešųjų pirkimų skyriai – 35% (buvo 32%), statybos skyriai – 30% (buvo 28%), architektūros ir urbanistikos skyriai – 27% (buvo 21%),
• Kalėjimų departamentas – 29% (buvo 23%).

Valstybės tarnautojų vertinimu:

• Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos – 28% (buvo 29%),
• savivaldybių architektūros ir urbanistikos/ Teritorijų planavimo skyriai – 39% (buvo 37%), savivaldybių statybos skyriai – 37% (buvo 35%), savivaldybių įmonės – 29% (buvo 25%), savivaldybių viešųjų pirkimų skyriai – 28% (buvo 26%), savivaldybių žemės duomenų skyriai – 28% (buvo 28%), meras – 27% (buvo 20%),
• miestų ir rajonų ligoninės – 35% (buvo 29%), respublikinės ligoninės – 32% (buvo 28%).

Problemų sprendimo būdas?

Beveik pusė (48%) respondentų girdėjo apie atvejus, kai asmenys ar organizacijos daro įtaką sprendimų priėmimui, teisės aktų leidybai. 58% apklaustųjų girdėjo atvejų, kai sprendimai priimami kokios tai grupės naudai. Dažniausiai tai vyksta farmacijos (63%), energetikos (62%), sveikatos apsaugos (57%) ir alkoholio gėrimų (52%) sferose.

Dauguma gyventojų (65%) mano, kad kyšis padeda spręsti problemas. Ši dalis, lyginant su 2020 m., sumažėjo (buvo 71%).  21% gyventojų duotų kyšį, kad išspręstų savo problemas, dar 39% pažymėjo, kad tai priklauso nuo aplinkybių (buvo 42%). 10% gyventojų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėn. yra davę kyšį (maždaug tiek pat, kiek praėjusiais metais), per 5 metus tokių yra 24% (maždaug tiek pat, kiek ir praėjusiais metais). Per 12 mėnesių kyšį yra davę 5% įmonių atstovų, o per 5 metus – 10%. Tai daugiau, nei 2020 m. 2% valstybės tarnautojų nurodė, kad per 12 mėn. jiems yra tekę duoti kyšį (2020 m. – 1%). Teigia, kad davė kyšį per 5 metus – 11% (2020 m. – 9%).

Lietuvos gyventojų, kurie prisipažino, kad jiems yra tekę duoti kyšį bent kartą per pastaruosius 5 metus, buvo klausiama apie kyšio davimo priežastis. Dažniausiai buvo atsakoma, kad visi taip daro (29%), ir kyšis buvo duodamas tikintis, kad tai padės greičiau išspręsti problemą (28%). Žymiai rečiau buvo nurodoma, kad kyšis buvo reikalaujamas (12%). Didelė dalis gyventojų nurodė, kad pasinaudotų giminystės ryšiais (24%) ir pažintimis (32%) įsidarbindami į viešąjį sektorių ar siekdami kokybiškesnio, greitesnio paslaugų suteikimo (atitinkamai 30% ir 40%). Lyginant su 2020 m. šių rodiklių reikšmės sumažėjo.

34% valstybės tarnautojų susiduria su situacija, kai politikai proteguoja savo partijos narius užimti pareigas viešajame sektoriuje (2020 m. buvo 40%). 17% valstybės tarnautojų nurodė, kad jų įstaiga dažniau ar rečiau patiria politikų spaudimą dėl jų privačių interesų (2020 m. buvo 17%, 2019 m. buvo 15%, 2018 m. buvo 19%). Taip pat 14% respondentų nurodė, kad jų įstaiga patyrė politikų spaudimą dėl jų atstovaujamų partijų interesų (2020 m. buvo 15%, 2019 m. buvo 11%, 2018 m. buvo 16%).

Tarp intensyviau lankomų įstaigų didžiausi su kyšiais susieti indeksai yra respublikinėse ligoninėse (prievartavimo – 0,23, davimo – 0,17), miestų ir rajonų ligoninėse (kyšių prievartavimo indeksas siekia 0,22, o kyšių davimo – 0,16). Lyginant su 2020 m. šie rodikliai padidėjo.

22% apklaustų įmonių vadovų nurodė, kad jie per 12 mėnesių dalyvavo bent viename viešojo pirkimo konkurse. 37% dalyvavusių konkursuose nurodė, kad konkursų specifikacijos tikslingai apribojamos, kad laimėtų konkreti įmonė, 32% – sutartys sudaromos su tais pačiais pirkimų dalyviais. 31% – yra išankstiniai potencialių tiekėjų susitarimai. 57% valstybės tarnautojų nurodė, kad specifikacijų tikslinis ribojimas yra labai paplitęs ir paplitęs. 65% tarnautojų nurodė, kad yra paplitę ir labai paplitę, kai sutartys sudaromos su tais pačiais dalyviais. Tačiau ir dėl kitų negatyvių teiginių apie viešuosius pirkimus valstybės tarnautojai išsakė pritarimą, kad tai yra paplitę.

ŪP pagal STT informaciją

123rf nuotrauka