Kovos su „klimato kaita“ imitacija: Amsterdamas uždraudė mėsos reklamą

Šiuolaikinėje Europos Sąjungoje (ES) dėl vadinamosios „klimato kaitos“ prikurta daugybė absurdiškų apribojimų, tačiau Nyderlandų sostinė Amsterdamas sugebėjo „aplenkti“ net šiuo požiūriu „išradingus“ Briuselio biurokratus ir tapo pirmąja sostine pasaulyje, uždraudusia mėsos reklamą. Žinoma, šis absurdas aiškinamas tuo, kad esą „siekiama sustiprinti pastangas kovojant su klimato kaita“.

Kaip skelbia „Dutch News“, mėsos reklamos draudimas įsigalios nuo 2026 m. vasaros viešosiose erdvėse, įskaitant reklaminius stendus gatvėse ir aikštėse, reklamos plotus viešajame transporte – trumpai tariant, visose miesto kontroliuojamose lauko zonose. Mėsos reklamai privačioje nuosavybėje ir internetiniuose kanaluose draudimas kol kas nebus taikomas.

Ne tik mėsa

Tačiau šis draudimas taikomas ne tik mėsai. Miesto taryba pritarė dviejų partijų (aplinkosaugos partija „Groenlinks“ ir gyvūnų teisių gynimo partija „Partij voor de Dieren“) pasiūlymui uždrausti tokio tipo reklamą viešose erdvėse. Be tokių produktų kaip mėsainiai reklamos, viešose vietose taip pat bus uždrausta reklamuoti lėktuvų keliones, kruizus ir dyzelinius automobilius.

Amsterdamo miesto administracijos argumentacija: viešosios erdvės nebeturėtų būti naudojamos reklamuoti produktams, kurie „akivaizdžiai prisideda prie klimato krizės“.

Amsterdamas prisijungė prie kelių kitų Nyderlandų savivaldybių, tokių kaip Utrechtas ir Zvolė, uždraudusių iškastinio kuro reklamą viešosiose erdvėse. Tačiau miestas išsiskiria pasaulyje kaip pirmoji sostinė, priėmusi tokį draudimą, išplėsdamas destruktyvų judėjimą, jau įsitvirtinusį tokiuose miestuose kaip Haga, Harlemas, Delftas ir Neimegenas.

Kova tęsiasi

Kaip skelbia portalas „Sheep Central“, pastaraisiais metais Nyderlanduose vis labiau įsibėgėja tendencija miestuose uždrausti mėsos reklamą. Nyderlandų Harlemo miestas uždraudė mėsos reklamą viešose vietose dar 2022 m., o vėliau jį pasekė ir keli kiti minėti miestai, tokius draudimus įteisinę 2024 m.

Už šios iniciatyvos stovi tos pačios dvi minėtos politinės partijos, sudarytos iš vadinamųjų „žaliųjų“ fanatikų, veganų bei įvairaus plauko leftistų.

Pastaraisiais metais Nyderlandai stengėsi sumažinti jautienos gamybą, ne kartą bandydami išpirkti ūkius, kad sustabdytų azoto nuotėkį – vienu metu net planavo uždaryti 3000 ūkių, tačiau panašūs destruktyvūs planai visada sulaukdavo stipraus visuomenės pasipriešinimo.

Planai iki 2030 m. perpus sumažinti azoto išmetimą Nyderlanduose sukėlė masinius protestus, kai ūkininkai traktoriais blokavo prekybos centrus ir padegė siloso maišus. Visoje Europoje buvo eksponuojami solidarumo su olandų ūkininkais ženklai.

Po protestų atsistatydino Nyderlandų žemės ūkio ministras Henkas Staghouweris, kuris socialiniame tinkle pareiškė, kad jis nėra tinkamas žmogus azoto įstatymo įgyvendinimui.

Protestai paskatino susikurti „BoerBurgerBeweging“ (BBB), kuris tapo žinomas kaip ūkininkų piliečių judėjimas ir laimėjo keletą vietų Nyderlandų parlamente.

Tačiau šalies valdžia siekia pratęsti savo tikslo sumažinti azoto išmetimą per ateinančius penkerius metus terminą, o dabar vyriausybė bando pakeisti mėsinių galvijų ūkių išpirkimo schemą.

Kitokios tendencijos

Nors Amsterdamas draudžia mėsos reklamą, kaip praneša „Beef Central“, Europa tampa vis labiau priklausoma nuo jos importo, nes mažėja vietinė gamyba, o prekybos centruose kyla kainos. Nyderlandai tradiciškai yra viena didžiausių jautienos eksportuotojų Europoje (kartu su Airija), tačiau pastaraisiais metais gamyba joje smarkiai sumažėjo.

Be to, Nyderlandai taip pat tapo pagrindiniu Australijos ėrienos importo į ES punktu.

Visame pasaulyje jautienos paklausa, regis, didėja dėl augančios baltymų paklausos iš sveikata besirūpinančių vartotojų, o Jungtinės Valstijos neseniai netgi peržiūrėjo šalies mitybos gaires, padvigubindamos rekomenduojamą raudonos mėsos paros normą.

Pasak vietos naujienų agentūros „NL Times“, Nyderlandų prekybos centrai praėjusių metų pabaigoje padidino mėsos reklamą ir sumažino vegetariškų patiekalų pasiūlymus.

Konkretūs skaičiai

Europos Komisijos duomenys rodo, kad ES jautienos gamyba per metus iki rugsėjo pabaigos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, sumažėjo keturiais procentais (169 000 t) iki 4,1 mln. tonų. Iš pagrindinių gamintojų labiausiai šiuo požiūriu susitraukė būtent Nyderlandai – 11 proc. (31 000 t) iki 255 000 t, po jų sekė Vokietija, kur sumažino mėsos gamybą 8 proc. (50 000 t). Didžiausios ES gamintojos Prancūzijos produkcija sumažėjo 3 proc. iki 832 000 t.

Per tą patį laikotarpį bendras ES galvijų skerdimas sumažėjo iki 13,9 mln. galvijų – t. y. 5 procentais. Bendra ES jautienos gamyba sumažėjo iki 1,2 mln. t – taip pat 5 proc.

Bendras šviežios ir šaldytos jautienos importas į ES per metus iki rugsėjo pabaigos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, padidėjo 15 proc. (28 500 t) ir pasiekė 223 900 t. Jungtinė Karalystė išliko didžiausia ES tiekėja, per šį laikotarpį įvežusi 69 500 t.

Šiais metais didžioji dalis ES jautienos importo augimo teko Pietų Amerikai. Brazilijos jautienos importas padidėjo 26 proc. (11 100 t), o Argentinos ir Urugvajaus – atitinkamai 21 proc. (7 700 t) ir 32 proc. (7 900 t). Brazilijos jautienos eksportas išlaikė spartų tempą ir 2025 m. pasiekė rekordinį lygį, o tam įtakos turėjo konkurencingos kainos ir aukštas gamybos lygis.

Objektyvi kritika

Reklamos draudimas greitai sulaukė ir objektyvios kritikos. Reklamos pramonė ir verslo asociacijos kaltina Amsterdamą peržengus ribas su draudimu, nurodant, ką žmonės turėtų vartoti, o ko – ne...

Kita vertus, draudimų šalininkai tai mato kaip galimybę didinti vartotojų informuotumą apie jų vartojimo įpročių pasekmes aplinkai. Nors šalininkai draudimą giria kaip novatorišką klimato ir sveikatos apsaugos srityje, oponentai jį laiko ekonominės laisvės apribojimu ir teigia, kad jis kelia riziką jau pasirašytoms sutartims, nes reklamos plotas nuomojamas ilgam laikui. Be to, verslininkų manymu, tokie draudimai niekaip neprisideda prie klimato būklės gerinimo, o labiau primena kovos su „klimato kaita“ imitaciją.

Teisiniai ginčai dėl panašių draudimų kituose miestuose parodė, kad teismai paprastai pripažįsta klimato politikos priemones teisėtu viešuoju interesu.

Tačiau kilus diskusijoms internete vienas komentatorius parašė neatremiamą argumentą: „Klimatui labiausiai kenkia žmonės, tad uždrauskite reklamose rodyti jų veidus...“.

Parengė Ričardas Čekutis