Krakėse – didžiausio, gražiausio ir mažiausio moliūgo rinkimai

Konkurse dalyvavo 22 moliūgų augintojai

„Tai dvyliktoji rudeninė, bendruomeninė Moliūgų šventė, į kurią pakviečiame visus krakiškius, ypač, tuos, kurie augina moliūgus, kad juos atgabentų į konkursą. Šiais metais konkursas pasipildė dar viena nominacija – rinkome ne tik didžiausią bei gražiausią, bet ir mažiausią moliūgą. Mažiausias moliūgas turi būti prinokęs ir visiškai subrendęs.

Moliūgus konkursui pristatė 22 moliūgų augintojai iš Kėdainių, daugiausiai iš Krakių, net iš Žibartonių (Panevėžio raj.), iš aplinkinių kaimų. Siūlėme moliūgų ir nusipirkti, mus remia moliūgų augintojas ūkininkas Gintaras Zauka, kuris kasmet, jau trečią kartą jaunimui leidžia prisirinkti kiek nori moliūgų ir juos parduoti. Krakių kultūros centro atvirosios jaunimo erdvės „Gilė“ savanoriai galėjo papildyti savo fondą. Visiems žinoma bazilikų karalienė Rosita Liubomirskienė išvirė moliūginį gardėsį, Krakių medžiotojų klubas ne tik trofėjus demonstravo, bet ir visus vaišino šiurpe. Krakių bendruomenės „Svetainė“ prikepė kalną moliūginių mielinų blynų“, – pasakojo Krakių bendruomenės centro pirmininkė Daiva Dubinkienė.

Auga moliūgų augintojų būrys

Paklausta, ar jų šeima augina moliūgus, Daiva Dubinkienė atsakė, jog augina, tik jos moliūgai išskirtiniai – šviesiai žalios spalvos, vadinami japoniniais. Iš moliūgų labiausiai mėgsta gaminti sriubas, o jas verda iš muskatinių moliūgų, kurie pailgi, kriaušės formos. Apvalūs, daugiau skirti skaptavimui.

Krakių kultūros centro direktorius Robertas Dubinka taip pat pasidžiaugė: „Šiemet į šventę moliūgų atvežta daugiau. Džiugu, kad žmonės vis plačiau sužino apie tą šventę, moliūgų atgabena iš aplinkinių kaimų. Rengdami tradicines šventes, užauginom ir moliūgų augintojų būrį“.

Rekordą pasiekė antrą kartą

Didžiausio moliūgo nugalėtojais tapo Alfonsas ir Birutė Marazai. Jų išaugintas moliūgas svėrė 72 kg. „Veislės net nežinom – kokią nusiperkam parduotuvėje, tokia ir išauga. Ant sėklų buvo parašytas ,,gigantas“, bet pasirodo, kad ten moliūgų sėklų mišinys, išaugo įvairių dydžių moliūgai – ir oranžiniai, ir šviesūs, ir visai nedideli. Kitų augintojų moliūgai, pristatyti konkursui tikrai didesni ir galingiau atrodo, bet jie pasirodo lengvesni“, – pripažino Alfonsas, pridūręs, jog moliūgus augina kaip žolę, dėl gražumo.

Paklaustas kaip atgabeno į Kultūros centrą tokį moliūgą, sakė, kad atvežė įkėlęs į karutį.

Pasiteiravus, ką šeimininkė, gaminanti iš moliūgų, pasakojo, kad kai šeima išsisklaidė, labai daug negaminanti. Iš moliūgų verda sriubą, moliūgų užsišaldo, saldainių iš moliūgų specialiai nedaro, nes per daug saldumynų valgyti nesveika. „Stengiamės moliūgų kam nors padovanoti, įpiršti“, – šypsosi Birutė.

Pasakojo, kad moliūgų sriubą verda įprastai, kaip ir daugelis – sumeta kubeliais pjaustytą moliūgą, jo reikia nemažai, kad būtų tirščiau, dar įmeta morką, bulvę, svogūną, pakepintą česnaką.

Įdomu tai, kad 2022 metais brolių Alberto ir Alfonso išaugintas moliūgas irgi tapo rekordininku, tik tąkart jis buvo vienu kilogramu sunkesnis ir svėrė 73 kg, o pernai Alfonso Marazo pristatytas moliūgas, svėręs 54 kg, užėmė antrąją vietą. 

Mažiausio moliūgo svoris – 79 gramai

Mažiausio moliūgo, svėrusio 79 gramus, laimėtoja pripažinta Ingrida Gurčinienė iš Krakių, prisistatanti fotografe mėgėja. Tačiau Ingrida prizinės vietos viena nesisavina. Jos draugė Rita Tamošaitienė iš Meironiškių pasakoja: „Pas mane nemažai užaugo mažų moliūgiukų, bet aš kažkaip praleidau tą informaciją, kad Moliūgų šventėje varžytis galės ne tik dideli, bet ir maži moliūgai. Ingrida man ir sako: „vežu“.

„Gavosi mūsų bendras laimėjimas, –  juokėsi Ingrida, – vazoje pas Ritą namuose pamačiau tuos mažiukus moliūgus ir iš karto prisiminiau, kad vyks ir mažiausio moliūgo konkursas. Išrinkau patį mažiausią, sakau, gal tiks. Paėmiau ir atvežiau“.

Pasak Ritos, moliūgai „mažyliai“ užaugo visai netyčia – net nesodinti ir neprižiūrėti. Gal praėjusiais metais ten buvo sėklų paberta netoli kompostinės ir jie patys užaugo. Aš rudenį nueinu į tą vietą, žiūriu – priaugę moliūgų. Labai keista, kad normalių moliūgų neužaugo nei vienas, nors juos ir sodino, o kurių nesodino – užaugo pilnas patvorys.

„Smagiausias užsiėmimas – moliūgų skaptavimas prieš Heloviną, ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiais. Keletą metų prieš tai prie Meironiškių skyriaus įžiebdavom moliūginių žibintų pievą“, – pasakojo R. Tamošaitienė.

Gražiausius moliūgus išrinko šventės dalyviai

Didžiausią ir mažiausią moliūgus „išrinko“ svarstyklės, o gražiausius moliūgus rinko šventės dalyviai. Pasirodo, kad net du moliūgai surinko vienodą balsų skaičių. Gražiausių moliūgų nominaciją gavo krakiškių Zitos Vaicekauskienė ir Audriaus Berulio išauginti moliūgai.

Vienas iš gražuolių moliūgų svėrė 32 kg, jis ryškiai oranžinės spalvos su žaliais potėpiais.

„Moliūgus auginame  beveik kiekvienais metais – priklausomai nuo oro. Šiais metais vienintelis tas didesnis buvo, o kiti – mažesni. Vasara sausringa buvo, bet mes moliūgų nelaistėme, neturim vandens daug“, – pasakojo Zita Vaicekauskienė, kuriai pritarė vyras Algimantas.

Paklausta, ką gaminanti iš moliūgų, Zita pastebėjo daug ką gaminanti. „Košes verdam, su svarainiais labai skanu, verdam moliūgų sriubą. Žiemą verdant bet kokias sriubas, aš visad dedu ir moliūgų. Moliūgus laikome kambario temperatūroje, todėl juos pasiseka ilgai išlaikyti. Labiausiai moliūgai bijo šalčio. Kai prapjaunu, reikia greitai suvartoti, nes kitaip suges, todėl tenka ir užšaldyti. Verdant moliūgienę su svarainiais, pjaustytų svarainių reikia dėti mažiau nei moliūgų, nes jie rūgštūs. Nereikia specialiai trinti, nes svarainiai virdami suverda“, – dalinosi virtuvės paslaptimis Z. Vaicekauskienė.

Algimantas primena, kad pernai Moliūgų šventėje jų šeimos išaugintas moliūgas, svėręs 57 kg, tapo pirmos vietos nugalėtoju.

„Kaip pasiseka išauginti tokius sunkiasvorius?“ – teiraujuosi.

„Aš nežinau, jokios priežiūros nereikia. Jie auga su visais. Sėklų neperku, sodinu iš savų moliūgų, pirmiausia užsiauginu daigus, o paskui daigus pasodinu į dirvą“, – kalbėjo gražiausio moliūgo augintoja.

Visus prizus laimėtojams įsteigė Krakių bendruomenės Centras ir Krakių bendruomenės svetainė.

Moliūginiai ženklai ir skoniai

Krakių bendruomenės centro teatrinių patirčių kulinarinės programos ,,ARBATirtys“ aktorius, įkūnijęs Anglijos džentelmeną Paul Attmere siūlė pasivaišinti angliškais popiečio arbatos pyragėliais „Scones“, pagardintais angliška grietinėle ir ne braškių džemu, kaip įprastai, bet specialiai šventei pagamintu moliūgų džemu.

Krakių kultūros centro jaunimas vaišino maistinių dažų spausdintuvu dekoruotais vafliais, ant kurių  – Moliūgų šventės atspaudai.

Krakių bendruomenės „Svetainė“ kepėjos vos spėjo kepti moliūginius blynus. Tokių blynų mažai kas buvo ragavę, mat šie moliūginiai blynai buvo mieliniai ir kepti patyrusių kepėjų.

Prie kultūros centro, tradiciškai vyko moliūgiada, linksmos ir nemokamos pramogos vaikams bei suaugusiems, moliūginės vaišės, šventinė mugė, prekyba moliūgais, moliūginės dirbtuvėlės vaikams, moliūginė fotosesija.

Virė medžiotojų šiurpą

Krakių medžiotojų klubo pirmininkas Jonas Būda pasakojo, kad jo vadovaujamas klubas nusprendė prisidėti prie Moliūgų šventės, šventę puošia medžiotojų trofėjai. „Mūsų merginos, kurios dalyvauja klube, jos irgi medžioja, bet visuomet pasirūpina, kad aplinkiniai būtų sotūs. Šiandien jos išvirė medžiotojų šiurpą, kuria norim pavaišinti visus, atvykusius į šventę, kad visi paragautų, kaip gaminama su žvėriena, koks tai gardėsis, koks skonis ir įvertintų. Specialiai šventei buvo sumedžiotas šernas.

Medžiotojai šiurpą verda be moliūgų, kartais būna aštresnė, kartais mažiau aštri, dedama morkų, bulvių, paprikų, daug svogūnų ir šernienos. Išvirta 50 l talpos katilas. Gal ne visiems klius, bet dauguma tikrai paragaus ir įvertins“, – komentavo J. Būda.

Moliūgų gardėsis su bazilikais

Bazilikų karaliene vadinama Rosita Liubomirskienė iš Surviliškio, daugiausia žinoma kaip pagardų iš bazilikų gamintoja, sakė, kad specialiai Moliūgų šventei ji išvirusi moliūgų uogienės.

„Uogienę iš moliūgų gaminau užpernai, labai visiems patiko. O pernai gamindama įdėjau šventojo baziliko, kuris suteikia gvazdikėlių skonį, bet pasirodo moliūgų pagardą jis nudažė nemalonia tamsia spalva, todėl teko viską išmesti. Turėjo būti gintarinės spalvos, o tapo beveik juoda. Šiemet dėjau kitos rūšies baziliko, ir jo dėjau mažiau, aš juk negaliu išduoti baziliko. Paėmiau baziliko šluotą, įdėjau į sirupą, trumpiau palaikiau“, – pasakojo pagardų gamintoja, šventės dalyvius vaišindama ne tik moliūgų uogiene.

Gaminimo paslapčių, aišku, neišduodanti, R. Liubomirskienė sakė, kad moliūgų uogienės sudedamosios dalys: moliūgai, vanduo, cukrus, bazilikai, gvazdikėliai, cinamonas, citrinų sultys. 

Pasidomėjus ar ji pati auginanti moliūgus, pašnekovė juokavo, kad per bazilikus jiems nėra vietos.

Astos Raicevičienės nuotraukos