Metelių regioninio parko kraštovaizdis – ledynmečio palikimas ir žmogaus veiklos atspindys

Ledynmečio suformuotas kraštovaizdis

Metelių regioninio parko reljefo pagrindą suformavo paskutiniojo ledynmečio metu vykę procesai. Ledynui traukiantis susidarė didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubuma, kurioje šiandien telkšo Dusia, Metelys ir Obelija. Didžiausias iš jų – Dusia, užimanti apie 23 km² plotą ir pagal dydį esanti trečias Lietuvos ežeras. Ežerų dubumos apylinkėse išsiskiria Teizų moreninis masyvas su pailgomis kalvomis ir Žagarių apylinkėms būdingos stambios stačiašlaitės kalvos. Šios reljefo formos saugomos Teizų kraštovaizdžio ir Žagarių geomorfologiniame draustiniuose. Kalvoto reljefo ir plačių ežerų erdvių derinys sudaro sąlygas atsiverti įspūdingoms ežerų bei jų apylinkių panoramoms.

Gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio mozaika

Metelių regioninio parko kraštovaizdžio įvairovė atsiskleidžia ne tik ežerų pakrantėse. Kalvotose vietovėse driekiasi dirbami laukai, pievos ir ganyklos, kurias vietomis keičia miškų plotai. Atvirose agrarinėse teritorijose gerai matomos natūralios reljefo formos, o žemesnėse vietose telkšo nedideli vandens telkiniai ir plyti šlapynės.

Skirtingas kraštovaizdžio ypatybes atspindi ir parko draustiniai. Barčių kraštovaizdžio draustinyje saugomos Dusios ežero vakarinės pakrantės terasos, paežerio kopų ruožas ir smulkios moreninio reljefo formos. Kalniškės kraštovaizdžio draustinyje išsiskiria Dzūkų ežeruoto moreninio kalvyno kraštovaizdis, o Metelių kraštovaizdžio draustinyje – Metelio ir Obelijos ežerų apylinkės, vaizdingas Obelytės slėnis, miškai ir pelkiniai kompleksai. Juodabalės zoologiniame draustinyje saugoma balinių vėžlių populiacija.

Neatsiejama šio kraštovaizdžio dalis yra ir žmogaus per ilgą laiką suformuota aplinka. Žagarių ir Nakrūniškės kaimuose išlikusi valakinių gatvinių kaimų erdvinė struktūra bei etnografinės architektūros bruožai. Parko teritorijoje esantys Prelomčiškės, Papėčių, Verstaminų ir kiti piliakalniai taip pat liudija ilgą šio krašto apgyvendinimo istoriją.

Kraštovaizdžio kaita ir žmogaus veikla

Kraštovaizdis nuolat keičiasi veikiamas gamtinių procesų ir žmogaus veiklos. Ežerų pakrantes veikia bangavimas, nešienaujamos ir neganomos pievos ilgainiui gali apaugti krūmais bei medžiais, o žemės ūkio veikla padeda išlaikyti atvirų teritorijų pobūdį.

Kraštovaizdžio vaizdą taip pat keičia naujų pastatų statyba, esamų rekonstravimas ar remontas, kelių ir kitos infrastruktūros plėtra, saulės elektrinių bei kitų inžinerinių įrenginių įrengimas. Tokie pokyčiai gali turėti įtakos vietovės užstatymo struktūrai, vizualiniam vientisumui ir atsiveriančioms panoramoms. Todėl svarbu, kad planuojama veikla būtų derinama su aplinka ir būtų išsaugomos vertingosios kraštovaizdžio savybės.

Kraštovaizdžio vertybių išsaugojimas

Vienas iš Metelių regioninio parko steigimo tikslų – išsaugoti šiai teritorijai būdingą gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, kartu sudarant sąlygas darniai jos raidai. Parko tvarkymo plane numatyta saugoti ir atkurti tradicinę mozaikišką agrarinių teritorijų kraštovaizdžio struktūrą, palaikyti atviras pievų ir pelkių buveines, išsaugoti vertingas panoramas.

Siekiant šių tikslų, Metelių regioninio parko nuostatuose nustatyti teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai. Juose reglamentuojami statybos bei infrastruktūros įrengimo sprendiniai, atsižvelgiant į kraštovaizdžio estetinę vertę, saugomas gamtos ir kultūros vertybes bei Dzūkijos etnografiniam regionui būdingas architektūros ir sodybų planavimo tradicijas.

Metelių regioninio parko kraštovaizdis – tai per tūkstančius metų gamtos suformuota ir žmogaus veiklos nuolat veikiama aplinka. Jos išsaugojimas priklauso ne tik nuo taikomų apsaugos priemonių, bet ir nuo atsakingų sprendimų, kurie padeda suderinti šiandienos poreikius su siekiu išlaikyti vertingą kraštovaizdį ateities kartoms.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informacija