Krebždesiai namuose: gal apsigyveno naminukai...

Gadina ir pastatus, ir baldus

Ar namuose gyvena vabzdžiai, įsitikinti nesunku. Tereikia šviesoje kruopščiai ap­žiūrėti medinius daiktus, statinio dalis ir, ko gero, aptiksite įvairaus dydžio skylučių, gal net byrančių trupinėlių, bylojančių, kad tariamieji naminukai tikrai gyvena.

Nors gamtoje su medžiais ir kitais sume­dėjusiais augalais yra susijusi didžioji vabz­džių dalis, į žmogaus būstus persikraustyti ir maitintis mediena gali vos keletas rūšių. Priežastis paprasta: medienoje esančias maisto medžiagas gali pasisavinti tik tie, kurių virškinamajame trakte yra specialių mikroorganizmų, išskiriančių ligniną ir celiuliozę, medienos komponentus skai­dančių fermentų.

Tokių vabalų yra tarp mūsų šalyje gyve­nančių ūsuočių (Cerambycidae), skaptukų (Ptiniidae) ir balanvabalių (Lyctidae). Šilto klimato regionuose prie jų prisideda ter­mitai (Rhinotermitidae). Šie šešiakojai gali ne tik trikdyti miegą, bet ir sukelti rimtų bėdų sugadindami statinio konstrukcijas, medinius baldus ar įrankius.

Paprastasis trobininkas

Labiausiai matomas ir stambiausias medinių pastatų gadintojas, dažnas senų trobesių gyventojas yra ūsuotis – papras­tasis trobininkas (Hylotrupes bajulus L.).

Suaugę vabalai – nuo 7 iki 21 mm, pilkos spalvos, padengti trumpais plaukeliais. Sutankėdami ties antsparnių viduriu, jie sudaro dantytą skersinę juostą. Šių vabalų lervos vystosi negyvoje spygliuočių medžių medienoje nuo vienų ik keliolikos metų. Jos graužia vingiuotas landas minkštojoje medienoje.

Užaugusios lervos lenda arčiau medie­nos paviršiaus ir ten vasaros pradžioje virsta lėliukėmis. Išsiritę vabalai prasigraužia ovalo formos skylutę ir išlenda išorėn. Suaugėliai nesimaitina, po kopuliacijos patelės dažniausiai toli nemigruoja, deda kiaušinius į tą pačią medieną iki vasaros pabaigos. Vabalai yra šilumamėgiai, todėl dažniausiai apsigyvena pietinės ekspozi­cijos pastato sienojuose.

Violetinis žievėplėšis

Statiniuose iš nenužievintų rąstų ar lentų labai mėgsta apsigyventi violetinis žievėplėšis (Callidium violaceum L.), puoš­numu gerokai pranokstantis trobininką. Jų kūnas skaisčiai mėlynas, apaugęs trumpais ir retokais plaukeliais, nuo 8 iki 16 mm.

Gamtoje apsigyvena neseniai nudžiū­vusiuose, nulaužtuose ar nukirstuose spygliuočių, rečiau lapuočių kamienuose ar storose šakose. Kadangi pakenčia drėgmės stygių, nevengia įsiveisti medienos (mal­kų) sandėliuose, lentpjūvėse, pastatuose. Lervos graužia plačias, balanoje giliai įsirėžiančias landas po žieve. Užaugusios lenda į medieną ir 1–2 cm gylyje pavasa­rio pradžioje virsta lėliukėmis. Suaugėliai išsirita gegužę–birželį. Vystymasis trunka 3–4 metus.

Naminiai ir baldiniai skaptukai

Prie įkyriausių, klastingiausių įnamių galima priskirti naminį (Anobium puncta­tum Deg.) ir baldinį (Hadrobregmus perti-nax L.) skaptukus. Tai palyginti smulkučiai vabaliukai, jų kūno ilgis neviršija 7 mm. Jie volelio formos, spalva gali įvairuoti nuo rudos iki juodos. Vabalai kiek primena kinivarpas, tačiau geriau įsižiūrėjus galima rasti nemažai skirtumų. Skiriasi antenų buoželė, kuri niekada nebūna rutuliška. Kitas svarbus požymis – laibesnės kojos, kuriomis skaptukai bėgioja kur kas grei­čiau nei kinivarpos. Jų kūnas neapaugęs ilgais pašiauštais plaukeliais, o antsparnių viršūnės neišlenktos, priešingai nei dau­gelio kinivarpų.

Dažniausiai skaptukų galima aptikti ūkinės ar kitokios paskirties nešildomo­se patalpose (muziejuose, bažnyčiose), kur susikaupia daugiau drėgmės. Patelės deda kiaušinėlius į medienos plyšelius ar senas vabalų išlindimo skylutes, išsiritusios lervos graužia 1–3 mm skersmens landas.

Priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės, vystymosi ciklas gali užtrukti nuo vienų iki kelerių metų.

Nuo skaptukų nukenčia ne tik medi­nės konstrukcijos, bet ir mediniai baldai, įrankiai, paveikslų rėmai, muzikos instru­mentai. Baldinis skaptukas yra jautresnis drėgmės stygiui, todėl dažnai įsikuria rūsiuose, medinių grindų apatinėje pusėje. Jų pažeista mediena tampa puri ir trapi, lengvai lūžta. Smarkiai pažeisti mediniai statiniai gali tiesiog sugriūti.

Ką daryti?

Šių naminukų atsikratyti gana sunku, todėl būtina imtis prevencinių priemonių, kad jų neprisiveistų. Statant naujus medi­nius statinius, reikėtų pirmiausia tinkamai paruošti medieną: džiovinti (iki mažiau nei 20 proc. drėgnio) ir impregnuoti antisep­tikais, prieš tai pašalinus visas paviršiaus atplaišas ir užglaisčius gilesnius nelygumus.

Gerokai daugiau rūpesčių tenka patirti saugant senas, neimpregnuotas medines konstrukcijas. Pagrindinis šių vabzdžių plitimą stabdantis veiksnys – drėgmė, todėl patalpas reikia gerai ventiliuoti, kad ji ma­žiau kauptųsi. Kiek leidžia galimybės, nuo medinių konstrukcijų pašalinkite dulkes, kitus nešvarumus ir jas impregnuokite.

Svarbu naudoti ir vabalus atbaidančių medžiagų – repelentų. Nustatyta, kad skaptukus gerai atbaido korėjinių mėtų (shiso), daržinių dašių, cinamono, čiobrelių, pipirmėčių, kiniškųjų lauramedžių (may chang), bitkrėslių eteriniai aliejai.

Nepamirškite stebėti medinių konstruk­cijų ar gaminių būklę ir klausytis šiems me­dienos gadintojams būdingų skleidžiamų garsų. Atsiradusios skylutės medienoje ir miltiškos pabiros iš jų, gremžimą prime­nantys garsai, į šviesą atskrendantys ar ant lango ropinėjantys vabaliukai – tai signalas, kad namuose apsigyveno pavo­jingi įnamiai. Jei taip atsitiko, nedelsdami imkitės priemonių. Geriausias sprendimas – kreiptis į specializuotas tarnybas, kurios atlieka patalpų dezinsekciją.

Jei apnikti nedideli namų apyvokos daiktai ar baldai, pravartu juos nunešti į karštą patalpą (pirtį) ir aukštesnėje nei 52 ºC temperatūroje palaikyti bent kelias valandas. Kai kenkėjų nedaug ir žinoma jų gyvenamoji vieta, ją galima pakaitinti nau­dojant paprasčiausią plaukų džiovintuvą.

Naudinga į landas įpurkšti insekticido, tačiau tai itin kruopštus ir kantrybės rei­kalaujantis darbas. Medinių konstrukcijų apipurškimas įprastų insekticidų skiediniu yra mažai veiksmingas ir nerekomenduoti­nas, nes jie greitai išgaruoja ir pakankamai neįsiskverbia į medieną. Insekticidai, pa­sklidę ore, gali sukelti sveikatos problemų tiek žmogui, tiek gyvūnams.

VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologas Vytautas TAMUTIS

Vytauto Tamučio ir Romo Ferencos nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.