Krekenavos bazilikos Švč. M. Marijos paveikslui – išskirtinis titulas ir diademos iš aukso

Nunciatūroje vyskupui L. Vodopjanovui OFM įteiktas Kulto dikasterijos dekretas, kuriuo patvirtinama, kad Popiežius laimina Krekenavos Švč. M. Marijos – Materspei – Motinos Vilties – karūnas, pagamintas iš tikinčiųjų paaukoto aukso.

Suteikė Motinos vilties titulą

Krekenavos mažosios bazilikos rektorius kunigas dr. G. Jankūnas pristatė šių karūnų atsiradimo kelią.

„2024 metais popiežius Pranciškus gegužės mėnesį paskelbė jubiliejinę 2025 metų bulę „Viltis neapgauna“. Šių metų tema yra Vilties piligrimystė. Tuomet pagalvojau, kad mūsų pasaulis kupinas įvairių išbandymų, todėl vilties tematika – labai svarbi, negalima sudėti visus lūkesčius į vyriausybes, į žmonių pastangas. Turime atsiverti iš Dievo ateinančiai pagalbai ir vilčiai. Kadangi mūsų Švč. M. Marijos paveikslas titulo neturėjo, todėl šis titulas Motina Vilties labai tinka. Tai paminėjau Panevėžio vyskupui L. Vodojanovui ir paklausiau, ar galėtų būti toks titulas“, – aiškino kunigas ir sakė, kad pernai per Krekenavos Žolinės atlaidus kunigai vis klausinėjo, ar netiktų Motinos Vilties titulas garsiajam paveikslui.

Kunigų taryba pritarė idėjai

Pasak dvasininko, nuspręsta, kad Motinos Vilties titulas Švč. M. Marijos paveikslui labai tinka.

„Teikiant titulą, dar turi būti parengtas, koks nors regimas paveikslo ženklas. Nors paveikslas turi votines karūnas, pasidomėjau, ar pasaulyje buvo suteiktas Motinos Vilties titulas. Radau informaciją, kad popiežius Pranciškus lankydamasis Gvatelupoje palaimino Motinos Vilties diademas-karūnėles. Nusprendėme, kad tokias diademas galime ir mes turėti ir pridėti prie jau esamų karūnų. Visa tai pristačiau vyskupui, o jis pasitaręs su kunigų taryba – pritarė idėjai. Praėjusių metų spalio mėnesį paskelbėme aukso ir lėšų rinkimą karūnai gaminti“, – pasakojo kunigas G. Jankūnas ir teigė, kad atsiliepė labai daug geros valios žmonių iš visos Lietuvos, kurie su meile aukojo Krekenavos Švč. M. Marijai auksą.

Karūnų nugabenti nepavyko

Krekenavos mažosios bazilikos rektorius kunigas dr. G. Jankūnas aiškino, kad buvo planuota Motinos Vilties titulo karūną palaiminti Vatikane, o tai atliktų popiežius Pranciškus.
„Tačiau popiežiaus Pranciškaus sveikata susivyravo ir tapo aišku, kad karūnų gabenti į Vatikaną nebegalime. Išsiaiškinome, kad Motinos Vilties karūną palaiminti gali nunciatūroje nuncijus arkivyskupas dr. Georg‘as Ganswein‘as. Jis išrašė dekretą, kad popiežiaus vardu karūna palaiminta. Dekretas jau įteiktas, todėl paveikslą bus galima karūnuoti. Paveikslą karūnos papuoš per Žolinę Krekenavoje, per Didžiąją dieną“, – pristatė dvasininkas šių metų patį svarbiausią įvykį Krekenavos mažojoje bazilikoje.

Surado juvelyrą ir dizainerį

Kunigas G. Jankūnas pasakojo, kad karūnų autorius, lietuvių metalo dailininkas, juvelyras ir dizaineris Eimantas Ludavičius.

„Surasti meistrą nebuvo lengva, bet žinojau, kad jis daręs kūrinius Aušros Vartų Marijai. Pasiteiravau klebonų, jie nurodė būtent E. Ludavičių. Beje, kalbinome kitus juvelyrus, bet niekas nesiėmė sudėtingo darbo, o dar buvo ir laikas nurodytas, per kiek diademas padaryti. Šis darbas sudėtingas ir jį atlikti reikia preciziškai. Be to, norėjome, kad diademos būtų ne išlietos, bet būtų kaltos. Tokia kalyba užsiima tik šis juvelyras, kuris įvaldęs techniką. Jis sutiko atlikti darbą, bet prieš tai apsilankė Krekenavos mažojoje bazilikoje apžiūrėti paveikslo. Paveikslas sužavėjo juvelyrą, ir jis ėmėsi iššūkio“, – pasakojo dr. G. Jankūnas ir labai džiaugėsi atliktu E. Ludavičiaus darbu.

Pagamintos dvi diademos

Pasak kunigo, juvelyras E. Ludavičius darbus pradėjo praėjusių metų lapkričio mėnesį.

„Diademos yra dvi, viena Švč. Marijos galvai, o kita – mažesnė – kūdikėlio Jėzaus galvai. Darbai buvo atliekami etapais ir šių metų kovo mėnesį baigti. Visi juvelyro darbai buvo derinami su dabar esamais paveikslo puošybos elementais, kad padarytieji neužgožtų esamų paveikslo puošmenų. Beje, Jėzui padaryta diadema suteikia dabar esamai puošybai lengvumo ir grakštumo. Todėl tikrai buvo atsižvelgta į esamą situaciją ir paveikslas tapo puošnesnis ir gyvesnis“, – juvelyro E. Ludavičiaus kūrinius pristatė kunigas ir teigė, kad aukos vis dar renkamos pinigais – lėšos reikalingos parengti paveikslą eksponavimui bei labai svarbu, kad jis būtų apsaugotas ir uždengtas specialiu stiklu.

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP

Ses. Jūratės MARCINKEVIČIŪTĖS nuotr.