Kritusios grūdų kainos verčia ūkininkus ieškoti taupyti padedančių sprendimų

Ieško patikrintų sprendimų

Konferencijoje pertraukos metu sutikti ūkininkai iš Kelmės rajono dalijosi savo patirtimi ir būsimais sezono planais. Pasak Stanislovo Sabaliausko, toks renginys yra gera proga ne tik pasisemti žinių, bet ir susitikti su bendraminčiais, pasidalinti ūkių iššūkiais ir kartu paieškoti sprendimų.

„Žinios ir rekomendacijos yra gerai, bet visada reikia išbandyti pačiam praktikoje. Dirbame skirtinguose regionuose, skiriasi dirvožemis ir jo savybės, todėl visada turi žiūrėti, kas pasiteisina ir kas ne. Nors Lietuva atrodo maža, sąlygos labai skiriasi. Pavyzdžiui, pietinės dalies ūkininkai gali pradėti tręšti net dviem savaitėm anksčiau nei, tarkime, šiaurės Lietuvoje“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.

Pasak įmonės „Agrokoncernas“ Inovacijų ir tyrimų centro vadovės dr. Eglės Petraitienės, būtent dėl šios priežasties bandymo laukeliai formuojami įvairiuose šalies regionuose. Iki šiol jų buvo apie 3000, o nuo šių metų jų skaičius padidėjo trigubai – iki 9000 laukelių.

„Ūkininkai pasitiki mūsų rekomendacijomis, nes lauko bandymus atliekame čia, Lietuvoje, mūsų klimato sąlygomis, skirtingo tipo dirvožemiuose. Kasmet surenkame ir apdorojame milijonus pradinių duomenų, kuriuos analizuojame, sisteminame, vertiname ir pateikiame tikslius, saugius ir efektyvius sprendimus. Visi jie yra pagrįsti skaičiais ir patikrinti praktikoje. Nepasiteisinusių sprendimų mes nesiūlome“, – sako mokslinio padalinio vadovė.

Tiksliosios technologijos atsiperka

Dr. E. Petraitienė savo pranešime akcentavo ne tik patikrintų sprendimų svarbą augalų auginimo technologijose, bet ir nuolatinę procesų kontrolę. Sezono metu kuriame nors augalų augimo etape padaryta klaida gali kainuoti viso sezono derlių.

Todėl ūkininkas Algimantas Vaupšas iš Kelmės rajono teigė jau atlikęs visų savo turimų laukų dirvožemio tyrimus. Pasak jo, tai padeda ūkininkauti sumaniau ir sumažinti kaštus.

„Mano visi laukai yra pilnai ištirti, esu supirkęs išmanias barstomąsias, purkštuvą, techniką, kuri dirba kintama norma, naudojamės palydovo duomenimis. Efektas iš karto matosi ir investicijos atsiperka per kelis metus, nes dirbdamas kintama norma, nebarstai trąšos kur nereikia, taip pat ir augalai tolygiau auga. Jeigu gamtos stichijos visko nesugadina, rezultatai būna tikrai geri“, – kalbėjo ūkininkas. 

Kad tiksliosios technologijos padeda sutaupyti neabejoja ir Akmenės rajone ūkininkaujantis Darius Damskis. Savo ūkyje jis naudoja automatinio vairavimo technologiją, kuri padeda dirbti tiksliau ir našiau. Taip pat turi išmanųjį tręštuvą, purkštuvą. Kalbėdamas apie technologijų atsiperkamumą jis remiasi ne tik mokslu, bet ir skaičiais, todėl ateityje planuoja dar ne vieną investiciją.

Įmonės „Agrokoncernas“ Tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė Milda Jankauskienė, remdamasi atliktų bandymų rezultatais patvirtina, kad atliekant tręšimą azotinėmis trąšomis kintama norma galima sutaupyti nuo 2 iki 3 proc. trąšų, o derlingumą padidinti iki 5 proc.

Lietuvos ūkininkai – vieni pažangiausių Europos Sąjungoje

Pasak įmonės „Agrokoncernas“ direktoriaus Edgaro Šakio, Lietuvos ūkininkai tarp Europos Sąjungos šalių  pirmauja tiek technologine pažanga, tiek priimamais sprendimais ir gaunamais rezultatais. Jie yra imlūs naujovėms ir nebijo eksperimentuoti. Visa tai yra ir kartų kaitos pasekmė. Vis daugiau jaunimo perima ūkius iš tėvų ar senelių, kuriuose aktyviai diegia technologijas, skaitmenizuoja procesus.

Į konferenciją atvykęs ūkininkas Eligijus Pocevičius iš Mažeikių rajono pasakojo, kad jo tėvai pardavinėja paskutinius gyvulius ir nuo šiol ūkis užsiims tik augalininkyste. Pereinamasis laikotarpis truko apie septynerius metus, per tą laiką šeima mokėsi, eksperimentavo, ieškojo geriausių sprendimų.

„Esame stiprūs informacinėse technologijose, tačiau tuo pačiu Lietuvoje yra stipri ir agrokultūra. Mano nuomone, tai yra labai geras derinys. Mes į savo veiklą įtraukiame viską: technologijas, naujas veisles, augalų apsaugos produktus. Navigacinės sistemos, tikslusis tręšimas padeda dirbti efektyviau. Konferencijoje iš savo rajono matau atvykusių apie 90 proc. jaunų žmonių. Mes, kurie iš tėvų perimame ūkius, esame imlūs naujovėms, o tai irgi prisideda prie žemės ūkio sektoriaus pokyčių“, – kalbėjo E. Pocevičius.

Kad ūkiai sparčiai skaitmenizuojasi mato ir ūkininkams skirtos platformos „Agro247“ vystytojai. Augantis vartotojų skaičius motyvuoja ieškoti dar efektyvesnių būdų ir patobulinimų, kaip paderinti ūkio valdymo, darbų planavimo, apskaitos ir kitus reikalingus procesus.

Nerimauja, bet nepraranda optimizmo

Kalbėdami apie prasidedantį naują sezoną žemdirbiai labiausiai akcentuoja kritusias grūdų kainas. Ūkininkas Antanas Bezaras iš Šiaulių rajono svarstė, kad jeigu grūdų tonos kaina bus mažesnė nei 150 eurų, daugeliui ūkių išgyventi bus labai sudėtinga.

„Esame visiškai pasiruošę naujam sezonui. Rudenį užsipirkome trąšų jau adekvačiomis kainomis, todėl dabar lieka sulaukti tinkamo laiko tręšimui ir palankių grūdų kainų. Su tokiomis, kokios jos yra dabar, daugelis ūkių susidurs su išgyvenimo klausimais. Savo ūkyje dar auginame ir mėsinių galvijų, užsiimame ne tik augalininkyste, todėl turime ir šiokių tokių alternatyvų“, – pasakojo A. Bezaras.

Dėl grūdų kainų susirūpinę ir broliai Daivaras bei Žygimantas Skiočiai iš Telšių rajono. Jų netenkina dabartinės kainos, tačiau ūkininkai tikisi, kad ateityje situacija pagerės.

„Grūdų kaina dabar yra grįžusi į prieškarinį lygį, o visos ūkio išlaidos padidėjo apie 20–30 procentų. Nuotaikos gal ir nėra pačios geriausios, bet mes esame ūkininkai optimistai – žiūrime į priekį, nes vis tiek reiks eiti į laukus dirbti ir tikėtis geriausio. Todėl ir vykstame į konferencijas, kad galėtumėme tinkamai pasiruošti naujam sezonui, išgirsti naujienų, pamatyti, kokie tyrimai buvo atlikti ir kokie jų rezultatai“, – kalbėjo D. Skiotys. 

Optimizmo prasidedant naujam sezonui nestokojo ir ūkininkas Albertas Adomaitis iš Akmenės rajono. Jis yra vienas iš tų ūkininkų, kuris ne tik išbando rekomendacijas, bet ir teikia vadybininkams atgalinį ryšį apie išbandytus produktus ar pasiūlytus sprendimus. Šis dalijimasis informacija yra labai vertingas abiem pusėms.

„Ūkyje visko būna – gyvename kalneliais. Bet nebūna viskas tik blogai arba gerai. Svarbiausia yra iš klaidų pasimokyti ir jų nebekartoti. Kiekvieni metai būna skirtingi, todėl ir kaupiame žinias, ieškome būdų, kaip užauginti derlių, kad įdėtas darbas atsipirktų“, – sako A. Adomaitis.

Partnerio turinys