KTU politologai: tarp kandidatų į Prezidentus antrame ture kone vienintelis ryškus skirtumas – požiūris į žmogaus teises

Visgi, mokslininkų teigimu, Ingridai Šimonytei bus sunku kovoti su dabartiniu Prezidentu, nes jo pozicijos leidžia kalbėti apie kone visas temas kritikuojant Vyriausybę už galimas nesėkmes ir prisiimant nuopelnus už esamus ir tariamus pasiekimus.

Gali būti patrauklesnė G. Nausėdos idėja

„I. Šimonytė visuomet aiškiau komunikavo tam tikromis žmogaus teisių temomis apie kurias vengė kalbėti Prezidentas, nebijojo aiškiai pasisakyti dėl partnerystės, Stambulo konvencijos. Ji net ir rinkiminių debatų metu buvo viena iš dviejų kandidatų, aiškiai pripažinusių, kad partnerystėje gyvenantys du vienos lyties asmenys – šeima“, – kalbėjo KTU politologas V. Valentinavičius.

Kita vertus, Gitanas Nausėda taip pat kalba apie žmogaus teises: „Prisiminkime, kad jis nepamiršta gerovės valstybės idėjos, kuri paremta mintimi, kad pagrindinė valstybės funkcija – socialinio teisingumo įtvirtinimas. Taip pat jis kalba apie asmenų su negalia teises“.

Politologų nuomone, gerovės valstybės idėja, apie kurią kalbą G. Nausėda, kai Lietuvoje itin daug problemų socialinių ir ekonominių teisių srityje, rinkėjams gali būti patrauklesnė nei I. Šimonytės komunikavimas apie partnerystę ir Stambulo konvenciją.

Premjerė realiai sprendžia klausimus

KTU profesorius V. Morkevičius atkreipia dėmesį, kad nors I. Šimonytė ir G. Nausėda yra ekonomistai, tačiau jų pozicijos radikaliai skiriasi.

„Vadovaudama Vyriausybei I. Šimonytė realiai sprendžia visus su vidaus politika susijusius klausimus ir prisiima atsakomybę už nesėkmes, kai G. Nausėdos kompetencijų sritis – užsienio politika, kurią įgyvendina kartu su Vyriausybe. Taigi, Prezidento pozicija leidžia kalbėti apie visas viešosios politikos sritis, tarsi iš vertintojo, kritiko, o ne įgyvendintojo, pozicijų, kas yra palankiau dalyvaujant šiuose Prezidento rinkimuose“, – sako KTU profesorius.

Politologų nuomone, rinkdamiesi kandidatus rinkėjai pirmiausiai I. Šimonytę vertins kaip Vyriausybės vadovę, atsakingą už tvarkymąsi su įvairiomis krizėmis – nuo koronaviruso pandemijos, iki – migrantų srautų Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, kuri nebūtinai įsiklausydavo į ekspertų nuomonę.

Be to, reikia neatmesti, kad yra rinkėjų, kuriems krizės asocijuojasi su skaudžia patirtimi, o tai gali kenkti I. Šimonytei.

Nuo kritiškumo stokos iki nesąžiningumo

Be to, kaip pastebi, V. Valentinavičius, kritiškumo stoka bei tam tikras dviveidiškumas I. Šimonytei taip pat gali pakišti koją antrame Prezidento rinkimų ture.

„Premjerės užsispyrimas, pavyzdžiui, kai ji gynė žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, nebuvo pakankamai kritiška į vadinamą „čekučių skandalą“ įsivėlusiai finansų ministrei Gintarei Skaistei bei kultūros ministrui Simonui Kairiui gali būti rimti veiksniai, atgrasantys rinkėją“, – sako politologas.

KTU profesorius dr. V. Morkevičius neabejoja, kad I. Šimonytė gebės suvienyti rinkėjus, kurie teigiamai vertina Vyriausybės darbą, premjerės požiūrį į žmogaus teises bei lyderystę: „Kai kurie rinkėjai iš Prezidento pasigenda lyderystės bei įgyvendintų pažadų sprendžiant klausimus, susijusius su gerovės valstybe“.

Politologai pastebi, kad G. Nausėdai gali kenkti ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas, pripažinęs jį pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų įstatymą, kai privataus pobūdžio renginys „Operos fantomas“ buvo apmokėtas Jungtinės Karalystės ambasados lėšomis: „Rinkėjai gali tai vertinti, kaip tam tikrą nesąžiningumą, juoba, kad Prezidentas jau buvo įsivėlęs į panašaus pobūdžio situaciją, kai tik pradėjęs kadenciją po oficialaus vizito Japonijoje aplankė Pietų Korėjoje studijuojančią dukrą“.

Ryškaus skirtumo nėra

KTU politologo V. Valentinavičiaus nuomone, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų konfliktai ir apsižodžiavimai, kas turi dalyvauti Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose – Respublikos Prezidentas ar Ministras Pirmininkas, taip pat turės reikšmės renkantis kandidatą:

„Kai kurie rinkėjai I. Šimonytę, kaip konservatorių atstovę, gali matyti kaip pernelyg konfliktišką, kuri negebės dirbti su kitomis partijomis ir lygiai vienodai atstovauti visų rinkėjų interesams“, – pabrėžia V. Valentinavičius.

Politologai pastebi, kad ryškaus skirtumo tarp kandidatų į Prezidentus, kuris buvo G. Nausėdai kandidatuojant į Prezidento postą pirmąją kadenciją, neliko dar ir todėl, kad išnyko atotrūkis tarp kandidatų patirties, kuris buvo itin ryškus 2019 metais Prezidento rinkimuose, kuomet I. Šimonytė kandidatavo su didžiule patirtimi valstybės tarnyboje bei finansų ministrės pareigose, o G. Nausėda galėjo pasigirti tik patirtimi privačiame sektoriuje.

Šaltinis: KTU

Viršelis: Prezidento kanceliarijos nuotr.