Kukuliškių atradimai keičia supratimą apie Baltijos pajūrio priešistorę

Jau septintą archeologinių tyrimų sezoną vykstančiuose Kukuliškių piliakalnio ir greta esančios gyvenvietės tyrimuose šiemet aptikti gyvenamųjų pastatų fragmentai, puikiai išlikę mediniai dirbiniai, bronzinių kirvių kotai, puodai su maisto likučiais, medinės mentelės, žuvų ir gyvūnų kaulai, retas tekstilės fragmentas bei net priešistorinio obuolio puselės. Archeologai taip pat aptiko papuošalų, bronzos lydymo tiglių ir formų – radinių, liudijančių ne tik vietinius amatus, bet ir plačius prekybos ryšius.

„Šių metų tyrimai mums davė labai aiškų atsakymą – Kukuliškiuose gyveno ne izoliuota bendruomenė, o aktyvūs Baltijos jūros regiono dalyviai. Aptikti papuošalai, bronzos apdirbimo pėdsakai, gyvenamųjų pastatų liekanos, maisto likučiai ir net tekstilės fragmentas leidžia ne tik rekonstruoti kasdienį žmonių gyvenimą, bet ir kalbėti apie jų prekybinius ryšius bei aukštą meistriškumo lygį. Tokį archeologinės medžiagos išlikimą galima laikyti išskirtiniu ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione“, – sako archeologinių tyrimų vadovė, Klaipėdos universiteto archeologė dr. Miglė Urbonaitė-Ubė.

Pasak mokslininkės, Kukuliškiuose rastas didžiausias kiekis natūralaus gintaro gyvenvietėse visame Baltijos jūros regione. Tai rodo, jog gintaras buvo ne tik vietos gyventojų kasdienybės dalis, bet ir svarbi prekė. Mainais į jį bendruomenė gaudavo bronzą, kuri buvo lydoma ir apdirbama vietoje. Visa tai leidžia teigti, kad prieš beveik tris tūkstančius metų Kukuliškiai buvo svarbus Baltijos pajūrio prekybos ir amatų centras.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas mano, kad Kukuliškiai yra išskirtinis objektas ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu.

„Tai viena retų bronzos amžiaus gyvenviečių, kurioje išliko tiek daug organinės medžiagos – nuo pastatų konstrukcijų ir medinių dirbinių iki augalų sėklų, vaisių liekanų ir bronzos apdirbimo pėdsakų. Tokie radiniai leidžia labai išsamiai atkurti to meto žmonių kasdienį gyvenimą. Tikiu, kad ateityje, tęsiant tyrimus, Kukuliškiai galėtų tapti ne tik svarbiu mokslo objektu, bet ir vieta, kur visuomenė galėtų pažinti bronzos amžiaus gyvenvietę per atkurtus statinius ir ekspozicijas“, – sako L. Kavaliauskas.

KU rektorius rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas mano, kad tokie tyrimai – svarus universiteto bendruomenės indelis į viso Baltijos regiono tyrimus.

„Kukuliškių tyrimai jau seniai peržengė Lietuvos mastą – jie tampa svarbiu indėliu į Europos priešistorės pažinimą. Didžiuojamės mūsų archeologų, KU jūros tyrimų instituto ir kitų mokslininkų darbu ir tuo, kad būtent Klaipėdos universiteto mokslininkai atskleidžia istoriją, kuri iki šiol buvo nežinoma“, – sako A. Razbadauskas.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius tikina, kad bus svarstoma, kaip tyrimų rezultatus ateityje plačiau parodyti visuomenei.

„Kiekvienas naujas atradimas keičia mūsų supratimą apie šią vietovę ir jos ateitį. Akivaizdu, kad Kukuliškiai yra ne tik vertingas gamtos, bet ir išskirtinis kultūros paveldo objektas. Todėl kartu su archeologais ieškosime geriausių sprendimų, kaip šią teritoriją išsaugoti, pritaikyti lankymui ir supažindinti žmones su jos istorija“, – sako D. Nicius.

Kukuliškių piliakalnis ir greta esanti gyvenvietė datuojami 800–400 m. pr. Kr. Šių metų tyrimai dar labiau sustiprino šios vietovės reikšmę Baltijos regiono archeologijoje. Mokslininkų teigimu, radinių gausa ir jų išlikimo kokybė leidžia ne tik atkurti priešistorinės bendruomenės kasdienybę, bet ir geriau suprasti Baltijos pajūrio vaidmenį tarptautiniuose prekybos tinkluose bronzos amžiuje.

Klaipėdos universiteto informacija