Kukurūzai iš Pietų Europos traukiasi Šiaurėn

Kukurūzai – vieni iš tų augalų, kurie paskutiniai palieka laukus. Auksines burbuoles nokinantys aukštaūgiai žemės ūkyje užima svarbią vietą siekiant patenkinti maisto, pašarų vartojimo paklausą, o pastaruoju metu – ir energijos.

Gyvybingumo atspindys

Socialinė ir ekonominė, mokslo ir technikos pažanga bei ekonominis vystymasis lemia nuolat didėjantį elektros ir kuro sunaudojimą visame pasaulyje. Žemės ūkio plėtra, atitinkanti darnaus vystymosi nuostatas, labai aktuali daugeliui Europos šalių, kur žemės ūkio modelis pagrįstas pernelyg intensyviu tręšimu, mechanizavimu ir pasėlių koncentracija, turėjusiais įtakos natūralios aplinkos pablogėjimui.

Suprantama, kad dar daugiau nerimo kelia klimato pokyčiai, paskleidę netikrumą pasaulinėje žemės ūkio gamyboje. Mokslininkų tyrimai ir išvados patvirtina, kad temperatūros pokyčiai neigiamai veikia žemės ūkį ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais. Kai kuriuose regionuose krituliai ilguoju laikotarpiu turi teigiamos įtakos žemės ūkio gamybai, tačiau trukdo trumpuoju laikotarpiu.

Klimato kaita – vienas svarbiausių šio šimtmečio iššūkių žmonėms, kurių veikla ar ekonominiai gyvenimo rodikliai susiję su žemės ūkiu. Tarptautinėje lauko dienoje-konferencijoje Bulgarijoje su kolegomis iš kitų šalių aptarėme problemas, susijusias su veiksniais, ribojančiais augalų produktyvumą. Ūkio, kuriame vyko lauko diena, pavyzdys rodo, kad vienas iš veiksnių, neigiamai veikiančių žemės ūkio gamybą, – netvarios žemės ūkio technologijos.

Prieš 9 metus iš esmės pakeitus auginimo technologijas, nustatyti esminiai pokyčiai. Pirmiausia – dirvožemis, nes tik sveikas dirvožemis užtikrina visos ekosistemos gyvybingumą, kurioje yra daug žaliųjų ekosistemų, garantuojama vandens kokybė, derliaus nuėmimo efektyvumas, racionalus dirvožemio naudojimas, optimalus maistinių medžiagų skaidymas ir augalų aprūpinimas būtinais mineralais iš dirvožemio. Dirvožemio sveikata ir pasėlių produktyvumas yra tiesiogiai proporcingi vienas kitam, remiantis dirvožemio sveikatos sąvoka galima įvertinti augalų mitybos kokybę.  

Dėmesys kukurūzams

Kodėl lauko dienai-konferencijai pasirinkti kukurūzai? Statistiniai duomenys rodo, kad Europa yra viena didžiausių ir naudingiausių maisto produktų gamintojų pasaulyje, apie 63 proc. Europos grūdų užauginama 27 ES šalyse. Europos ūkininkavimo pelningumas iš esmės yra didelis, ypač Vidurio Europoje, o normalus javų derlingumas ES šalyse yra per 60 proc. didesnis nei vidutinis pasaulyje.

Kukurūzų grūdai yra gyvybiškai svarbūs žmonėms, o jų pasaulinė metinė paklausa iki 2050 m. turėtų viršyti 3,3 mlrd. tonų, o tai 600 mln. tonų daugiau nei 2019 m. Kukurūzai yra vieni plačiausiai pasaulyje auginamų ir vartojamų javų. Be pagrindinio naudojimo maistui, kukurūzai taip pat naudojami biokurui, krakmolui, aliejui ir kitoms pramoninėms reikmėms gaminti. Kukurūzus auginančiose šalyse susiduriama su problema, kad kukurūzų paklausa auga, o jų produktyvumas tendencingai mažėja.

Lietuvoje kukurūzai vyresnės kartos atstovams kelia asociacijas su laukų „kukurūzinimu“, ne vienas prisimena nemalonų to laikmečio kukurūzų siloso kvapą ir t. t. Šiandien dėl selekcijos metodų šis augalas tapo tinkamas ir šaltesniems regionams. Kukurūzai auga nuo 58° šiaurės platumos iki 40° pietų platumos. Kukurūzai yra vienas iš augalų, geriausiai tinkančių žmonių maistui, gyvulių pašarams ir biokuro gamybai. Kukurūzų plotai turi padvigubėti, kad ateityje būtų patenkinta auganti pasaulinė paklausa. Lietuvoje kukurūzai daugiausia auginami pašarui, kai kuriais metais galima užauginti puikų grūdų derlių, tačiau meteorologinės sąlygos ne visuomet būna augintojo pusėje, didžiausi grūdų derlingumai buvo 2019 m., o nuo to laiko sąlygos jiems kasmet tik prastėjo. Tačiau mokslininkai guodžia, kad ateityje vėsesni regionai, tokie kaip Šiaurės Europa, turės naudos iš klimato kaitos, nes čia klimatas gali tapti palankesnis kukurūzams nei įprastuose pietiniuose regionuose.

Autoriaus nuotraukos

Dr. Vytautas LIAKAS

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto docentas

Susijusios temos - skaitykite: Kukurūzai, Vytautas Liakas, racionalus dirvožemio naudojimas, auginimo technologijos