Kur trumpa – ten trūksta

Nesklandi javapjūtė artėja prie pabaigos, bet žemdirbiams nė kiek ne mažesnį rūpestį kelia žiemkenčių sėja – žieminių rapsų sėja suvėluota, apsėta mažiau nei pusė numatyto ploto. Maistinių ir sėklinių grūdų kokybė prasta, tad augintojams reikia apsispręsti: mažinti žieminių javų plotus ar, padidinus sėklos normą, sėti ūkinę sėklą?

Sėkmę garantuoja patirtis LAMMC Žemdirbystės instituto javų selekcijos skyriaus mokslininkas Vytautas Ruzgas mano, kad kokybiškos sertifikuotos sėklos ūkininkai sėja mažai, o su ūkine sėkla šiemet prastai. Jeigu grūdai dygo varpose, jų sėti neverta: vieną kartą sudygę, antrą kartą nebedygs. Pasak V. Ruzgo, kiekviena pjūtis pamoko, kad darbus reikia atlikti laiku, nes šiemet kai kurie žemdirbiai javapjūtę uždelsė, tikėdamiesi giedrų orų. Sėklininkystės ūkiai išmano auginimo technologijas, pasirenka tinkamas augalų veisles, todėl ir šiemet ne visi nusivylė derliumi. Mokslininko mintis patvirtina Šiaulių r. Verbūnų ŽŪB vadovas Vaclovas Ralys. Pasak jo, sėklininkystės ūkis šiemet turėjo per 500 ha sėklinių pasėlių ir jų derlių spėjo nuimti giedros metu. Tad grūdų kokybė gera, atsiskaitė su sertifikuotos sėklos supirkėjais ir sau pasiliko.

Kas lemia sertifikuotų sėklų paklausą? Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas patikslina, kad kokybiškos sėklos trūksta ir ūkininkai sukasi kaip kas išmano. Norint tinkamų pasėlių, svarbu ne tik daigumas, bet ir sėklų dygimo energija. Nors žemdirbiai niekada neabejodavo sertifikuotos sėklos kokybe, jos pirkdavo mažai. Visai kita situacija šį rudenį. Pasak UAB „Baltic Agro“ produktų vadovo sėkloms Henriko Selezenevo ir UAB „Agrokoncernas“ Sėklų skyriaus vadovo Arno Radzevičiaus, sertifikuotų sėklų pernykštės atsargos išparduotos, nebeliko ir šių metų derliaus sėklų, nes nuo lietaus smarkiai nukentėjo dauguma sėklininkystės ūkių. Paklausa didelė, nes ūkininkai abejoja savo aruoduose gulinčia ūkine sėkla. H. Selezenevo nuomone, sertifikuotų sėklų poreikis padidėjo ne tik dėl prastos ūkinės sėklos: žemdirbiai įvertina sudėtingą dirvų įdirbimą, įtakos turi ir mistinė išmoka – 16 Eur/ha, jeigu laukai bus apsėti sertifikuota sėkla. Ši išmoka turėtų būti mokama jau kitais metais – laukiama EK patvirtinimo. Išmoka turėtų būti skaičiuojama remiantis pastarųjų trejų metų realizuotų sertifikuotų sėklų kiekiais ir ja apsėtais plotais. Šių įmonių sandėliai modernūs, puikios grūdų džiovyklos, grūdų kokybę tikrina nuosavos laboratorijos ir tai užtikrina realizuojamų sėklų kokybinius parametrus. Tačiau sėklinių grūdų džiovinimo darbų technologija kita, užima daug laiko ir šie darbai gerokai padidino šiųmečių sėklų savikainą – sėkla pabrango. Be to, dėl užsitęsusių darbų laukuose ir sandėliuose stringa sėklų kokybės patikra Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, juolab kad ir pačios sėklos mėginiuose dygsta lėtokai.

Sėti ar nesėti ūkinę sėklą? Klausimas svarbus, bet tai nėra neįveikiama kliūtis. Pasak „ŪP“ pašnekovų, ūkinei sėklai labai svarbus daigumas, bet tai nėra neįveikiama kliūtis – sėjant reikia padidinti sėklos normą. Kaip elgtis su hektarine sėklų norma šiemet, aiškina „Agrokoncerno“ Sėklų skyriaus vadovas A. Radzevičius: „Šiai sėjai svarbūs du faktoriai – nekokybiškai įdirbtos dirvos, kur daigumas mažėja apie 20–25 proc. Tad įvertinus ūkinės sėklos daigumą, normą būtina padidinti mažiausiai 10–15 proc. Be to, nuo sėjos normos priklauso pasėlių tankumas ir tolygumas. Šių sąlygų neįveiksi, jeigu sėklų normą padidinsi keliais kilogramais.“ Pasak A. Radzevičiaus, įprastai sėklų sėjama apie 3,5 mln. vnt./ha, o jų normą padidinus 10–15 proc., sėklų reikėtų išsėti apie 4–4,2 mln. vnt./ha. Bet nori nenori, sėjos norma vienetais siejasi su svoriu: viską lemia tūkstančio grūdų svoris. Jie sveria ir 35, ir 55 g. Sėjos normoje smulkesnių sėklų skaičius gali būti 90 kg/ha, o stambesnių – 150 kg/ha. Kitas svarbus akcentas, kad norma vienetais yra pagrindinis faktorius formuojant optimalų pasėlio tankumą. Žieminiams kviečiams jis skaičiuojamas apie 600 stiebų/kv. m (6 mln. stiebų/ha), o po žiemos jų lieka dvigubai mažiau. „Padidinus ūkinių sėklų normą, juolab joms pabrangus, išlaidų bus, tačiau atsiras gausaus derliaus garantija“, – įsitikinęs A. Radzevičius.

Žieminių kviečių plotai neturėtų mažėti Pasak LGAA vadovo A. Macijausko, šalyje žieminių rapsų pasėta tik pusė numatytų plotų, o ir tų sėjos laikas vėlavo. Tad dažnam ūkininkui iškyla klausimas, kokį plotą skirti žieminiams javams. „Manau, kad žieminių kviečių plotai nemažės, tik kiek­vienas spręs, ką sėti vietoj žieminių rapsų, – svarsto pašnekovas.– Galima kviečius atsėliuoti, galima sėti azotą kaupiančius augalus, nors su jais bėdų jau yra: prasta kokybė netenkina supirkėjų reikalavimų, todėl kainos sparčiai krinta. Galima sėti tarpinius augalus, juolab kad jie atitinka žalinimo reikalavimus. Kitų ES šalių žemdirbiai jų sėja labai daug, nes sėjomainų laukuose šie augalai duoda daug naudos.“ Žemdirbystės instituto mokslininkas V. Ruzgas abejoja, ar yra būtinybė mažinti žieminių javų plotus: „Vasariniai kviečiai yra atsarginis žaidėjas, nes jų derlius 1–2 t/ha mažesnis. Miežiai neturi paklausos, tad ir ankštinių augalų plotai, ko gero, didės jų sąskaita. Nors žieminiai javai (ypač žieminiai kviečiai) ūkiui yra pelningiausi, reikia manyti, kad rudeninės sėjos užmojai bus individualūs.“ Pasak pašnekovo, mažinant žieminių kviečių plotus, nukentės viso žemės ūkio sektoriaus pajamos. Gaila, kad ne visų žemdirbiškų institucijų darbuotojams rūpi ūkininkų reikalai. Vidurio Lietuvos ūkiai pasižymi ne tik rekordiniais grūdų derliais, bet ir itin molingais dirvožemiais. Toks yra Pasvalio rajonas, tik, deja, apie sunkią rudeninių darbų eigą, smarkiai džiūvančias dirvas ir kitus žemdirbiškus rūpesčius Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kazėnas informacijos neturi. „Mano darbas sėdėti prie stalo, o ne po laukus trankytis“, – atšovė redakcijai valdininkas.

 Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.