Kur varysime arklius – į prieglaudas?

Ragina drausti teisės aktais

Europos Komisija (EK) pranešė, kad 2023 m. kovo 22 d. įregistruota Europos piliečių iniciatyva „Užbaikime arklių skerdimo amžių“ pradeda rinkti ES valstybių narių piliečių parašus. Šios Europos piliečių iniciatyvos koordinatoriai ragina „priimti teisės aktą, kuriuo būtų uždrausta skersti arklius, be kita ko, veisti ir eksportuoti juos kailių, odos, mėsos arba vaistų ar kitų medžiagų gamybos tikslais“.

Taip pat prašoma „priimti teisės aktą, kuriuo būtų uždrausta Europoje dideliais atstumais gabenti arklius skerdimo tikslais, ir reglamentą, kuris padėtų užtikrinti, kad arkliai būtų saugomi nuo alinančio darbo arba sekinančios dresūros“.

Organizatoriai argumentuoja, kad kasmet pasaulyje paskerdžiama apie 5 mln. šių jautrių ir protingų gyvūnų, su kuriais elgiamasi kaip su daiktais. Pasak jų, Italijai tenka liūdinanti statistika, nes ji pirmauja visoje Europoje pagal paskerstų arklių skaičių ir iš užsienio importuojamos mėsos kiekį.

Jie ragina sekti graikų pavyzdžiu ir nurodo, kad 2020 m. Graikijoje jau uždrausta skersti arklius, veisti ir eksportuoti juos kailių, odos, mėsos arba vaistų ar kitų medžiagų gamybos tikslais, suderinant arkliams taikomus teisės aktus su naminiams augintiniams taikomais teisės aktais. Taigi, galima būtų sakyti, kad arkliai pagal teisės aktus prilyginti kambariniams šunims ir katinams.

Akcijos sumanytojai taip pat kalba, kad turėtų būti mokoma su šiais gyvūnais gražiai elgtis, laikant juos gamtos draustiniuose, gyvūnų prieglaudose ir tinkamuose globos namuose, kurie būtų pakankamai erdvūs ir apsaugoti nuo šalčio, drėgmės, karščio, lietaus, vėjo ar kitų grėsmių sveikatai.

Nori kitus pamokyti, kaip gyventi?

„Ūkininko patarėjo“ kalbintų arklių augintojų nuomonė apie po ES pasklidusią kampaniją – vienbalsė: tai yra su logika prasilenkiantis ir sveiku protu nesuvokiamas dalykas. Be to, jiems susidaro įspūdis, kad tokia iniciatyva norima paminti ilgametę ūkininkavimo praktiką ir ilgametes kai kurių tautų valgymo tradicijas, o tai lydėtų ekonominės netektys ir moralinės skriaudos. Kitaip tariant, saujelė iniciatorių nusprendžia pamokyti visus kitus, kaip jiems dirbti ir gyventi.

„Tokios akcijos yra protu nesuvokiamos. Atsiradus tokiems draudimams, arkliai nebūtų naudojami nei darbui, nei jojimui. Manau, kad taip galvoti ir tai siūlyti gali tik siauro mąstymo kompiuterinis žmogus, kuris niekur neišeina iš kabineto ir namų, nebent tik į parduotuvę“, – ŪP be užuolankų rėžė Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos prezidentas Vigantas Indrašius.

Remdamasis europiniais dokumentais, jis pabrėžė, kad arklys, kaip ir karvė, ožka, avis ir kt., yra ūkinis gyvūnas, todėl naudojamas ūkinėms ir ekonominėms reikmėms. Pasak ūkininko, sekant tokia logika, reikėtų uždrausti skersti bei laikyti ir visus kitus ūkinius gyvūnus. Jis dar pridūrė, kad arkliai auginami ir dėl pieno, tik tokios iniciatyvos organizatoriai, matyt, apie tai net nežino.

„Tokius siūlytojus reikėtų pakviesti į atvirą diskusiją, kad jie papasakotų, ką yra realiai gyvenime nuveikę ir pasiekę, ar jie yra matę kaimą, ar žino, kaip gyvena ir iš ko pragyvena kaimo gyventojai“, – daug klausimų piliečiams, kurie ragina drausti skersti arklius, užduotų jų augintojas.

Žirgą guldys į lovą?

Biržų krašte ūkininkaujantis V. Indrašius yra užsidegęs tvaraus ūkininkavimo ir aplinkos tausojimo šalininkas, todėl ūkyje siekia kuo mažiau naudoti iškastinio kuro ir motorinės technikos. Tam pasitarnauja jo auginami Lietuvos sunkiosios veislės arkliai, kurie biržiečio ūkyje atlieka daug darbų. „Štai ir dabar vežu pašarus, sustabdžiau arklius, kad su jumis pasikalbėčiau“, – tarstelėjo turbūt vienintelis Lietuvos ūkininkas, siekiantis traktorius pakeisti arkliais.

V. Indrašius yra įsigijęs gana brangių arkliams skirtų padargų. Juos siuntėsi iš Amerikos. „Turiu plūgą, kultivatorių, išbandėme 2,5 m pločio šienapjovę. Du pakinkyti arkliai, nesunkiai dirbdami, per valandą nupjauna hektarą. Jau dabar galiu įrodyti, kad arklių darbas tvaresnis ir našesnis už traktorių“, – tvirtino arklių darbo entuziastas.

Jis akcentavo, kad kiekviena žirgo veislė turi paskirtį. „Darbinės veislės arklio raumenynas, kraujo apytaka yra sukurta darbui, jam reikalinga tam tikra apkrova. Jojimui skirti žirgai yra lengvesni, jie nešioja raitelį, bet jojimas irgi yra darbas“, – aiškino arklių augintojas.

V. Indrašių nepaprastai stebina noras arklius prilyginti šunims bei katėms ir laikyti juos prieglaudoje. „Juk ir šunys dirba savo darbą: jie bėgioja, dirba pasienyje, muitinėje, medžioklėje. Nedirba tik tie, kurie su savo šeimininkais guli lovoje. Gal ir arklį kas sumanys paguldyti į lovą?.. Teko girdėti, kad žirgams siūlo steigti prieglaudas. Ar to sumanytojai suvokia, ką jie siūlo?“ – nuostabos neslėpė biržietis.

Ūkininkas patikino, kad jis savo įsitikinimų neatsisakys ir dirbs su arkliais. „Tikiuosi, kol gyvas būsiu, tokių draudimų nematysiu. O jeigu jie būtų prastumti, matyt, būsiu pirmasis šių laikų partizanas ir įrengsiu bunkerius savo arkliams“, – nesitaikstyti pasiryžęs arklių augintojas.

Kam naudingas keliamas triukšmas?

Lietuvos sunkiųjų arklių veislės išsaugojimo asociacijos prezidentas Algirdas Taroza svarstė, kad, matyt, tik laiko klausimas, kada pasklis kita iniciatyva – drausti skersti kiaules, jaučius ir kitus ūkinius gyvūnus, o gal net ir rauti morkas ar kirsti kopūstų galvas. „Manau, kad tie, kurie tai siūlo, greičiausiai nieko gero gyvenime nebus sukūrę, tik yra linkę trikdyti kitų darbus. Dabar gyvūnų skerdimo būdai kitokie ir jų transportavimas atitinka gyvūnų gerovės reikalavimus. Nesuprantama, kam viso to reikia. Matyt, kažkam toks triukšmas yra naudingas“, – pečiais gūžčiojo arklių augintojas.

Asociacijos vadovas priminė, kad Lietuvoje paskerdžiama labai mažai, vos apie 2 proc. arklių – ligotų, išbrokuotų ir netinkamų veisti. Jis teigė pats matęs, kaip jie skerdžiami: „Duok Dieve, kad kiekvienas žmogus taip lengvai pasitiktų mirtį.“ Lietuviai arklienos nevalgo, nebent paragauja. Tarp ES šalių arkliena populiariausia Italijoje, tad į šią šalį ir eksportuojama. „Tokia yra italų tradicija, arkliena – sveikas maistas, tačiau mes labai nedaug jos ten eksportuojame“, – redakcijai aiškino A. Taroza.

Ir be draudimų arklių gali nebelikti

Šilalės krašto ūkininkas, daug besistengiantis, kad būtų išsaugota Lietuvos sunkiųjų arklių veislė, apgailestavo, kad arklių mėgėjų entuziastų mažėja. „Tokių dar yra, bet jie sensta. Po kelerių metų ir be siūlomų draudimų arklių gali nebelikti. Dar kokie 5 metai ir ieškosime, kur arklį nufotografuoti, gal kur Lenkijoje rasime“, – liūdnai konstatavo apie 90 Lietuvos sunkiųjų arklių laikantis A. Taroza.

Jis teigė nesuprantantis kalbų apie alinantį arklių darbą, nes dirbantį arklį Lietuvoje jau vargiai bepamatysi. „Šią vasarą važiuodamas per Lietuvą tokio nemačiau nė vieno. Nebent feisbuke pamatysi į karietą pakinkytą. Dabar arkliai didesni ponai nei mes, žmonės. Arklys bus sveikesnis, jeigu jis dirbs. Jei 3–4 metus arklys nematys karietos, o paskui pakinkysi, prasidės raumenų uždegimas ir t. t.“, – aiškino ŪP pašnekovas.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, Lietuvoje laikoma mažiau nei 16 tūkst. arklių. Arklių laikytojų 2018 m. pradžioje buvo 7 355, o 2023-aisiais teliko 5 350, arklių skaičius 2018 m. pradžioje buvo 15 664, o 2023 m. – 15 891. Arklių eksportas 2018 m. pradžioje – 1 312, 2023 m. – 336.

Pasigenda logikos

Aistringas istorinių Lietuvos žemaitukų arklių saugotojas ir populiarintojas, įspūdingų žygių su žirgais iniciatorius Vidas Kūlokas, ŪP paklaustas apie naują Europos piliečių iniciatyvą, trumpai ir aiškiai kirto, kad po tokio vajaus neliks nė vieno arklio. „Jeigu negalėsime skersti, tai kur dėsime arklius – karsime ar gyvus užkasime? – sarkastišką klausimą kėlė Kauno rajone įsikūrusio žirgyno savininkas. – Ar čia protingi siūlymai? Jie prasilenkia su logika, tai – nesąmonė, kurią siūlo žmonės, gyvenime turbūt nelaikę nei karvės, nei arklio. Jie tiesiog nesupranta, apie ką kalba.“

V. Kūlokas aiškino, kad taip jau surėdyta gamtos, kad ir karvės, ir arkliai, ir kiti gyvūnai yra skerdžiami. „Tie siūlytojai plaukioja padebesiais, bet realūs žmonės stovi ant žemės ir supranta, kad tai yra absurdas. Bet tie iniciatoriai moka labai garsiai rėkti. Manau, kad jiems tie arkliai visai nerūpi, jie tik siekia, kad būtų priimtas drausminantis įstatymas, nori pasireklamuoti“, – įsitikinęs jis.

Smogtų žirgininkystei

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 115, 2023 m. spalio 12 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos, Algirdo TAROZOS, Viganto INDRAŠIAUS ir Vido KŪLOKO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.