Kuršių nerijos nacionalinio parko metai dedikuoti žinduoliams

Puikiai pažįstame sausumos žinduolius (ir patys jiems priklausome), žinome, kad banginiai ir delfinai yra žinduoliai gyvenantys tik jūrose. O štai pusiau vandens žinduoliai užima tarpinę padėtį – gali gyventi sausumoje, tačiau vandens buveinės yra būtinos jų išlikimui.

Šie gyvūnai evoliucijos kelyje tinkamai prisitaikė ir vandenyje jaučiasi taip pat puikiai, kaip ir sausumoje.

Pusiau vandens žinduoliai dėka lankstaus stuburo puikiai nardo ir plaukia. Uodega dažnai būna suplokštėjusi ir tarnauja kaip povandeninis vairas. Aptakus kūnas dėka sutrumpėjusio kaklo ir galūnių, plaukiojimo plėvės tarp pirštų, mažytės ausys, gebėjimas panirus uždaryti šnerves ir ausų landas – tai prisitaikymas gyventi po vandeniu.

Daugumai pusiau vandens žinduolių rūšių būdingas tankus, ypatingos struktūros (su daugybe oro tarpelių) kailis, kuris saugo nuo sušalimo ir sušlapimo. Kitiems šilumos izoliacijos funkciją atlieka storas poodinis riebalų sluoksnis.

Šie gyvūnai geba ilgai išbūti po vandeniu (10–12 min.). Kiekviena rūšis pagal specializacijos lygį turi vis kitus prisitaikymo gyventi vandenyje bruožus.

Pusiau vandens žinduolių ekologinei grupei priskiriami: ruoniai, jūrų liūtai bei tolimuose kraštuose gyvenantys begemotai. Lietuvoje gyvena 8 gyvūnų rūšys priskiriamos minėtai ekologinei grupei: ūdra, nutrija, ondatra, kanadinė ir europinė audinės, vandeninis pelėnas, vandeninis kirstukas, tačiau geriausiai pažįstame bebrą.

Apie šiuos žinduolius Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija šiais metais kvies sužinoti daugiau.

VSTT pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos informaciją

123rf nuotr.