Kviečių veislių mišiniai – vis aktualesnė alternatyva ūkininkams klimato kaitos fone

„Vykstant sėjai ūkininkams labai sudėtinga numatyti, kurių veislių sėti daugiau, kurių – mažiau ir kaip skaidyti riziką. Sėjant žeminių kviečių veislių mišinį rizika dėl būsimų klimato sąlygų sumažinama. Danijoje veislių mišiniai pradėti tirti ir auginti nuo 2018 metų. Manau, kad jų plotai netolimoje ateityje augs ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse dėl besikeičiančių klimato sąlygų, paprastesnės javų priežiūros bei stabilesnių derliaus ir kokybės rezultatų“, – sako „Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas Robertas Visockis.

Veislių mišinius paprastai sudaro trys žieminių kviečių veislės, kurios tolygiau pasiskirsto ir geriau auga nevienodoje, skirtingos sudėties dirvoje. Auginant vieną veislę, vienais metais ji gali duoti gausų derlių, bet kitais – pasikeitus sąlygoms – gerokai mažesnį, palyginti su kitomis veislėmis, kurioms augti tuo metu buvo palankiau. Veislių mišinių tikslas – užtikrinti didesnį vidutinį derlingumą.

„Dauguma Lietuvos laukų yra netolygūs, todėl derlių, jei auginama tik viena veislė, dažnai riboja viena ar kelios probleminės vietos. Pasėjus, pavyzdžiui, trijų veislių mišinį, dirvožemio netolygumas turi mažesnę įtaką ir vidutinis lauko derlingumas būna didesnis,“ – aiškina ekspertas.

Anot jo, bendrovės bandymų duomenys rodo, kad, pavyzdžiui „Dotnuva ANE“ žieminių kviečių mišinio vidutinis derlingumas siekė 9,58 t/ha, kai atskirų jį sudarančių veislių derliaus rezultatai svyravo nuo 9,38 iki 9,6 t/ha.

Pasak eksperto, ne visos veislės tinka augti kartu. Atrankos metu labai svarbu, kad jos papildytų viena kitą – būtų panašios brandos, kad derliaus nuėmimas vyktų sklandžiai, taip pat svarbus krūmijimosi potencialas, kad vienos veislės neužgožtų kitų, atsparumas ligoms, išgulimui ir gebėjimas augti prastesnėse dirvose.

Kokių mišinių privalumų gali tikėtis ūkininkai?

• Stabilesnis derlingumas. Skirtingų savybių veislės viena kitą papildo – vienoms augti palankesni vieni metai, kitoms kiti. Tai leidžia sumažinti derliaus svyravimus ir pasiekti didesnį vidutinį lauko derlingumą.
• Mažesnis ligų plitimas. Mišiniai sudaromi iš veislių, kurių augalai yra skirtingai jautrūs ligoms. Dėl didesnių atstumų tarp jautrių augalų sumažėja ligų sukėlėjų sporų perdavimas nuo vieno jautraus augalo ant kito. Arba atsiranda barjero efektas, kai atsparesni augalai sulaiko dalį patogenų sporų ir neleidžia užkrėsti jautresnių augalų. Skirtingas augalų stiebų skaičius, lapų paviršiaus plotas, atstumai tarp lapų ant stiebo, taip pat turi didelės įtakos ligų sukėlėjų, plintančių su lietaus lašais, sklidimo intensyvumui.
• Mažesnis jautrumas išgulimui. Tam tikros veislės yra jautresnės išgulimui ir, jei susiklosto tokios gamtos sąlygos, kad pasėliai išgula, derliaus nuostoliai gali siekti iki 50 procentų. Augdamos mišinyje tokios veislės būna atsparesnės išgulimui.
• Stabilesnė ir aukštesnė grūdų kokybė. Sėjant veislių mišinius mažiau rizikos, kad pasėliai išguls, o tai turi tiesioginę įtaką grūdų parametrams – išgulę javai dažnai subrandina prastesnės kokybės grūdus, priklausomai nuo to, kuriame tarpsnyje tai įvyko. Mišinyje augdamos veislės papildo viena kitą, todėl sumažėja nepalankių veiksnių įtaka ir grūdų kokybė išlieka stabilesnė, dažnai net aukštesnė nei vienos veislės pasėliių.
• Didesnis ūkio pelningumas. Sėklų mišinių idėja ir tikslas yra padidinti vidutinį lauko derlingumą ūkiuose, sumažinti dirvožemio įtaką ir investicijas į augalų apsaugą.

Pasiteisino kitose šalyse

Kviečių veislių mišiniai populiarėja ir kitose Europos šalyse. Danijoje pastaruosius kelerius metus jų dalis sertifikuotų sėklų rinkoje išaugo nuo 10 iki 40 procentų.

Pasak eksperto, tai lėmė ne tik stabilesnis derlius, mažesnis javų išgulimas, užauginami aukštesnės kokybės grūdai, bet ir tai, kad Danijoje taikomi ypač griežti cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimo apribojimai.

„Kviečių veislių mišiniai  tapo puikiu sprendimo būdu ūkininkams su mažesnėmis investicijomis ir kartu mažiau darbo, gauti stabilų ir pelningą rezultatą“, – pastebi R.Visockis.

AB „Linas Agro“ informacija