Kvietimai senjorams į rengiamą vakarėlį – per feisbuką

Sakoma, jauną gūžynė traukia, seną – pečius. Šią liaudies išmintį išvertus į taisyklingą kalbą aiškėja, kad jaunimas nori linksmintis, o senoliai – ant krosnies šildytis. Tačiau kartais šiuolaikinės technologijos išvaro žmones iš proto, ir jie nusprendžia, kad visus galima vienu matu matuoti, nepriklausomai nuo to, ar tai vietoje nenustygstantis devyniolikmetis, ar su vežimėliu iš savo namų vos ne vos išjudantis, kaimo gilumoje gyvenantis neįgalus senukas. Taip ir atsitiko vienoje bendruomenėje, kurioje senjorų vakarėlį organizavo jaunimas.

Tam davė, tam – neliko Šį rudenį vieno Žemaitijos rajono seniūnijoje buvo surengtas senjorams skirtas vakarėlis, deja, sulaukęs nevienareikšmių vertinimų. Tie, kurie dalyvavo, neabejotinai džiaugėsi vietos valdžios dėmesiu, vaišėmis, galimybe pabendrauti su galbūt seniai matytais pažįstamais. Tačiau, pasirodo, buvo senjorų, kurie į tą vakarėlį net nebuvo pakviesti, nors tikrai būtų atvykę. Paaiškėjo, kad kvietimai buvo išdalyti miestelio, kuriame įsikūręs seniūnijos centras, garbaus amžiaus gyventojams, o kitus, iš tolesnių kaimų, informavo per... feisbuką. Galime tik spėlioti, kiek kaime gyvenančių senolių turi kompiuterius ar išmaniuosius telefonus, naudojasi internetu, yra susikūrę savo profilį ir seka naujienas. Toks šventės organizatorių sprendimas buvo šūvis pro šalį, o gal taip daryta specialiai, kad į renginį nesuplūstų visi, kam „šaus į galvą“. Nereikia nė seniūnijos, visaip atsitinka ir rajoniniuose renginiuose. Neseniai vyko Skuodo rajono ūkininkų šventė, į kurią buvo pakviesti ir aukšti žemdirbių valdžios atstovai. Kažkas kažką ne taip padarė – ir dalyvaujančių ūkininkų gretos išskydo. Kaip į renginius kviečia jų organizatoriai, turintys patirties ir retai kada patiriantys fiasko?

Tinka visi būdai Kretingos rajono Senosios Įpilties kaime kasmet šurmuliuoja Mėlynių šventė. Jos organizatoriai yra sakę, kad renginys pritaikytas prie paprastos gyvenimo patirties – į šio krašto kaimus vaikai pas tėvus grįžta mėlynėms išsirpus, o mėlynėmis gausių miškų Senosios Įpilties apylinkėse netrūksta. Vis dėlto vien tik šios, sakytume, pragmatiškos aplinkybės nepakaktų, kad šventė taptų tokia, kokia ji pastaraisiais metais būna. „Įvairiais būdais kviečiame žmones į savo renginius. Pirmas ir pats paprasčiausias – pakabinti skelbimą ir savo, ir aplinkiniuose kaimuose, mokykloje. Kviečiame ir asmeniškai, nunešame kvietimus, nusiunčiame juos elektroniniu ar paprastu paštu. Tačiau kai vyksta didelis renginys, kaip Mėlynių šventė, kiekvienam nenusiųsi, o pakabintą skelbimą perskaitys tik vietiniai. Todėl jau iš anksto apie tai informuojame savo ir aplinkinių savivaldybių gyventojus – Kretingos, Skuodo, Palangos, nes visur tų mūsų kraštiečių yra. Pagelbsti ir feisbukas, ir vietos spaudoje apie būsimą renginį išspausdinta informacija. Į šventę susirenka gausūs svečių būriai, prieš atvykdami dar ir skambina, tikslinasi, ar tikrai įvyks“, – pasakojo Kretingos r. kultūros centro Senosios Įpilties kultūros skyriaus vedėja Danutė Bružienė. Paklausta, koks informavimo apie renginius būdas efektyviausias, kultūros darbuotoja sakė, kad geriausia žmogų patį sutikti ir pakviesti.

Švenčių trauka blėsta Pirmenybę asmeniniams kvie­timams teikia ir Rietavo savivaldybės kultūros centro Tverų filialo vadovė Irena Liškuvienė. „Mūsų miestelyje gyventojų nedaug, visi vienas kitą pažįstame, informacija greitai pasklinda. Turime ir feisbuką, yra miestelio interneto svetainė, čia taip pat netrūksta pranešimų apie renginius. Nepamiršome ir paprastų popierinių skelbimų. Tačiau dabar problema ne kaip žmones pakviesti, o kaip sudominti. Lietuvoje vienu metu vyksta daug renginių, dideli užgožia mažus. Seniau Tveruose populiari būdavo kraštiečių sueiga, ji ir dabar kasmet vyksta pirmą liepos sekmadienį, sutampa su atlaidais. Susitikdavo giminės, klasiokai ir šiaip pažįstami. Deja, pastaraisiais metais tradicija blėsta ir tikrai ne todėl, kad kas nors ne taip pakviečia. Į šią šventę ir kviesti nereikėjo, suvažiuodavo patys. Dabar dažnas renkasi kitas tuo pačiu metu vykstančias šventes, galų gale tas pats feisbukas žmonėms atstoja bendravimą, susižino naujienas – ir pakanka“, – savo nuomonę dėstė tveriškė. Paklausta, kokiam pranešimo apie renginį būdui teiktų pirmenybę, I. Liškuvienė atsakė: „Vyresni žmonės perskaitys afišą, bet tarp jaunimo populiaresnės šių laikų technologijos.“ O štai Skuodo rajono Gėsalų kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Čičirkienė mano, kad afišos atgyveno. „Nors ir mes į renginius kviečiame klijuodami afišas, manau, toks būdas atgyvenęs, niekas jų nebeskaito. Tačiau esame priversti taip skelbti, ypač kai norime, kad į Vidurvasario šventę atvyktų žmonės iš tolimesnių kaimų, kitų rajonų. Per feisbuką nekviečiame, nors paskyrą bendruomenė turi, ten deda informaciją apie projektus ir kitus darbus. O geriausias būdas sukviesti žmones – susitikus ar paskambinus telefonu, nusiuntus žinutę“, – mano D. Čičirkienė.

Ir turgus, ir internetas Apie efektyviausius žmonių informavimo būdus pakalbinome tos srities profesionalą – Kretingos r. kultūros centro direktorių Praną Razmų. „Vienareikšmiškai į šį klausimą neatsakysi. Pirmiausia paminėčiau klasikinį būdą – afišas. Labai svarbu bendrauti su žiniasklaida. Kai kuriems renginiams, kartais ir dideliems, taikome individualų metodą – siunčiame asmeninius kvietimus. Gyvename šiuolaikiškame pasaulyje, yra feisbukas, elektroniniai tinklai, interneto svetainės, jų neišnaudoti nevalia. Ir dar viena priemonė padeda, tai bendradarbiavimas su miesto turgumi. Turgaus dienomis per garsiakalbius skelbiami įvairūs pranešimai, tarp jų ir apie renginius. Tai labai efektyvu“, – netikėtą informacijos skleidimo būdą įvardijo direktorius P. Razmus. Paklaustas, kaip į renginį sukviestų garbaus amžiaus publiką, „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas paminėjo dar vieną kanalą. „Manau, šiuo atveju feisbukas nelabai pravers. Kultūros centras bendradarbiauja su įvairiais visuomeniniais judėjimais, kaip antai klubas „Bočiai“, Trečiojo amžiaus universitetas. Jei ir mums, ir jiems yra svarbu, kontaktuojame, ir jie per savo susiėjimus apie renginį būtinai praneš“, – atskleidė P. Razmus.

Juozas SKRIPKAUSKAS ŪP korespondentas