Kyla karštis dėl pasiūlytų krizės valdymo priemonių

Dėl krizės suvaldymo ag­rariniame ir perdirbimo sektoriuje kyla karštis – ir Lietuvoje, ir visoje ES. Su sunkumais susiduriantys gamintojai kreipiasi į politikus, šie spaudžia vykdomąją valdžią ragindami didinti apsukas. Įtampa auga, nes į karantino spąstus patekusių verslų spektras, kaip paaiškėjo, yra didesnis, nei manyta. Savo ruožtu pieno gamintojai puola ginčytis dėl jau suderėtos paramos schemos priemonės.

Pienas, pienas... o kada pinigai?

Žaliavinio pieno kainų tema karščiausia. Šią savaitę Seime per Vyriausybės valandą žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui buvo pateiktas vienintelis klausimas – dėl pieno kainų gamintojams. Ministras patikino, kad reikalai juda: suplanuotas valstybės paramos paketas yra derinamas Europos Komisijoje (EK), išvakarėse buvo gauti teigiami atsiliepimai. Dabar jau vyks oficiali derinimo procedūra. O birželį jau bus galima teikti paraiškas.

Kada gi? – dieną prieš tai spaudė Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir iki panagių situaciją aiškinosi Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Praėjo dvi savaitės, kai buvo pristatytas paramos nuo COVID-19 nukentėjusiems sektoriams paketas. Tačiau kol kas jis virtualus: 160 mln. Eur, iš kurių 120 mln. Eur – pieno sektoriui. Formaliai šios lėšos nėra patvirtintos ir Vyriausybės.

Tarsi druska ant žaizdos tokiuose pokalbiuose naujausia ES pieno rinkos observatorijos statistika apie žalio pieno supirkimo kainų pokyčius kovo ir balandžio mėnesiais.

Iš visų ES šalių balandį pienas iš Lietuvos ūkių buvo superkamas pigiausiai – 28,06 Eur/100 kg, per mėnesį pigo rekordiškai – 3,03 Eur. Kitose šalyse kaina kito nuo kelių iki keliasdešimties centų, antai Estijoje kaina už 100 kg sumažėjo 2 ct (iki 31,40 Eur), Prancūzijoje – 37 ct (iki 35,43 Eur). Stebina, kad žaliavinio pieno supirkimo kaina išliko stabili netgi labiausiai koronaviruso paveiktose šalyse – Ispanijoje (32,33 Eur/100 kg) ir Italijoje (36,61 Eur/100 kg).

Parama rezervuota, siūlo nesikarščiuoti

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis kantriai aiškina, jog ministerija verčiasi per galvą, kad parama ateitų kaip įmanoma greičiau. Tačiau procedūrų barjerą bet kokiu atveju privalu įveikti. Net ir tada, kai paramai numatomi valstybės pinigai, jų skyrimo nuostatas būtina suderinti su EK, paskui ir Lietuvoje: su Konkurencijos taryba (KT), kitomis institucijomis. Tai užima laiko. Remiantis optimistiniais terminais, visus formalumus pavyks sutvarkyti per gegužę.

Kai kurie parlamentarai agrarininkai skeptiškai vertina tai, kad ministerija paiso visų procedūrų, esą krizės sąlygomis galima veikti pažeidžiant taisykles.

Iš valstybės institucijos požiūrio taško viskas ne taip paprasta. Nors yra gamintojų duomenų bazės, vis tiek turi būti pagrindas pinigams mokėti. Visiems iš eilės negalima tiesiog išdalyti, tam gamintojai turi pageidavimą pareikšti pateikdami paraiškas, turi būti atitinkamos paramos teikimo taisyklės (jos šiuo metu rengiamos). Be to, pasak K. Anužio, EK nustatytų reikalavimų nepaisymas gali baigtis tuo, kad gali būti nubausta visa bend­ruomenė – dėl valstybės pagalbos nuostatų pažeidimų rizikuojame prarasti tiesioginės paramos ir kaimo plėtros lėšas.

O tuo tarpu laukuose...

Tuo metu, kai ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą žemės ūkio ministras A. Palionis atsakinėjo į klausimą dėl pieno sektoriaus, Kaišiadorių rajone Lietuvos pieno gamintojų asociacija sukvietė žiniasklaidą – surengė akciją. Lauke pavėjui paskleidė toną pieno miltų.

Taip Lietuvos ūkininkai įsijungė į Europos pieno tarybos (EPT) gegužės 7-osios kampaniją. Joje taip pat dalyvavo Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Vokietijos, Danijos ir Liuksemburgo pieno gamintojai. Vis dėlto sumanymo nepalaikė didžioji dalis ES šalių, įskaitant ir mūsų kaimynus.

Akcijos dalyviai protestuoja prieš privatų sviesto, pieno miltelių ir sūrio saugojimą kaip krizės suvaldymo pieno sektoriuje priemonę. Reikalaujama, kad pieno gamintojams būtų sudaryta galimybė savanoriškai mažinti gamybos apimtį, ūkininkui atlyginant už kiekvieną nepagamintą pieno litrą (kaip per Rusijos embargo krizę).

EK privačiam saugojimui numatyti 30 mln. Eur, kaip teigia savo pranešime EPT, turėtų būti išleisti pieno kiekiui mažinti, bet ne sviesto rietuvėms ir pieno miltelių kalnams kaupti – pagaminti produktai vis išlieka tiekimo grandinėje, slopina pieno kainas.

Akcijos padeda visuomenės dėmesį atkreipti į sektoriaus problemas. Tai suveikė, ir tai gerai. Tik keista, kad apie paramos schemas karantino paveiktiems sektoriams Lietuvoje kalbama jau daugiau nei mėnesį, žemdirbių asociacijos turėjo visas galimybes nuomonę pareikšti dėl siūlomų priemonių ir KT, tačiau ŽŪM pastangoms dėl privataus saugojimo prieštaraujančiųjų nebuvo. Iki šios savaitės. Ar bus diskusijų tęsinys?

Jau žinoma, šią savaitę EK patvirtino reglamentus, pagal kuriuos jau atverta galimybė teikti pagalbą privačiam nugriebto pieno miltelių, sviesto, sūrių, jautienos sandėliavimui švelninant COVID-19 poveikį rinkai. Nugriebto pieno milteliams, sviestui, jautienai kvotų nėra, EK tik stebės, kiek šalys narės jų padės pasaugoti. Bus ribojamas tik sūrių kiekio sandėliavimas – Lietuvai skirtos 9 078 t.

Nuotoliniame KRK posėdyje šį trečiadienį Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis perspėjo apie rengiamą pieno miltų akciją ir užvedė kalbą apie tai, kad pieno sektoriuje reikalinga pagalba ne produktams pasaugoti, o kad savanoriškai būtų mažinama pieno gamyba. Tokia priemonė taikyta dėl Rusijos embargo, ir ji, gamintojų požiūriu, buvo efektyvi.

ŽŪM atstovas K. Anužis vėsina įkarštį: kai po embargo užsidarė tradicinė eksporto kryptis, pieno gamybai mažinti Lietuvoje buvo skirta tik 1,92 mln. Eur, ir ši priemonė nebuvo efektyvi.

Pieno sektorius itin jautrus krizėms, vis dažniau pasigirsta kalbų, kad jis Lietuvoje yra perteklinis. Su dabartine koronaviruso sukelta krize, matyt, ateina laikas atvirai diskutuoti apie tai, nors tema itin skausminga, susijusi ne vien su pieno gamintojais, bet ir perdirbimo grandimi.

Nukentėjusiųjų sąrašas ilgėja

Ne mažesnis galvosūkis valdžiai – ką daryti su sektoriais, kurie liko už paramos nukentėjusiesiems dėl COVID-19 borto.

Tokių verslų sąrašas ilgėja, tačiau paramos teikimo galimybės kol kas yra atviras klausimas. 160 mln. Eur paketas yra rezervuotas pienininkams, paukštininkams, mėsinių galvijų augintojams ir perdirbėjams. Šis paketas, kaip aiškina K. Anužis, jau negali būti peržiūrėtas naujai. Parlamentarai agrarininkai ir ŽŪM pripažįsta problemą, bet nukentėjusių ūkininkų tai neguodžia.

Už galvos stveriasi daržovių augintojai, nes sandėliai lūžta nuo tūkstančių tonų gėrybių. Dėl karantino jos negalėjo pasiekti mokyklų, darželių, nebuvo eksportuotos. ŽŪM ieško išeities. Siūlo teikti pirmenybę patiekti daržoves vartotojams ar labdarai, o kraštutiniu atveju pašarams, tačiau jokiu būdu ne užkasti.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, galimybės susikaupusias atsargas realizuoti yra ribotos: kiek buvo įmanoma, jau parduota prekybos tinklams (vartotojams kaina nepadidėjo, nors savikaina išaugo), „Maisto bankas“ gali paimti daugiausia 10 t. Išvežioti daržoves po daugiabučių kvartalus tikintis parduoti – nerealu, tam prireiktų milžiniškų transportavimo išlaidų, kurios tik didins nuostolius.

„Realybė ta, kad tos daržovės vis tiek bus sunaikintos, jos pradeda gesti – tai ir gyvuliams nereikia“, – realybę siūlo pripažinti Z. Cironkienė. Anot jos, dabar yra vienintelė išeitis – padėti augintojams pernykštes atsargas iš saugyklų paimti neatlygintinai ir paruošti kompensacinę priemonę.

Žemdirbių organizacijos priekaištauja, kad ŽŪM kompleksiškai neįvertino, kaip karantinas gali paveikti ne tik didžiuosius, bet ir mažesnius sektorius, nenumatė jokių paramos variantų. Anot Žemės ūkio rūmų direktoriaus Sigito Dimaičio, šiandien su sunkumais susiduria visi – daržovių, kailinių žvėrelių, žuvų augintojai, kitų verslų atstovai. Tačiau aiškaus plano, vizijos – nėra. „Kapanojamės vietoje, neturime sprendimų gaisrui gesinti nei vizijos ateičiai“, – konstatavo jis, kviesdamas iniciatyvą į rankas imti KRK, neatidėlioti sprendimų.

Parlamentinė kontrolė

KRK tęsia parlamentinę kontrolę, kaip ŽŪM sekasi suvaldyti agrarinio sektoriaus problemas dėl COVID-19. Klausydamasis pasisakymų Seimo komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas dūsavo: ir čia problemos, ir čia problemos; teoriškai kažkas vyksta, bet praktiškai nieko neturime.

Vis dėlto šįkart nutarta neapsiriboti bėdų išklausymu. ŽŪM komitetas paragino didinti apsukas, ne vien gręžtis į EK lau­kiant, kad Briuselis priims sprendimus, labiau pasikliauti savo rizika, taip pat nedelsiant suformuoti poziciją dėl „pamirštų“ žemės ūkio šakų, įvertinus jų patirtus nuostolius. Žaliavinio pieno supirkimo kainų kritimo realybė subrandino sprendimą Seimo komitetui kreip­tis į Konkurencijos tarybą, taip pat į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė