Labdaros lėšų pasisavinimo ir iššvaistymo byloje paskelbtas nuosprendis

Teismas nustatė, kad nuo 2015 metų vasario iki 2022 metų rugsėjo viešosios įstaigos direktorius A. P. pasisavino ir iššvaistė savo vadovaujamos labdaros ir paramos organizacijos lėšas. Piniginės lėšos į šio šiauliečio viešosios įstaigos sąskaitą buvo surenkamos bankiniais pavedimais ir grynaisiais – aukos buvo gaunamos iš fizinių ir juridinių asmenų. A. P. vadovaujama įstaiga veikė visoje Lietuvoje. A. P. rinkdavo lėšas, pavyzdžiui, onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims, neįgaliems vaikams, tačiau surinkęs tų lėšų, tiems žmonėms meluodavo, kad paramos nesurinko arba surinko jos gerokai mažiau.

Iš šios viešosios įstaigos banko sąskaitų bankomatuose išgrynintos dešimtis tūkstančių eurų siekiančios sumos, kurių didžioji dalis neįnešta į įstaigos kasą. Šiaulietis nepagrindė šių pinigų panaudojimo apskaitos dokumentais – žinodamas, kad lėšos gautos kaip parama ir auka, jas naudojo savo pragyvenimui ir asmeniniams poreikiams tenkinti. Vyras dalį pinigų įnešė į asmeninę banko sąskaitą ir mokėjo mokesčius už paslaugas, padengė asmeninius kreditorinius įsipareigojimus, pirko dvi poilsines keliones, kt. A. P. per septynerių metų laikotarpį pasisavino 174 119 eurų įstaigos lėšų.

Dabar jau nuteistasis iššvaistė savo vadovaujamos įstaigos lėšas mokėdamas lizingo įmokas už savo vardu ir dar dviejų kitų žmonių sudarytas transporto priemonių valdymo ir naudojimosi sutartis. A. P. neteisėtai ir neatlygintinai, ne įstaigos veiklos tikslais pervedė viešosios įstaigos pinigines lėšas į trečiųjų asmenų bankų sąskaitas, apmokėjo įvairius remonto darbus transporto priemonėms, nepriklausančioms įstaigai, sumokėdavo už kitų žmonių asmeninių transporto priemonių remontą, šimtus kartų pylėsi kuro bei naudojo jį savo reikmėms ar perdavė kitiems asmenims.

Viešosios įstaigos direktorius mokėjo maisto pristatymo į namus ir taksi paslaugas teikiančioms platformoms, o vienai Šiaulių rajone esančiai maitinimo įstaigai sumokėjo dar 93 kartus. Piniginės lėšos buvo pervedamos kitiems fiziniams, juridiniams asmenims, Šiaulių mieste esančiam vienam lopšeliui-darželiui. Įtariama, kad kaltinamasis naudojo ne tik įstaigos pinigus, bet ir kaip paramą gautus daiktus, tarp kurių – techninė įranga, statybinės medžiagos, mokymosi priemonės, patalynė, rūbai, higienos, maisto prekės, kt. Nustatyta, kad įstaigos direktorius neteisėtai ir neatlygintinai, ne įstaigos veiklos tikslais naudodamas įstaigos lėšas iššvaistė daugiau kaip 240 tūkst. eurų.

Dabar jau nuteistajam A. P. visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, A. P., jo gynėjui ir prokurorei sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Savo baigiamojoje kalboje valstybinė kaltintoja teismo prašė, kad A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų atidėtas, į tai teismas ir atsižvelgė.

Teismas paskelbtame nuosprendyje nurodė, kad A. P. padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų duotais parodymais, specialistų pateiktomis išvadomis ir paaiškinimais, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, kita byloje esančia medžiaga, A. P. pats visiškai pripažino jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis atskleistas padarytų nusikaltimų mechanizmas, neteisėtų veiksmų trukmė, jų sistemingumas neabejotinai patvirtina, jog  A. P. veikė suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Teismas nurodė, kad A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį visiškai pripažindamas kaltę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į sunkią A. P. sveikatos būklę. Šiauliečiui paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.     

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.  

Šiaulių apygardos teismo informacija

123rf nuotr.