Laikas ES paramą grąžinti gamybai

Iškreiptas vaizdas

Šį parlamentinės kontrolės klausimą inicijavęs KRK narys Viktoras Pranckietis akcentavo, kad ariama žemė yra skirta pasėliams auginti, o ne akmenų, šakų krūvoms ar krūmokšniams, gyvatvorėms, kūdroms ir kitiems kraštovaizdžio elementams saugoti ir prižiūrėti. „Čia visiškai iškreiptas vaizdas ir tai yra to paties žemės ūkio ministro, kuriam žemės ūkis buvo priešas, pasekmės, bet toliau taikstomės, kad „uodega vizgintų šunį“, – teigė Seimo narys.

Politikas pabrėžė, kad žemės ūkio programa skirta gamybai palaikyti, todėl būtina grįžti prie žemės ūkio ir atsisakyti nepateisinamų priemonių rėmimo. „Mes pasiklydome tarp savo svajonių ir gamybos. Reikia pagaliau baigti kažkokį fetišistinį tikėjimą daiktais, kurie netarnauja nei bendrajai žemės ūkio politikai, nei žmonių gerovei. Už krūmelius mokame išmokas, bet nuolat kalbame, kad tiesioginėms išmokoms trūksta pinigų“, – pastebėjo V. Pranckietis.

Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas teigė, kad pasėlių deklaravimo sistemoje įpaišyti kraštovaizdžio elementai – miškeliai, krūmeliai ir kt. – neretai būna užaugę ant melioracijos magistralinio vamzdžio, todėl aplinkiniai laukai skęsta. Tad vieni pareiškėjai tuos kraštovaizdžio elementus deklaruoja, o kiti – kenčia. Kitas dalykas, kad ūkininkai jau atsikando kraštovaizdžio elementų priežiūros. „Anykščių krašto ūkininkai bandė deklaruoti kraštovaizdžio elementus, vasaros metu su trimeriais triūsė juos prižiūrėdami, o metų gale gavo tokias menkas išmokas, kad turbūt visam laikui to atsisakė“, – aiškino anykštėnas.

Apgailestavo dėl tęsiamos politikos

Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis priminė, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (SP) startavo 2023 m., jame numatyti rodikliai, kuriuos Lietuva privalo pasiekti, kitaip sulauks sankcijų ir žemės ūkis neteks pinigų. Jis taip pat pridūrė, kad su kraštovaizdžio elementų saugojimu susijusios ekologinės sistemos ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto taikymas nėra privalomas – ūkininkai tai pasirenka savanoriškai.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipė dėmesį, kad nuo 2023 m., kada pradėtas įgyvendinti SP, daug kas pasikeitė ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Juolab kad ir dabartinės Vyriausybės programa yra orientuota į ekonomikos augimą, kuris neįmanomas be gamybos. „Laikai pasikeitė, atėjote su nauja jėga ir naujais planais. Tik gaila, kad, nepaisant visų pokyčių, yra vykdomi ankstesni įsipareigojimai ir tęsiama senoji žemės ūkio nedraugų politika“, – apgailestavo E. Pranauskas.

Jis antrino V. Pranckiečiui, kad laikas vadinti daiktus tikraisiais vardais, ir metas iš paramos schemų eliminuoti vadinamuosius sofos ūkininkus. „Pagal mūsų žemės ūkio veiklos apibrėžimą, žemės ūkio veikla yra geras žemės ūkio būklės palaikymas, kai žemė gali būti naudojama produkcijai gaminti arba ganymui. Nė vienas sofos ūkininkas nei ganys, nei gamins produkciją, bet daug metų to negalime išspręsti“, – konstatavo LŽŪBA prezidentas.

Žaliasis aktyvizmas

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pabrėžė, kad GAAB standartai ūkininkams yra privalomi kaip Dievo įsakymai – jų neįgyvendinus, galima netekti visų išmokų. Savanoriškai pasirenkamos tik ekoschemos, kurioms skirta 30 proc. išmokų biudžeto. Jeigu nedalyvauji – netenki paramos.

LŪS vadovas pažymėjo, kad SP plano pamatai buvo renčiami 2019 m. ar dar anksčiau, kai ES prognozavo ekonomikos augimą, ir niekas neplanavo vėlesnių sukrečiančių geopolitinių pokyčių ir krizių. „Anksčiau ES parama buvo orientuota į gamybą, o ūkininkams išmokos buvo mokamos, siekiant kompensuoti negautas pajamas. Dabar mes jas praradome ir esame atsidūrę ties bankroto riba. Tai veikia visos ES ūkininkus, dėl to yra tiek daug piketų ir streikų“, – teigė R. Juknevičius.

Jis sutiko su realybe, kad ES skiria pinigus ir nustato taisykles, tačiau ūkininkai nori įnešti sveiko proto – jeigu ES nustos gaminti, neuždirbs pinigų biudžetui, subliūkš visos rožinės svajonės, nes nebus iš ko jas finansuoti.

LŪS pirmininkas teigė, kad Lietuvos politikai galėtų peržiūrėti perteklinius reikalavimus, nes pas mus vis bandoma su jais persistengti. „Toks jau mūsų nacionalinis aspektas, kad visą laiką norime įtikti ir persistengti. Nuolat kalbame, kad Lietuva išsiskiria iš kitų ES šalių su savo žaliaisiais aktyvizmo sprendimais. Už tai sumoka mūsų ūkininkai, nes išauga produkcijos gamybos savikaina. Reikia peržiūrėti tai, ko nedraudžia ES, ir pasistengti, jog lėšos grįžtų į gamybą“, – kvietė R. Juknevičius.

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ūkininkams mokamos mažiausios ES išmokos, o įsipareigojimai – iki dangaus.

„Bėda ta, kad mes patys prisikuriame taisyklių, ekoschemų, o vėliau skundžiamės. Pats ES komisaras, atsakingas už žemės ūkį, sakė, kad patys susikuriame priemonių, įsipareigojame, o po to iš Briuselio reikalaujame pokyčių“, – pastebėjo LŽŪT vadovas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.