Planas yra, trūksta taisyklių
Renginį įžanginiu žodžiu pradėjo LŽŪT pirmininkė Danutė Karalevičienė, neseniai Europos Komisijos patvirtintą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP) pristatė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius, probleminius klausimus kėlė Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) vadovas Erikas Bėrontas ir penkių technika prekiaujančių įmonių atstovai, o jiems atsikirtinėjo bei savaip argumentavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir jo patarėjas Daivaras Rybakovas.
„SP rengėme ilgai ir sunkiai, dabar laukia naujas etapas – sumodeliuoti jo įgyvendinimo taisykles, – kalbėjo LŽŪT pirmininkė D. Karalevičienė. – Naujieji būsimojo finansinio laikotarpio prioritetai jau iš anksto provokuoja nesutarimus tarp skirtingo dydžio ūkių. Ryškiai kertasi žemdirbių norai ir galimybės, kai kalbama apie paramą nedideliems ūkiams, ekologijai ir gamtosaugai.“
„Pagal SP, penkeriems metams šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą“, – sakė LŪS pirmininkas R. Juknevičius. Jis pastebėjo, kad LŽŪT surengtuose susitikimuose su įvairių rajonų žemdirbiais auditorijose vos keletas ūkininkų prisipažįsta susipažinę su SP – beveik tūkstančio puslapių dokumentu, o juk kalbama apie pinigus ateinantiems penkeriems metams. Pasak R. Juknevičiaus, didžiausia suma (apie 2 mlrd. Eur – 47 proc. lėšų) bus skirta apsirūpinti tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija, sektoriaus pridėtinei vertei ir konkurencingumui didinti.
Dėmesys smulkiesiems ūkiams
LŪS pirmininko R. Juknevičiaus teigimu, siekiant paremti ūkininkavimo veiklos tęstinumą, išlaikyti gamybą ir padėti žemdirbiams tęsti vartotojų aprūpinimą tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija, 1 135,1 mln. Eur bus skirta bazinėms išmokoms. Apie 20 proc. tiesioginių išmokų sumos bus skiriama mažiems ir vidutiniams ūkiams, siekiant pagerinti jų gyvybingumą. Apie 35 proc. kaimo plėtros finansavimo bus skiriama ūkių modernizavimui ir investicijoms į pažangias technologijas, tvarius ūkininkavimo sprendinius, gamybinių procesų skaitmeninimą ar atsinaujinančią energiją. „Žemės ūkio technikai naujuoju laikotarpiu bus skirta 200 mln. Eur, – kalbėjo R. Juknevičius, – vienam projektui numatant iki 500 tūkst. Eur, taigi, 80 ūkininkų bus gimę po laiminga žvaigžde. Nedideliems ūkiams parama sieks iki 30 tūkst. Eur. Todėl kooperacija taps neišvengiama.“
Pagal SP, 25 proc. tiesioginės paramos biudžeto bus skirta ekologinėms sistemoms, numatytos ekoschemos: daugiamečių pievų apsauga, šlapynių ir durpžemių apsauga (nuo 2024 m.), draudimas deginti ražienas, paviršinių vandens telkinių apsauga (nuo 2024 m.), erozijai jautrių teritorijų (šlaitų) apsauga, dirvų apsauga jautriausiu laikotarpiu (nuo gruožio 1 d. iki kovo 15 d.), augalų kaita (išimtis – 2023 m.), bioįvairovė ir kraštovaizdis (išimtis 2023 m.), didinti gyvūnų gerovę.
Didelis dėmesys šiame plane skiriamas ekologiniam ūkininkavimui, tam duodama 292,8 mln. Eur. Iki laikotarpio pabaigos planuojama ekologinio ūkininkavimo plotus padidinti bent 50 proc., siekiant nacionalinio tikslo – iki 2030 m. padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus, kad jie sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų.
Kaimo gyvybingumui palaikyti, tarp jų – ir jauniesiems ūkininkams, numatyta skirti 0,9 mlrd. Eur. Planuojama paremti daugiau nei 4 600 jaunųjų ūkininkų. „Tik apmaudu, kad jaunuoju ūkininkas pripažįstamas tik penkerius metus nuo gautos paramos, – pastebėjo R. Juknevičius, – vėliau (iki 40 metų ribos) jis jau nebegalės pretenduoti į paramą kaip jaunasis ūkininkas.“
Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams bus perskirstoma penktadalis tiesioginių išmokų, teikiama investicinė parama, kuria skatinama šių ūkių plėtra, planuojama paremti 25 sumanių kaimų projektus, skirti dėmesį inovacijoms, skaitmenizavimui ir švietimui žemės ūkio srityje.
Rengė negalvodami
„Ūkininkas savo veiklą planuoja keliolikai metų į priekį, o Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) ūkininko projektus vertina tos dienos principu, – kalbėjo LŪS pirmininkas R. Juknevičius. – Ateities žemdirbystės prioritetai – investicijos į ūkių modernizavimą, naujas statybas, o ne į traktorius.“ Pasak R. Juknevičiaus, pastaruosius dešimtmečius žemės ūkio strategai klaidžiojo kurdami agrarines strategijas, „žaliąsias“ ir „baltąsias“ knygas, o ir SP rengė negalvodami, kad jį reikės įgyvendinti. „Pavyzdžiui, žemės ūkio technikos investicijos naujuoju laikotarpiu bus palankesnės tik kooperatyvams“, – pastebėjo LŪS pirmininkas.
„Žemės ūkio techniką reikia atnaujinti, be to, mintyje turint prioritetą gyvulininkystei, reikia investicijų biodujų jėgainėms“, – kalbėjo kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
„Mes ūkininkams galime pasiūlyti modernias biodujų jėgaines, kurios skirtos ir šeimos ūkiams, ir didelėms bendrovėms, – tikino vienos bendrovės direktorius Ugnius Stančiauskas, – tačiau atsimušėme į biurokratinių reikalavimų sieną. Kai žemės ūkio valdų modernizavimo projektą parengęs ūkis ketino pasistatyti biodujų jėgainę, NMA nesuteikė galimybės tai padaryti su ES parama.“
Konferencijoje dalyvavęs vidutinio ūkio savininkas skundėsi, kad tokiems kaip jis gauti ES paramą praktiškai neįmanoma. NMA atsakymas – tai nepakankamas balų skaičius, tai neužtenka skirtų pinigų. Pasak ūkininko, sąžiningai dirbantis vidutinis ūkis negali pretenduoti į paramą, nes niekaip negali atitikti sudarytų sąlygų – tai ūkis per mažas, tai per didelis, todėl neskaidant ūkio į kelis ūkio vienetus, parama tampa nepasiekiama. O skaidyti gali tik didieji ūkiai, kur ir nusėda didžiausia dalis ES paramos lėšų.
Traktoriai – mažiausia problema
„Iš žemės ūkio technikos gamintojų Vakarų šalyse atsivežame ne tik technikos, bet ir inovacijų, – sakė LŽŪTA vadovas E. Bėrontas. – Orientuojantis į smulkiuosius ir vidutinius ūkius, ši veikla gali sustoti. ES šalyse tiek dėl geopolitinių, tiek dėl ekonominių priežasčių ūkiai stambėja, jiems reikia ne tik modernių, bet ir galingų traktorių.“
„Traktoriai šalies ūkiams – mažiausia problema, – pastebėjo žemės ūkio ministras K. Navickas, – naujuoju 2023–2027 metų laikotarpiu laukia investicijos į naujas statybas, ūkių modernizavimą, pasinaudojus klimato kaitai mažinti skirtomis lėšomis.“
„Didžiausia pastarųjų dešimtmečių Lietuvos žemės ūkio pažanga pasiekta dėl žemės ūkio technikos tiekėjų. Traktoriai, žemdirbių mokymas ir konsultavimas, supažindinimas su didžiosiomis traktorių gamybos kompanijomis – tai mūsų asociacijos narių nuopelnas“ – gyrėsi E. Bėrontas.
„SP numatyti naujojo laikotarpio prioritetai, – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas, – konsultavimo paslaugoms ūkininkas gaus lėšų „krepšelį“. Nedidelių ūkių šeimininkai anksčiau tokiam tikslui pinigų neturėjo.“
Situaciją Lietuvos žemės ūkio technikos rinkoje apibūdino ir kelių asociacijai priklausančių bendrovių atstovai. Jų teigimu, šalyje įregistruota 220 tūkst. traktorių. Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje nupirkta apie 30 tūkst. naujų traktorių ir apie 60 tūkst. naudotų. Pasak jų, prekinių ūkių šeimininkai renkasi galingesnius nei 60 AG, populiariausi, įsigyjami su ES parama, – turintieji daugiau nei 120 AG. „Daug traktorių šiandien ūkiuose stovi patvory, bet jie tebėra valstybės registre“, – kalbėjo E. Bėrontas.
LŽŪTA vadovas priekaištavo, kad šalyje nėra prievolės išregistruoti senos ir nenaudojamos žemės ūkio technikos. „Sąrašinių“ traktorių perteklius iškreipia rinką, užkerta kelią inovacijoms.
„SP apie transporto priemonių įsigijimo rėmimą nekalbama, – aiškino žemės ūkio ministras K. Navickas, – prioritetas – nedideliems pieno, mėsos, javų ūkiams. Jiems atsinaujinti bus skiriama parama, žemdirbiai galės įsigyti nedidelius traktorius (tik ne baltarusiškus). SP nėra numatyta, kaip palengvinti technikos pardavėjų gyvenimą.“
Investicijos ir NMA nežinomieji
UAB „Baltic Agro Machinery“ atstovas Virginijus Apšega apgailestavo dėl ES paramos projektų įgyvendinimo eigos. Jie akcentavo, kad keliami pertekliniai biurokratiniai reikalavimai žemdirbiams stabdo ūkių modernizavimą. Vien dėl komercinių pasiūlymų teikimo ūkininkai visais būdais stengiasi tuos reikalavimus atitikti ir teikti tris komercinius pasiūlymus, kad tik atitiktų NMA keliamus reikalavimus dėl jų skaičiaus. Tie reikalaujami komerciniai pasiūlymai ūkininką šiek tiek išmuša iš vėžių, nes jis jau iš anksto būna apsisprendęs, kokios technikos nori, kokio konkretaus modelio.
„Įsivaizduokite, jei ūkininkui reikia padaryti 7 investicijas, jam reikia gauti 21 komercinį pasiūlymą, – kalbėjo E. Bėrontas, anksčiau vadovavęs NMA, – tai darbas dėl darbo. O juk NMA darbuotojai turėtų tik patikrinti, ar rinkos kaina nėra specialiai padidinta. Ir jei į paslaugų sutartį NMA įrašo konkretų technikos modelį, kam tada tas konkursas? Juk ir taip aišku, kad ten dalyvauja tik vienas pardavėjas.“
Konferencijoje daug kalbėta apie SP minimas sąvokas „aktyvus ūkininkas“, „jaunasis ūkininkas“, „sumanusis kaimas“. Ministras K. Navickas, LŪS pirmininkas R. Juknevičius ir LŽŪT pirmininkė D. Karalevičienė tikino, kad rengiamos SP įgyvendinimo taisyklės, su šalies žemdirbiais kalbamasi, tariamasi.
„Komunikacija – ne tik politikų, bet ir žemdirbių silpnybė, – apibendrindama konferencijos darbą kalbėjo D. Karalevičienė, – ūkininkų skauduliais apipinta NMA veikla, stokojama konsultacijų ne tik agroverslo, bet ir vadybiniais, teisiniais klausimais. Vilčių teikia investicijos į jaunimą, ateinantį su naujomis idėjomis ir pasirinkimais. SP numatyta įsikūrimo suma (60 tūkst. Eur) šiandien atrodo juokinga, bet juk ugnis kuriama prie kelmo (tėvų ūkio), kaip sako dzūkai.“
ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.