Latvijoje švieži vaisiai ir daržovės išliks pigiausi Baltijos šalyse

Kaimyninės šalies Vyriausybė nusprendė po 2024 m. gruodžio 31 d. palikti galioti lengvatinį 12 proc. PVM tarifą Latvijai būdingoms šviežioms vaisių uogoms ir daržovėms.

Pranešime spaudai žemės ūkio ministras Armands Krauze pabrėžia: „Lengvatinis tarifas naudingas tiek vietos gamintojams, tiek piliečiams, kurie turėtų valgyti daugiau šių produktų, ir tai yra būdas motyvuoti žmones maitintis sveikiau, kartu remiant sektoriaus verslininkus“.

Argumentuojama, kad PVM tarifo padidinimas šviežiems vaisiams, uogoms ir daržovėms neabejotinai padidintų galutinę kainą, o tai užkirstų kelią didelei Latvijos gyventojų daliai pirkti vaisius, uogas ir daržoves, kurie yra pageidaujami ir sveiki produktai.

Galutinę kainą lemia ne vien PVM

Žemės ūkio ministerija Ministrų kabinetui pristatė informacinę ataskaitą, kurioje nagrinėjama PVM tarifo įtaka produktų kainai galutiniams vartotojams ir kainų skirtumą Baltijos šalyse.

Šios grupės produktams Latvijoje iki šių metų taikytas lengvatinis 5 proc., o nuo sausio 1-osios įvestas 12 proc. PVM tarifas. Latvijos biomokslų ir technologijos universitetas (LBTU) išnagrinėjo padidinto PVM tarifo poveikį Latvijos rinkai ir padarė išvadą, kad „kainos padidėjimas maždaug atitiko PVM tarifo pokytį“.

Konstatuojama, kad palyginti su Lietuvos ir Estijos kainomis mažmeninės prekybos tinkluose Latvijoje vidutinis šviežių vaisių, uogų ir daržovių kainų indeksas yra žemesnis.

Lietuvoje vidutinis šviežių vaisių, uogų ir daržovių kainų lygis buvo 9–10 proc. didesnis ir jis iš esmės atitinka PVM tarifo skirtumą tarp Latvijos ir Lietuvos (+8 proc.). Estijoje šviežių vaisių, uogų ir daržovių vidutinių kainų lygis yra tik 2–5 proc. didesnis nei Latvijoje ir neatspindi PVM tarifo skirtumo tarp Latvijos ir Estijos (+9 proc.).

Pasak LBTU išvados, kainų skirtumų tarp Baltijos šalių negalima paaiškinti vien nustatytais PVM tarifais, nes kainos dydžiui įtakos turi daug kintamų veiksnių. Galutinei produkto kainai įtakos turi sezoniškumas, darbo ir kitos sąnaudos, taip pat vartotojų elgesys, perkamoji galia ir net konkurencija tarp maisto mažmeninės prekybos tinklų.

Vyriausybė pritarė įvertinusi ir įtaką valstybės biudžetui

Produktų grupei taikomas lengvatinis PVM tarifas turės neigiamos įtakos valstybės biudžetui. Planuojama, kad 2025 m. ji atsieis 17,1 mln., 2026 m. – 19,1 mln., 2027 m. – 23,4 mln., 2028 m. – 24 mln. Eur.

Ministrų kabinetas Žemės ūkio ministerijai nurodė iki 2028 m. birželio 1 d. pateikti ataskaitą apie 12 proc. lengvatinio PVM tarifo poveikį šviežių vaisių, uogų ir daržovių tiekimo galutiniams vartotojams kainoms, taip pat ir palyginant kainas regioniniu lygmeniu.

Akcizo tarifai degalams bei gėrimams – didinami

Kaimyninės šalies Žemės ūkio ministerija pažymi, kad lengvatinis PVM tarifas Latvijai būdingiems šviežiems vaisiams, uogoms ir daržovėms bus kompensuojamas neterminuotu akcizu nealkoholiniams saldiesiems gėrimams.

Nuo 2025 metų Latvija planuoja padidinti akcizo tarifą nealkoholiniams gėrimams, kuriuose cukraus kiekis 100 ml siekia iki 8 g, nuo 7,4 euro už 100 litrų iki 11,0 euro už 100 litrų. Dėl to mokesčių už 1 litrą gėrimo dalis padidėtų 4 centais.

Tame pačiame Vyriausybės posėdyje buvo pritarta ir kitiems Finansų ministerijos mokestiniams pasiūlymams. Tarp jų ketinimas CO₂ sudedamąja dalimi palaipsniui didinti akcizo tarifus degalams, gamtinėms dujoms ir naftos dujoms, naudojamoms degalams (2025 m. bus 10 eurų už 1 toną CO₂, o 2026 m. – dvigubai tiek). Siekiant sumažinti akcizų tarifų skirtumą tarp Baltijos šalių, planuojama didinti akcizo tarifą ir alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams ir pan. paskirties produktams. Dėl to nuo 2027 m. vyno (0,75 litro) kaina Latvijoje pabrangtų 6 centais, o alus (0,5 l, alkoholio kiekis 5,2 proc. tūrio) – 2 centais.

Parengė Irma Dubovičienė