Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024
Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024

Latvijoje vertinami nuostoliai dėl sausros ir šalnų

2023/07/10


Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, nebuvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl sausros. Nukentėjusiems ūkininkams siūlomos panašios pagalbos priemonės bei lengvatos. Tarp jų yra Latvijos žemės ūkio ministerijos pažadas iš dalies pakeisti taisykles, reglamentuojančias dyzelinių degalų su sumažintu akcizu skyrimo ūkininkams tvarką, kad ateinančiais finansiniais metais būtų nuleista minimalių pajamų kartelė – šis kriterijus yra svarbus norint įsigyti „žaliojo“ dyzelino.

Nuostolius šiemet skaičiuoja sodininkai, uogininkai, grūdininkai, gyvulininkai, miškininkai. Šalnų padarytos žalos mastas atskiruose rajonuose labai skiriasi. Kitokia nei Lietuvoje ir vertinimo tvarka.

Nuostolių dėl šalnų patyrę uogų ir vaisių augintojai birželio 5–20 d. buvo kviečiami pranešti (pateikti paraišką dėl paveiktų plotų vertinimo) Latvijos Kaimo paramos tarnybai (LAD), kuri yra Nacionalinės mokėjimo agentūros analogas.

Daugiau nei 2 tūkst. ha sodų ir uogynų

Iš viso kreipėsi 256 pareiškėjai dėl 2315 ha sodų ir uogynų. Daugiausia juodųjų serbentų plantacijų – per 820 ha, obelų sodų – per 620 ha. Taip pat nukentėjo apie 260 ha vaiskrūmių plotas, apie 170 ha šaltalankynų, apie 95 ha spanguolynų, apie 80 ha svarainynų, apie 55 ha kriaušynų. Anot LAD naujienų agentūrai LETA pateiktos informacijos, labiausiai nuo šalnų nukentėjo sodai Limbažių savivaldybėje (Latvijos šiaurė) – 252 ha. Daugiau nei 200 ha sodų plotuose žala skaičiuojama ir Uogrės, Tukumo savivaldybėse. Tuo tarpu iš Ruopažių savivaldybės gauta paraiška vos dėl 2,3 ha sodų, iš Preilių – dėl 3,2 ha.

Šiuo metu atliekamas šalnų paveiktų sodų ir uogynų vertinimas. Šis darbas pavestas Valstybinei augalų apsaugos tarnybai ir Latvijos kaimo konsultavimo ir švietimo centrui (LLKC).

LLKC: preliminarus vertinimas

LLKC veikla panaši kaip Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos. Organizacija turi 26 filialus regionuose, specialistus seniūnijose. Be kita ko, ji užsiima tęstiniu mokymu, turi ekologinės augalininkystės padalinį. Veikla iš dalies finansuojama valstybės: parodomoji programa, skirta kaimo verslininkams pristatyti svarbius technologinius sprendimus gyvulininkystės, augalininkystės (taip pat ir ekologinės gamybos), kaimo ekonomikos įvairinimo ir bendradarbiavimo srityse. LLKC yra pelno nesiekianti ribotos atsakomybės bendrovė (SIA). Mokamos paslaugos sudaro apie 67 proc. viso organizacijos biudžeto.

Apie preliminarius šalnų paveiktų sodų vertinimo rezultatus LLKC konsultantai agentūrai LETA sakė, kad kai kur Smiltenės apylinkėse (Šiaurės Latvija) sodų ir uogų derlius prarastas iki 100 proc. Ten,  kur pavasarį kelias dienas laikėsi 7 laipsnių šaltis, nušalo ir obelys – jas reikės atsodinti. O šalnas atlaikiusias vaisių užuomazgas dar labiau praretino sausra. Į LLKC taip pat kreipėsi apie 135 ekologiniai ūkiai, iš jų apie pusė – iš Vidžemės. Pastebima, kad šalnos labiausiai paveikė braškes, juoduosius serbentus, šaltalankius, obelis.

Sausra pakenkė ne tik ūkininkų pasėliams, bet ir miško jaunuolynams

Praėjusią savaitę LLKC pasidalijo ir įžvalga, kad nepalankios šių metų sąlygos, užsitęsusi sausra padarė žalos ne tik ūkininkų pasėliams, bet ir miškų jaunuolynams.

Nukentėjo šiemet pasodintos giraitės: prarasta 20–30 proc. anksti pavasarį pasodintų ir net iki pusės vėlyvą pavasarį pasodintų medelių.

Beržų ir eglių plantacijos dažniausiai tiesiog nudžiūvo. Kuržemėje, Žiemgalos regione, žala siekia 30–50 proc. Ji nustatyta tiek mišku apželdintoje žemės ūkio paskirties žemėje, tiek rekultivuotuose miško plotuose.

Jaunoms eglaitėms trūksta drėgmės ir Pietų Latgaloje – tai rodo gelstantys spygliai. Eglės vis dar kovoja dėl išlikimo, įsivyravus palankesniems orams išgyvens, tačiau medžiai bus silpnesni. Tai reiškia, kad jie bus mažiau atsparūs miško kenkėjams ir ligoms.

Anksčiau sausros Latvijos miškams didelę žalą padarė 2018 m. Tuomet 1200 ha pasodinto miško neprigijo, 1500 ha buvo iš dalies papildyti.

 

ŪP portalo inf. su LAD, LLKC, LETA, Latvijos žemės ūkio ministerija

LLKC nuotr.

Dalintis
Verslas