Latviškos Oninės ir Jokūbinės

Primena gaudimu

Latvijos etnografinio muziejaus po atviru dangumi kaimo ekspozicija prie Papės, žvejų ūkis „Vītolnieki“ visai netoli Lietuvos, vos už kelių kilometrų nuo pasienio. Vieta, kurioje tarytum sustojęs kur kas senesnis už dabartį laikas. Nendrėmis dengti namelių stogai, nedidukai, kryžiumi padalinti langeliai su baltomis raštuotomis užuolaidėlėmis, masyvūs slenksčiai, ornamentuotos durys su aprūdijusiomis spynomis, džiūstantys žvejų tinklai... Ir iš pradžių pasitinkantis nesuprantamas gaudesys – tai stiprėjantis, tai nuslopstantis, bet nenutylantis.

Į šventę pakvietusi Dzintra Ivanova šypsodamasi paaiškina: tai gaudžia visai šalia esanti Baltijos jūra, prie kurios per kelias minutes galima nukeliauti pušyno taku. Jei nebūtų kalvelės ir medžių, jūra matytųsi visu gražumu ir didybe. Dabar apie savo buvimą Baltija primena tik garsu.

Kol šventė tik įsibėgėja, Dzintra spėja papasakoti, jog pati yra kilusi iš šių kraštų. Tiesa, vėliau yra gyvenusi Lietuvoje, Užventyje, labai gražioje vietoje prie pat Ventos upės. Tačiau gimtinė moterį traukte traukė namo. „Kadangi ir mano vyrui Vitalijui čia patiko, tai prieš trejus metus, Užventį palikę, prie pat jūros ir apsigyvenome“,– sakė Dzintra ir išskubėjo ruoštis pasirodymui su Rucavos etnografiniu kolektyvu.

Sukamas viena kryptimi

Čia yra į ką pasižvalgyti ir kuo pasidomėti ar net pasimokyti. Žmonės būriuojasi prie molio meistro, nendrių rišėjo, stebi, kaip taisyklingai galandami peiliai ir kirviai. Galima pabandyti surinkti pieno separatorių – anksčiau pieno ūkiuose buvusį nepamainomą prietaisą grietinei pasigaminti.

Latvijoje, kaip ir Žemaitijoje, iš riebios grietinės su priedais mediniu šaukštu viena kryptimi inde sukamas kastinys – mėgstamas senovinis patiekalas. Rucavos apylinkės – ne išimtis. Kiek tolėliau ant laužo verdama žuvienė. Tik sutraukintas karštas lydytas sūris burnoje tirpsta su naminiu sviestu. Mugėje – ir Rucavos apylinkėse iškepta naminė duona, iš Nidos pelkėse surinktų spanguolių pagaminti skanėstai – saldainiai, sultys ir sirupai, medus. Visi prekiautojai siūlo ragauti ir latviškai, ir lietuviškai, ir angliškai. Susikalbėti pavyksta ne taip ir sunkiai.

Šventėje buvo rodoma, kaip įmantriai užsirišti Rucavos merginų ir moterų galvos apdangalus, kaspinus. Dzintros teigimu, tai padaryti nėra lengva ir paprasta, reikia laikytis tam tikros tvarkos. Apdangaluose – daug simbolikos. Pavyzdžiui, dvi skaros ant moters galvos reiškia jos turtingumą ar net išmintį. Panašiai skaras rišdavo ir žemaitės moterys. Norintys galėjo pasimokyti groti senoviniu latvių ir visų baltų muzikos instrumentu – kokle, rišti nendrių paneles.

Spėdavo būsimos žiemos orus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 31 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.