Ashburn +24,9 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +24,9 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Laukiančių iššūkių kupra su metais nemažėja

2017/01/17


LŽŪBA garbės prezidentas Jeronimas Kraujelis ir prezidentas Petras Puskunigis konstatuoja, kad kai kurios stambaus prekinio ūkio problemos tęsiasi jau dešimt­metį. Baiminamasi, kad pasikeitus valdžiai gali atsirasti ir naujų.

Žemės ūkio bendrovės drauge su savo asociacija šiemet mini 25 metų gyvavimo sukaktį. Ta proga birželio pabaigoje bus surengtas iškilmingas minėjimas. Atrodo, kad šiandien jau niekam nekyla abejonių dėl šio agroverslo dalyvio svorio Lietuvoje tiek gaminant prekinę žemės ūkio produkciją, tiek ir valdžios institucijose ginant žemdirbių interesus. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) brandą, įtakingumą patvirtina ir tai, kad pastaruoju metu labai padaugėjo norinčiųjų dalyvauti jos veikloje, tarp pareiškėjų – ir nemažai stambiųjų ūkininkų. Išaugęs populiarumas vertinamas atsargiai: naujųjų narių banga neturi sugriauti veiklos tradicijų. Penktadienį į pirmąjį šiemet posėdį susirinkę prezidiumo nariai aptarė būsimus darbus, įsisenėjusias ir naujas problemas.

Prioritetai „iš apačios“ Nuo kokių prioritetų valdančioji koalicija turėtų pradėti veikti žemdirbių labui? Žemės ūkio bendrovių vadovai ir šakų specialistai asociacijos buvo paprašyti nurodyti, kas, jų nuomone, yra svarbiausia. Įvardyta kone šešios dešimtys darbų. Po daugeliu jų mielai pasirašytų ir kiti žemdirbiai. Paminėsime tik kai kuriuos, dažniausiai linksniuotus linkėjimus valdžiai. Apriboti superkančių organizacijų, taip pat kontroliuojančių organizacijų plėšikavimą. Mažinti biurokratiją. Sustabdyti reikalavimų žemdirbiams nuolatinį kaitaliojimą. Suvienodinti išmokas su ES. Remti pieno ūkius. Neriboti žemės įsigijimo ploto, sustabdyti spekuliaciją žeme. Realiai skatinti kooperaciją. Spręsti specialistų trūkumo klausimą. Remti prekinius ūkius, mokančius mokesčius. Suvienodinti žemės nuomos sąlygas visiems ūkio subjektams. Gelbėti žūstančią melioraciją...

Apklausa išryškino problemas LŽŪBA savų narių prašė atsakyti ir į daugiau anketos klausimų. Kasmetė apklausa, metų pabaigoje atlikta jau dešimtą kartą, padeda atskleisti bendrovių pulsą, vykstančius pokyčius, lūkesčius. Apklausų iniciatorius, asociacijos garbės prezidentas bei analitikas Jeronimas Kraujelis neslepia, jog kai kurie atsakymai verčia sunerimti. Daugelis specialistų ir kone trečdalis vadovų mano, kad jų gaunami atlyginimai yra per maži. Į nuomonę verta įsiklausyti, nes tai stambiųjų bendrovių (naudoja per 1,5 tūkst. ha, laiko apie 1 tūkst. sąlyginių gyvulių, metinė apyvarta – per 2 mln. Eur) atstovai. Į rankas gaunamas 770 Eur atlyginimas netenkina net 68 proc. specialistų. Jie mano, kad jų atliekamas darbas turėtų būti įvertintas 50 proc. daugiau. Apie 1,2 tūkst. Eur uždirbantys vadovai nurodo 1,9 tūkst. Eur sumą. Stambiajame versle tokie lūkesčiai nėra per dideli. Kaip akcentuoja J. Kraujelis, bendrovių galimybes varžo mokesčiai ir įmokos – nuo darbo vietai skiriamų 1000 Eur jiems tenka atseikėti pusę (550 Eur). Dalis specialistų ir vadovų, kurie prie bendrovių nėra „pririšti“ pajais ar akcijomis, pasitaikius progai pasinaudotų galimybe keisti darbą. Tokių vadovų dalis nėra nežymi – apie penktadalis (specialistų dvigubai daugiau). Vis dažniau susiduriama su darbuotojų trūkumu. Daugeliui bendrovių stinga kvalifikuotų mechanizatorių, kone trečdaliui – gyvulininkystės darbuotojų. Pirmą kartą net 31 proc. vadovų pareiškė, kad trūksta agronomų, gebančių dirbti šiuolaikinėmis technologijomis.

Esminio pagerėjimo nesitiki Apie patrauklumą gyventi ir dirbti kaime daugelis vadovų ir specialistų atsiliepia skeptiškai. Žmonėms atrodo, kad padėtis su metais negerėja. Jie nuoširdžiai abejoja, ar žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų padėtį iš esmės pavyks pagerinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Seimo rinkimuose laimėjusiai istorinę pergalę. Dauguma vadovų linkę manyti, kad ūkių padėtis priklausys nuo ES ir pokyčių pasaulio rinkose. Vadovai ir specialistai netiki ir perspektyva, kad išmokos Lietuvoje susilygins su ES senbuvėmis. Kiti svarsto: gerai būtų, kad jos artimiausiais metais bent nemažėtų.

Prieš dirbtinai bloginamas sąlygas LŽŪBA vienas svarbiausių prioritetų – siekti, kad bendrovėms ir stambiems prekiniams ūkiams nebūtų dirbtinai bloginamos ekonominės sąlygos vien dėl to, kad jos turi didesnį gamybinį potencialą. 17-oji Vyriausybė ketina susitelkti į smulkiojo ir vidutinio ūkio rėmimą, kooperaciją. „Svarbu žiūrėti, kad tai nebūtų daroma mūsų sąskaita“, – svarsto asociacijos garbės prezidentas. Palyginus 40 ha ūkininko ūkį ir 1,5 tūkst. ha dirbančią bendrovę, pastaroji gauna 17 kartų didesnę išmoką, bet skaičiuojant sąlyginiam darbuotojui tenkančią jos dalį, persvara – ūkininko pusėje. Girdėdamos viešajai erdvei valdžios transliuojamas žinutes bendrovės nuogąstauja, kad jų darbuotojams padėtis gali tapti dar nepalankesnė. Asociaciacijos prezidiumo nariai ūkių vadovai kalbėjo: „Iš ministrijos ką mes girdime – neramina: esą bendrovės jau visko turi, pertekusios, tegul pabando pagyventi išvis be modernizacijos, be išmokų...“, „Kodėl niekam neužkliūna, kad bendrosios pajamos hektarui ūkininkui ir bendrovei skiriasi keturis kartus, juk hektare tie patys kviečiai?“ Prezidiumo nariai svarstė, gal jau metas pradėti atvirai diskutuoti, ar stambusis žemės ūkio verslas Lietuvoje nėra diskriminuojamas? Tačiau J. Kraujelis šiek tiek vėsino įkarštį: „Kartais užkulisiuose diplomatinėmis priemonėmis įmanoma nuveikti daugiau nei sukeliant triukšmą.“

Siūlys suvienodinti reikalavimus LŽŪBA pasisako už tai, kad skirtingiems žemės ūkio verslo subjektams, juridiniams ir fiziniams asmenims keliami reikalavimai būtų suvienodinti. Siekio nestabdo supratimas, kad sulauks didelio ūkininkų pasipriešinimo, nepritarimo. Bendrovėje kiekvienas pajamų ir išlaidų euras kaip ant delno. Valstybė turėtų būti suinteresuota tokio pat veiklos skaidrumo reikalauti ir iš ūkininko. Asociacija politikų dėmesį atkreipia į žemės nuomos problemą. Siūlo įteisinti, kad ūkininkai, kaip ir žemės ūkio bendrovės, nuomos mokestį žemės savininkams pervestų į asmenines sąskaitas, o jiems priklausantį 15 proc. gyventojų pajamų mokestį – į savivaldybių sąskaitas. Prezidiumo nariai vieningai pritaria, kad už naudojimąsi žeme savininkui neturėtų būti sumokama išsitraukus piniginę „ant griovio krašto“. Tai susiję su mokesčiais valstybei, savivaldybei, todėl turėtų būti reglamentuojama. LŽŪBA taip pat pirštu beda į kitą ydingą praktiką, kurios išsikerojimą paskatino pirmųjų hektarų rėmimas. Tai žemės panauda, kai žemės savininkas nuosavą žemę ne išnuomoja, bet leidžia ja naudotis, o pats ją deklaruoja ir pasiima tiesiogines išmokas bei dyzelinį kurą. Ūkių vadovai pasakoja, kad tokiomis sąlygomis dirba ne vieno ar dviejų tokių gudragalvių žemę, o šie net nesivargina atvykti, tik pavasarį paskambina, kad pasiteirautų: „Ką pasėjai?“ O štai toks ūkis, jeigu įgyvendina projektą struktūrinei paramai gauti, Nacionalinės mokėjimo agentūros akyse ne dėl savo kaltės tampa prasižengėliu...

Prie „svylančių“ įstatymų Metų pradžia paženklinta dviem „svylančiais“ teisės aktais. Dėl jų sprendimai galėjo būti priimti dar pernai, tačiau nukelti į šiuos metus. Kalbama apie žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo „saugiklius“, dėl kurių Europos Komisija inicijuoja pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, ir „Pieno“ įstatymą, kuris laukia nagrinėjimo Konstituciniame Teisme (KT). LŽŪBA kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK) primindama, kad „Pieno“ įstatymas (Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas) pernai vasarą grupės Seimo narių iniciatyva pateiktas Konstituciniam Teismui nagrinėti, ar neprieštarauja konstitucinėms nuostatoms. „Įstatymas nėra geras – jis taisytinas ir pieno rinkoje teigiamos įtakos žemdirbiams nedaro. Bet tai nereiškia, kad šis įstatymas turi būti pripažintas negaliojančiu. Tai pagrindas, kur galimi reikšmingi pataisymai, naudingi žemdirbiams, bei gali būti kuriami žemdirbių pajamų palaikymo (krizių atvejais) fondai“, – įsitikinęs asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Asociacijos vardu jis prašo KRK imtis žygių, kad bylos nagrinėjimas KT būtų sustabdytas. Tam reikia, kad būtų surinkta 40 Seimo narių parašų. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo „saugiklius“ numatantis teisės aktas, siekiant išvengti EK pažeidimo procedūros, buvo pakoreguotas dar dirbant žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei – nuspręsta atsisakyti žemės įgijėjui keltų kvalifikacinių reikalavimų (profesinio pasirengimo, registruoto ūkininko ūkio, juridiniams asmenims privalomo 50 proc. pajamų iš ūkio veiklos), tačiau projekto į Briuselį nespėta išsiųsti. Naujasis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dokumentą nusprendė suderinti su socialiniais partneriais. LŽŪBA prezidiumas nutarė neprieštarauti, kad būtų atsisakyta nuostatos dėl kvalifikacinių reikalavimų žemės įgijėjui. Tačiau drauge pastebėjo, jog EK sprendimas pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl kvalifikacinių reikalavimų žemės įgijėjui yra smulkmeniškas kišimasis, valstybės ūkinio savarankiškumo žemės ūkio sektoriuje ignoravimas. Žemė yra ypatinga vertybė, jos kiekis ribotas. Pagal Konstituciją ji turi tarnauti valstybės gerovei. Įgijėjui nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais kaip tik buvo ir siekiama įgyvendinti šią konstitucinę nuostatą.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis