Kretingos r., kaip ir likusią vakarinę šalies dalį, užklojusi stora sniego danga. Po sniegu – ir žiemkenčiai. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko, kaip žieminės kultūros peržiemos, bus aišku tik atėjus pavasariui. „Sniegu apdengta žemė nėra įšalusi. Sniego sluoksnyje – sniego pluta, kuri augalams neleidžia kvėpuoti, trukdo oro cirkuliacijai. Kalbėjau su rajono ūkininkais. Visiems neramu, kad žiemkenčiai gali ir iššusti, gali įsimesti ir pavasarinis pelėsis. Jei rudenį ūkininkai ir pasėjo žiemines kultūras, nereiškia, kad pavasarį neteks sėti iš naujo. Ten, kur pasėliai rudenį nespėjo daugiau išsivystyti, gal didelių problemų ir nekils. Bet, jei pasėliai buvo suvešėję, tankūs, nutikti gali visko. Gali nukentėti visos kultūros – tiek rapsai, tiek kviečiai“, – „Ūkininko patarėjui“ svarstė R. Paulikas.
Nuo pasėlių valyti sniegą, pasak LŪS Kretingos skyriaus pirmininko, būtų rizikinga ir menkai naudinga, galbūt netgi žalinga. Technika gali tik pridaryti provėžų neįšalusioje dirvoje. „Neseniai savo laukuose, nutolusiuose 12 km nuo Kretingos Skuodo link, išmatavau sniego dangos storį. Daug kur sniego danga viršija pusę metro, vietomis siekia ir 60 cm. Nieko keisto, nes snigo ir snigo visą savaitę. Žiemkenčiams dabar jau nebaisus joks šaltis, gali spirginti nors ir iki –40 °C. Per pusnis šaltis augalų nepasieks“, – įsitikinęs R. Paulikas.
Mažiau sudėtinga situacija kitame Žemaitijos rajone – Kelmėje. LŪS vicepirmininkas ir augalininkystės ūkio Kelmės r. šeimininkas Martynas Puidokas ŪP teigė, kad kol kas žiemkenčiai žiemoja ramiai. O susidariusi nemaža sniego danga augalams ne tik nekenkia, bet ir sudaro apsauginį sluoksnį, saugantį nuo šalčio.
„Šįryt, sausio 13 d., pas mus oro temperatūra buvo nukritusi žemiau –20 °C. Jei laukai būtų be sniego, garantuotai visi pasėliai, net ir žieminiai kviečiai, būtų iššalę. Jei staiga atšiltų ir šiltesni orai ilgiau pasilaikytų, o vėliau užšaltų be sniego, būtų dar blogiau. Atodrėkių kaitaliojimasis su atšalimais – blogiausia, kas žieminiams pasėliams gali nutikti. Tačiau, jei orai šils pamažu, sniegas palengva tirps, manau, bus gerai. Kaip žiemkenčiai išžiemos, pamatysime pavasarį“, – kalbėjo M. Puidokas.
Rudenį, prieš užšalimą, pasak ūkininko, žieminiai pasėliai atrodė neblogai, nors, pavyzdžiui, žieminių kviečių sėja ir vėlavo apie porą savaičių. Žiema pasitikta ramiai. Pirmasis sniegas iškrito ant pašalusios žemės. Tai irgi guodžia.
Sūduvoje, skirtingai nei vakarinėje, šiaurės vakarinėje šalies dalyse, sniego danga susidariusi nestora. Pasak Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos (VKŪS) pirmininko Arvydo Šlivinsko, gražiai pasnigo tik praėjusį sekmadienį, o antradienį pirmą sykį pašalo iki 18–19 °C šalčio. Šiek tiek daugiau sniego Kybartų, Vištyčio apylinkėse, kur pasitaiko daugiau kalvotesnių vietovių.
„Pati normaliausia žiema. Žiemkenčius pasakiškai sniegas ant pašalusios žemės užklojo. Gamta mums maloninga. Ir Dievulis kol kas mus girdi, mes ir bažnyčią paremiame“, – šmaikštavo VKŪS pirmininkas. Jei temperatūros pradėtų šokinėti iš pliuso į minusą, tai atšiltų, tai vėl atšaltų, žiemkenčių šaknys būtų paprasčiausiai nutraukiamos.
„Atsimenu 1978 m., kai buvo tiek prisnigę, kad sniegą stumdė net karinė technika. Sniego danga buvo perkopusi metrą ir daugiau. Tai jau buvo tikras pavojus tiek žmonėms, tiek ir augalams. Sniegą valyti nuo laukų ir taip gelbėti žiemkenčius – labai sudėtingas reikalas. Nebent kokį nedidelį gabaliuką. Tenka pasikliauti Dievu ir gamta“, – teigė ŪP pašnekovas.
Vilkaviškio krašte, A. Šlivinsko teigimu, vyrauja augalininkystės ūkiai.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 16 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.