Ledai pajudėjo - ekologinių ūkių asociacija ir Žemės ūkio ministerija sėdo prie derybų stalo

Ekologiškai ūkininkaujantys šalies žemdirbiai nuogąstauja, kad sektoriaus ateitis „pakibo ant plauko“, nes ji priklausys nuo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) baigiamų rengti Lietuvos kaimo plėtros 2015–2020 metų programos „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, kurių projektas žemdirbius ir išgąsdino, ir nuvylė. Ekologai teigia suprantantys, kokioje keblioje situacijoje dabar atsidūrusi pati ŽŪM, visam ES programiniam laikotarpiui turinti racionaliai paskirstyti ekologiniam sektoriui numatytą 150 mln. Eur sumą. Tačiau ūkininkams neaišku, kodėl anksčiau nebuvo pagalvota, kad tiek pinigų akivaizdžiai bus per mažai. Tikėtina, kad ministerijos sugalvota lėšų skirstymo schema būtų ramiai ir sugulusi į programos „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, jei ne aktyvus žemdirbių savivaldos pasipriešinimas. Karštos derybos tarp ministerijos ir ūkininkų jau prasidėjo.

Mišrūs ūkiai tikisi pereinamojo laikotarpio Į pirmąjį taisyklių projekto svarstymą Žemės ūkio rūmuose buvo susirinkęs toks didelis palaikančiųjų būrys, kad Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) išplėstinio valdybos posėdžio vietą skubiai teko perkelti į didžiausią rūmų salę. Šio renginio metu ūkininkai ne tik priekaištavo ŽŪM dėl pavėluotai pradėto dialogo su žemdirbių savivalda bei vardijo projekto trūkumus, bet ir išrinko ekologiškai dirbančių grūdininkų, pienininkų bei mėsinių galvijų augintojų atstovus, kurie nuvykę į ŽŪM turėjo papunkčiui išdėstyti argumentus, kodėl taisyklių projektą būtina taisyti. LEŪA delegacija, jos pačios narių teigimu, į šalies sostinę „vyko dar be šakių“, bet nusiteikusi ryžtingai ir tikinti, kad iš ŽŪM sulauks jų lūkesčius tenkinančių politinių žingsnių. Lietuvos kaimo plėtros 2015–2020 metų programos „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių projekte numatyta, kad paramos pagal šią programą galėtų kreiptis tik tie pareiškėjai, kurie visoje savo valdoje taiko ar iškart po paramos paraiškos pateikimo taikys (šios paraiškos bus pradedamos rinkti jau kitą mėnesį) ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus. Jei ši politinė nuostata iš tiesų būtų patvirtinta, „už borto“ liktų 35 proc. šalies ekologinių ūkių, kurių valdų dalyje šiuo metu vykdoma ir intensyvi gamyba. LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis pastebėjo, kad toks sprendimas yra drastiškas ir lieka vienintelė išeitis – dirbtinai skaidyti ūkius. Tačiau tai daugeliui ūkininkų neabejotinai sukeltų problemų ne tik dėl įsipareigojimų komerciniams bankams. Šiuo metu daug ūkių dirba nuomojamuose plotuose, kurių savininkai išvykę į užsienį. Tad su jais sudaryti sutartis iki paraiškų priėmimo likus vos mėnesiui laiko praktiškai nebūtų jokių galimybių. Atsakydamas į tai ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius argumentavo, kad ŽŪM siekiamybė – šį taisyklių punktą suvienodinti su rengiamu nauju ekologinio ūkininkavimo sampratą apibrėžsiančiu ES reglamentu, kuriame taip pat turėtų būti įrašyta nuostata, kad ekologinis ūkis tik toks, kurio visoje valdoje dirbama laikantis ekologinio ūkininkavimo principo. Kartu S. Jasius teigė, jog ši nuostata tebėra diskusijų objektas ir visoje Europos Sąjungoje, todėl klausimas, ar mūsų šalies mišrūs ūkiai šiais metais galės pretenduoti į paramą, gali būti svarstytinas politiniame lygmenyje. Ir nors LEŪA atsakymo raštu iš ministerijos šiuo klausimu dar nėra gavusi, asociacijos vadovas S. Daniulis tikisi, jog pereinamąjį laikotarpį mišriems ūkiams pavyks išsiderėti. Pastarąją savaitę nuskambėjęs ŽŪM siūlymas visiems mokėti išmokas už ne didesnį nei 200 ha plotą, S. Daniulio nuomone, žemdirbiams yra visiškai nepriimtinas.

Ekologiška gamyba – ekstensyvi gamyba Kitas esminis klausimas, kuriuo ŽŪM ir ūkininkų nuomonės kertasi, – išmokos už žalienų plotus reglamentavimas. Ministerija iki šiol laikėsi nuostatos, kad naujuoju ES finansiniu periodu 1 sutartinis gyvulys (SG) turi padengti 1 ha žalienų, o ekologai įsitikinę, kad vienam SG reikalingas bent dvigubai didesnis plotas. Tauragės r. ūkininkė Stanislava Pratašienė prisimena, kad prieš kelerius metus, norint sertifikuoti ekologinį ūkį, privalėjai įrodyti, kad vienam SG turės 3 ha ganyklos, o dabar šį plotą dėl nesuprantamų priežasčių norima sumažinti net tris kartus. Kauno r. ūkininkas Nikolajus Dubnikovas atvirai stebisi ir pačiu naujuoju Skirtingų rūšių gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui sąrašu, pagal kurį penki broileriai atitinka vieną avį, o 20 broilerių – 18 mėn. amžiaus bulių. S. Jasius teigia, kad nacionalinis SG atitikties sąrašas sudarytas remiantis EK direktyva, tačiau ūkininkai sako tuo nepatikėsią, kol „nepamatys parašyta juoda ant balto“, ir kelia retorinį klausimą, ar už paukštininkystės plėtrai palankių SG dydžių bei padidintų išmokų už paukščių lesalams auginamus javus kartais nekyšo didžiųjų šalies paukštynų „ausys“. Diskutuodami su ŽŪM atstovavusiu S. Jasiumi ekologinių ūkių šeimininkai akcentavo, kad jų veiklos esmė – skatinti aplinkai draugišką ūkininkavimo sistemą. Tačiau galvijininkystės sektoriui šiame kontekste tenka ir atsakomybė dėl klimato kaitos, nes didžiuliai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai į aplinką patenka būtent iš šio sektoriaus. Todėl didinant gyvulių tankumą būtų daroma žala gamtai. Be to, ganyklose besiganantys galvijai, avys, ožkos padeda išsaugoti turtingą gamtinę įvairovę. Tačiau tik tuo atveju, jei gamyba vykdoma ekstensyviai. Tikėtina, kad ir šiuo esminiu klausimu LEŪA su ministerija susitarti pavyks, nes po susitikimo su atvykusiais žemdirbių savivaldos atstovais ŽŪM pradėta svarstyti, kad žalienų plotą, tenkantį 1 SG, vis dėlto reikėtų padidinti iki 1,5–2 ha.

Kompromisų ieškoma papunkčiui Susitikimo metu papunkčiui vardiję programos „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių projekto trūkumus ekologai pageidavo ir įvairių kitų šio projekto pataisų. Projekte numatoma viena naujovių – įsėlio rėmimas 59 Eur/ha suma vieną kartą per penkerius metus. Kadangi toks įsėlis naudojamas pašarams, gyvulių augintojai pageidautų, kad įsėlio plotą būtų galima „dengti“ SG ir mokama kaip už SG padengtą žalienų plotą – 176 Eur/ha. Sutikdamas, kad tai skatintų gamybą, S. Jasius žadėjo, kad į šį ūkininkų pageidavimą bus atsižvelgta. Taip pat norima, kad ekologinei gamybai taikomų įsipareigojimų būtų galima laikytis ūkių „neįrėminant“ į penkerių metų rėmus nuo pirmaisiais metais pateiktos paraiškos dienos iki žemės ūkio naudmenų deklaravimo pradžios dienos paskutiniaisiais metais. Nes žemės nuomos sutartys žemdirbiams dažniausiai baigiasi paskutiniąją kalendorinių metų dieną. Be to, pagal kitas programas prisiimti įsipareigojimai tęsiasi ir šešerius, ir septynerius metus. Tačiau ŽŪM atstovavęs Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas teigė, kad šiuo klausimu jau buvo diskutuota su EK, tad terminą pratęsus ilgesniam nei numatyta laikotarpiui Lietuvai grėstų Briuselio sankcijos. Taisyklių projekte numatytas ir naujas reikalavimas ekologiniuose ūkiuose periodiškai atlikinėti dirvožemio tyrimus. Ūkininkams tokia prievolė nesuprantama, nes iš intensyvią gamybą vykdančių ūkių to nereikalaujama. Taip pat numatyta, kad ekologiniai ūkiai profesionaliai naudoti galės tik Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus. Tačiau ekologai įsitikinę, kad toks reikalavimas yra perteklinis. ŽŪM atstovas, sutikdamas su žemdirbių savivaldos nuomone, teigė inicijuojantis susitikimą su Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovais ir sieksiantis supaprastinti galiojančią tvarką. Ekologiniams ūkiams, įgyvendinantiems priemonę „Parama už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus“ parama bus teikiama tik tuo atveju, jei šie ūkiai patys perdirba ir tiekia produkciją galutiniam vartotojui. Ekologų nuomone, šiuo metu techniškai tam yra pasirengę tik 3-4 šalies ekologiniai ūkiai. Be to, stambesni ūkiai gamybą yra perkėlę į jų pačių įsteigtas uždarąsias akcines bendroves. Dar vienas taisyklių trūkumas - numatytų remti augalų sąrašas yra baigtinis, tad jei vaistažolininkas jų augina įvairesnių, jis taip pat paliekamas be paramos. Netgi už tokių populiarių augalų kaip grikiai ir dobilai auginimą žiedams, projekto nepakoregavus, vaistažolininkai liktų be paramos. Taip pat LEŪA tikisi, kad ministerija atsižvelgs į jų lūkesčius paramą už javų ir daugiamečių žolių auginimą sėklai pradėti mokėti ne nuo 2017-ųjų, bet nuo šių metų.

Autorės nuotraukos

Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.