Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) spalio 29 dieną netenkino įmonės prašymo atnaujinti bylą. Šis teismas dar šiemet sausį galutinai nutarė, kad ministerija teisėtai neleido „Minijos naftai“ be konkurso išgauti naftos šiame telkinyje.
„Šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais“, – rašoma LVAT nutartyje.
„Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, jo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą“, – pridūrė teisėjų kolegija.
LVAT šių metų sausio 8 dieną atmetė „Minijos naftos“ skundą ir paliko Regionų administracinio teismo 2024 metų liepos 11 dienos sprendimą nepakeistą – jo teigimu, ministerijos draudimas gręžti naftos gręžinius buvo išsamus ir motyvuotas.
„Minijos nafta“ teismams teigė, kad ministerija neteisėtai vilkino leidimo suteikimo procesą, daugiau nei metus nepateikė Vyriausybei nutarimo projekto dėl leidimo, tinkamai neargumentavo, kodėl neleido išgauti naftos. Įmonė tikino, jog gręžiniai būtų gręžiami ne saugomose teritorijose, o ji laikytųsi gamtosaugos reikalavimų.
„Seimas ir Vyriausybė, taip pat Aplinkos ministerija gali pagal savo įgaliojimus koreguoti energetikos politiką ir naftos išgavimo, kaip ūkinės veiklos reguliavimo, prioritetus vadinamojo žaliojo kurso kontekste“, – tuomet nusprendė LVAT.
Teismų teigimu, ministerija nevilkino jos prašymo nagrinėjimo bei siekė pateikti išsamų ir motyvuotą atsakymą, o per numatytą 30 dienų terminą jis nebuvo pateiktas dėl objektyvių aplinkybių: užtruko nutarimo derinimas, Lietuvos žaliojo kurso tikslai turėjo būti įtvirtinti teisės aktuose, buvo nagrinėjamas asmenų prašymas neišduoti leidimo.
Be to, pasak teisėjų, ministerija įvertino Kintų bendruomenės susirūpinimą, Lietuvos žaliojo kurso nuostatas, į teritoriją patenkančias kultūros vertybes bei tai, jog apie 95 proc. prašomo naudoti ploto sudaro saugomos teritorijos – Nemuno deltos regioninis parkas, Kuršių marių biosferos poligonas, Kintų miestelis.
„Minijos nafta“ gauti leidimą naftos gavybai Kintuose be konkurso siekė nuo 2003-ųjų.
Bendrovė naudoja aštuonis naftos telkinius Klaipėdos bei Šilutės rajonuose – Vilkyčių, Šiūparių, Pietų Šiūparių, Dieglių, Pocių, Sakučių, Kiškių ir Agluonėnų, o nafta išgaunama iš 15-kos gręžinių.
„Minijos naftą“ lygiomis dalimis valdo Lenkijos naftos koncerno „Lotos Petrobaltic“ antrinė bendrovė „Lotos Geonafta“ ir Danijos įmonė „Odin Energi“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.