Lemiamas klausimas žemės ūkio mokslui: ar inovacijos atsiperka?

Ar mokslininkai geba kurti visuomenei reikalingus produktus?

Mokslas nesusikalba su verslu – frazė, kurią tikriausiai girdėjo daugelis. Mokslas dirba dėl idėjos, verslas dėl pelno? Kuo toliau, tuo labiau ši pozicija keičiasi, siekiant komercializuoti mokslininkų sukurtus produktus ir paslaugas.

„Dėl įtemptos geopolitinės situacijos pasaulyje atsiranda maisto trūkumas, todėl žemės ūkio srityje dirbančių mokslininkų uždavinys – padėti maisto produkcijos gamintojams pamaitinti visą žmoniją. Tai galima pasiekti vykdant savalaikį dirvožemio monitoringą, taikant modernias augalų apsaugos, auginimo ir perdirbimo technologijas. Mokslininkai kuria ir taiko tokias inovacijas. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytos investicijos į inovatyvių produktų gamybą skatins mokslininkus ieškoti daugiau galimybių inovacijoms patekti į rinką“, – akcentuoja LAMMC direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Vita Tilvikienė.

Konferencijoje pristatytos mokslininkų kuriamos inovacijos, kurios, vykdant mokslo idėjų komercializavimo projektus, bus labiau prieinamos plačiajai visuomenei. Taip pat ir žemės ūkio veikla užsiimantiems žmonėms jos padės priimti sprendimus, naudingus ekonomiškai ir ekologiškai.

Ar inovacijos naudingos žmogui ar gamtai?

Žemės ūkis apima tvarų maisto produktų auginimą, pasitelkiant modernias augalų auginimo, apsaugos, derlingumo didinimo ir perdirbimo technologijas. Vis daugiau dėmesio skiriant ekologiniams reikalavimams, daugelis žemės ir miškų ūkio veiklą praktikuojančiųjų susiduria su klausimu – ar inovacijos atsipirks?

„Bioįvairovės didinimas, klimato kaitos švelninimas, Žaliasis kursas – raktiniai žodžiai, lydintys visus, susijusius su žemės ir miškų ūkio mokslu ir praktika. Taikomos augalų auginimo technologijos ir apsaugos priemonės turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus, būti palankios žmogui ir gamtai. Bet reikia nepamiršti finansinio aspekto, nes nė vienas ūkininkas nenori dirbti nuostolingai“, – teigia LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

Dėl didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, jau perkopusio 8 mlrd., itin svarbus yra racionalus visų gamtinių išteklių naudojimas. Pavyzdžiui, taikant inovatyvią medienos modifikavimo technologiją geležies oksidu, medienos gaminys tarnauja ilgiau. Didesnės pridėtinės vertės, geresnės išvaizdos ir skoninių savybių augalų užauginimas galimas naudojant augalų apšvietimą LED šviestukais, taikant beatliekes vaisių, daržovių perdirbimo ir kitas technologijas. Tad pridėtinės vertės sukūrimas – reikalavimas, taikomas tiek maisto, tiek ne maisto produktams.

Apibendrinant galima teigti, kad mokslininkai padeda kurti inovatyvius, aplinkai palankius produktus. Turimų gamtos išteklių tausojimas, žmonijos aprūpinimas maistu, pelno užtikrinimas ūkininkaujant – trys aspektai, kurie turi būti suderinami pritaikant mokslo žinias praktikoje.

LAMMC Komunikacijos skyriaus vadovė Gintarė NAUJOKIENĖ

Titulinėje / Gintarės Naujokienės nuotraukoje – augalų apšvietimą LED šviestukais pristatantis stendas.