Lenkija dorojasi su potvynio pasekmėmis – kas gaus paramą?

Force majeure

Paskelbus stichinę nelaimę šalies pietvakarinėje šalies dalyje, t. y. kai kuriose Žemutinės Silezijos, Opolės ir Silezijos vaivadijų dalyse, Lenkijos Žemės ūkio ministerija pripažino, jog šios teritorijos yra paveiktos nenugalimos jėgos ar nepaprastų aplinkybių.

Vadovaujantis reglamento nuostatomis, šių plotų ūkininkai atleidžiami nuo prievolės analogiškai kaip mūsų Nacionalinė mokėjimo agentūra įstaigai, Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūrai (ARiMR), teikti rašytinį pareiškimą dėl nenugalimos jėgos ar ypatingų aplinkybių. Žemutinės Silezijos vaivadijoje tai taikoma 11 apskričių, Opolės vaivadijoje – 7, Silezijos vaivadijoje – 5 apskrityse. Apskričių sąrašas gali būti pratęstas.

Nustatė tvarką

Ūkininkai iš šių vietovių išsaugo teisę gauti tiesiogines išmokas. Už išmokų skyrimo sąlygų ir reikalavimų, taip pat už standartų ir reikalavimų nesilaikymą sankcijos nebus taikomos. Žemės ūkio ministerija taip pat skelbia apie didesnių tiesioginių subsidijų avansinių išmokų mokėjimą bei galutinių subsidijų mokėjimo spartinimą.

Esant įsipareigojimams, prisiimtiems pagal susitarimą dėl paramos iš Kaimo plėtros programos 2014–2020 m. ir BŽŪP 2023–2027 metams, pranešimas apie force majeure aplinkybes ARiMR turi būti pateiktas per 15 darbo dienų nuo stichinės nelaimės būklės pabaigos. Jeigu ūkininkas laiku neįvykdė iš administracinio sprendimo kylančių įsipareigojimų, jis gali pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo. Jis turi tai padaryti per 14 dienų nuo stichinės nelaimės pabaigos.

Ministerijos pastangos

Potvynių paveiktose teritorijose sustabdomi planiniai patikrinimai. Bus atliekami tik maisto ir gyvūnų pašarų saugos patikrinimai.

Be to, ministerija ragina prisiminti, kad potvynių užtvindyti javai, koncentruoti ir birūs pašarai bei kita žemės ūkio produkcija nėra tinkama žmonių maistui ar gyvuliams šerti. Jie gali būti naudojami tik pramoniniais tikslais.

Žemės ūkio ministras Česlovas Siekierskis prašė vaivadų, kad potvynio vandenims nuslūgus kuo greičiau paskirtų komisijas, kurios įvertintų ūkių nuostolius. Jis taip pat prašė Europos Komisijos iš ES specialiosios paskirties rezervo skirti lėšas ūkininkams, kurių ūkiai nukentėjo nuo stichinės nelaimės.

Be to, ministerija nori, kad nukentėjusieji ūkininkai galėtų pasinaudoti nepanaudotu 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos lėšų fondu „Žemės ūkio gamybos potencialą atkuriančios investicijos“.

Žemdirbiai jau gali kreiptis dėl žemės ūkio mokesčių lengvatų. Pagalba nukentėjusiems ūkininkams taip pat bus teikiama iš valstybės įmonių, esančių potvynio nepaliestose vietovėse, iždo.

Užlietose teritorijose chemijos ir žemės ūkio stotys atliks nemokamus dirvožemio tyrimus. Taip pat bus pratęstas ūkių pritaikymo natūralių trąšų saugojimui laikotarpis.

Kas ir kaip gaus greitą paramą?

Visos nukentėjusios šalys, tarp jų ir ūkininkai, galės kreiptis dėl vadinamosios skubiosios pagalbos. Ją sudaro speciali pašalpa, kuri negali viršyti 8000 zlotų (1872 eurai) šeimai ar vienam asmeniui, ir vienkartinė išmoka, kuri negali viršyti 2000 zlotų (468 eurai).

Iki 8000 zlotų pašalpos tuo atveju, kai keli namų ūkiai yra vienoje gyvenamojoje patalpoje faktiškai valdomi atskirų šeimų ar vienišų asmenų, pagalba gali būti teikiama kiekvienam iš jų. Prašymus suteikti būtinąją pagalbą priims socialinės rūpybos centrai arba savivaldybių įstaigos. Parama turi būti išmokėta nedelsiant. Tačiau tikslinę išmoką nukentėjusieji gaus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo vaivadijos sprendimo, o vienkartinę išmoką ne vėliau kaip per 2 dienas nuo sprendimo dėl pašalpos skyrimo.

Abi pagalbos formos gali būti teikiamos žmonėms, atsidūrusiems ypač sunkioje gyvenimo situacijoje, jiems negalint patenkinti būtinų gyvenimo poreikių pagal turimus išteklius.

Pinigai renovacijai ir rekonstrukcijai

Nukentėję asmenys taip pat gali kreiptis dėl negrąžinamos pagalbos sugadintų pastatų renovacijai ar rekonstrukcijai:

*iki 200 000 zlotų gyvenamojo namo renovacijai/rekonstrukcijai,

*iki 100 000 zlotų ūkinių pastatų renovacijai/rekonstrukcijai.

Išmokų dydžiai skiriami, jei numatomas sunaikinimo/sugadinimo procentas yra ne mažesnis kaip 5 proc. Didžiausia parama mokama, kai žalos lygis yra didesnis nei 81 proc. Žalos dydį įvertina nekilnojamojo turto vertinimo srityje profesinę kvalifikaciją turintis asmuo arba savivaldybės vadovo paskirta nuostolių vertinimo komisija, kurią surenka statybos priežiūros tarnybos darbuotojas. Už šią pagalbą reikės atsiskaityti.

Taip pat verta paminėti, kad savivaldybės administracija, svarstydama prašymą dėl šios paramos, atsižvelgs į kompensaciją, gautą už pastato draudimą. Svarbu tai, kad paramos renovacijai ir rekonstrukcijai suma bus proporcingai sumažinta gautos neatidėliotinos pagalbos suma, jei ši parama bus skirta darbams, susijusiems su pastato ar gyvenamųjų patalpų atnaujinimu.

Pagalba vaikams ir studentams

Nuo potvynių nukentėjusių šeimų vaikai ir studentai gali pasinaudoti parama pagal 2022–2024 m. Vyriausybės programą. Tačiau ji skirta tik vaikų ir moksleivių šeimoms, kurioms buvo skirta tikslinė pašalpa (iki 8000 zlotų) dėl stichinės nelaimės sukeltų nuostolių, patirtų buityje ir trukdančių jiems mokytis. Šių šeimų vaikams skiriama: skubi pašalpa, reabilitacija arba gydomoji ir edukacinė veikla.

1000 zlotų nelaimingo atsitikimo pašalpą gali gauti vaikai, baigiantys privalomą vienerių metų ikimokyklinį ugdymą, ir moksleiviai, lankantys visų tipų mokyklas. Savo ruožtu reablititacinėje ir edukacinėje kelionė suteikiama tik moksleiviams. Didžiausia kelionės finansavimo suma – 1540 zlotų (360 eurų) vienam mokiniui. Galima derinti abi paramos formas iki bendros 2540 zlotų (595 eurai) sumos.

Taip pat numatytos vienkartinės išmokos neįgaliesiems. Studentai iš potvynių vietovių dėl finansinės paramos ir sunkios gyvenimo padėties gali kreiptis savo universitetuose. Pagalbos dydį nustato universitetas.

Parengė Ričardas Čekutis