Lenkijos grūdininkai dėl padėties rinkoje muša pavojaus varpus

Siūlo imtis priemonių

Pasak KRIR, kad kai kurie supirkėjai mažina kviečių supirkimo apimtis arba kelia kokybės reikalavimus. Padėtį dar labiau apsunkino liūtys, kurios keliuose regionuose pasėliams padarė didelę žalą. Nukentėjo derlius ir ypač jo kokybė, o augintojų išlaidos padidėjo, prisidėjo papildomų gamybos sunkumų.

Apgailestaudama dėl pašarinių grūdų menkos paklausos ūkininkų organizacija tai sieja su šalyje sumažėjusiu kiaulių skaičiumi. Ministerija raginama imtis veiksmų. Pirmiausia siūloma apsvarstyti grūdų perdirbimo alternatyvą – į etilo alkoholį:

„Esant tokiai padėčiai, atrodo pagrįsta apsvarstyti alternatyvias grūdų pertekliaus tvarkymo kryptis, pavyzdžiui, padidinti jų perdirbimą į spiritą. Siūlome ministerijai padidinti privalomą Lenkijoje pagaminto etilo alkoholio priemaišą benzinui nuo dabartinio 10 proc. iki 12 proc. arba 15 proc., taip pat įvesti subsidijas grūdų, išskyrus kukurūzus, spirito vidaus gamybai. Tai galėtų paskatinti paklausą, atidaryti uždarytas spirito varyklas ir dėl to padidinti grūdų supirkimo kainas“, – teigiama oficialiame KRIR rašte.

Taip pat ministerijai siūloma mažų supirkimo kainų poveikį mažinti taikant pajamų stabilizavimo priemones arba kompensavimo mechanizmus; remiant nuo smarkių liūčių nukentėjusius ūkininkus; skatinant grūdų didesnį naudojimą vidaus rinkoje, remiant jų perdirbimą spirito pramonėje.

Šalies šiaurinėje dalyje vėluoja javapjūtės darbai  

Daug kur Lenkijos ūkininkai jau baigia doroti derlių, tik ne šiaurinėje šalies dalies, kur liepos ir rugpjūčio sandūroje buvo užtvindyta tūkstančiai hektarų žemės. Blogiausioje padėtyje Gdansko, Nowy Dwuro, Malborko, Elblongo ūkininkai.

Žemdirbys iš pastarojo rajono Damianas Murawiecas „top agrar“ sakė, kad nuo liepos 28 d., kai prasidėjo smarkių liūčių bangos, jis gyvena streso sąlygomis. Įprastais metais šiuo metu javapjūtė jau būna gerokai įsibėgėjusi, o dabar 35 ha kviečių vis dar yra po vandeniu. Kur kombainai įvažiuoja – darbai vyksta su pertraukomis, nes mašinos klimpsta, jas reikia traukti. Pasak ūkininko, kol kas apie nuostolius kalbėti anksti, tačiau jie tikrai sieks šimtus tūkstančių zlotų.

Elblongo ūkininkui dabar svarbiausia baigti darbus, sulaukti valstybės paramos. Iš grūdų pardavimo jis ne kažką teuždirbs.

Supirkimo kainos – istorinėse žemumose, ir išvis sudėtinga parduoti

Tuo metu „tygodnik-rolnicy“, žvelgdamas plačiau, tvirtina, jog grūdų supirkimo rinkoje padėtis yra prasta. Grūdų supirkimo kainos – kaip prieš 20 metų. Esą pelno vietoje ūkininkams regisi bankroto šmėkla, nes išlaidos neatperka sąnaudų. Pasak portalo rugpjūčio 14 d. apklausos, pašarinių kviečių supirkimo kaina siekia 660–700 PLN/t (155–164 Eur/t), o duoninių kviečių – 720–820 PLN/t (169-193 Eur/t), rugių – tik 480–520 PLN/t (113-122 Eur/t)...

Problema ne tik žemos kainos, bet ir tai, kad grūdus sudėtinga parduoti net už menką kainą. Anot Liublino žemės ūkio rūmų prezidento Gustavo Jendrejeko, supirkėjai tiesiog nustojo priimti grūdus. Panašiai ir kituose šalies regionuose.

Daugelis ūkininkų socialiniuose tinkluose neslepia savo emocijų. „Aš neprisimenu tokių pardavimo eilių. 40 kilometrų spinduliu grūdus priima tik viena įmonė. Likę supirkimo taškai uždaryti. Ūkininkai turi ieškoti klientų toliau“, – sakė ūkininkas iš Kujavijos Pamario vaivadijos.

Lenkijoje kainos nėra žemiausios

KRIR daro spaudimą vyriausybei dėl padėties grūdų rinkoje ragindami imtis veiksmų. Vis dėlto grūdų supirkimo kainos, žvelgiant ES lygmeniu, Lenkijoje išties nėra mažiausios, nors yra ir šalių narių, kurių rinkose padėtis geresnė.

Europos Komisijos pateikiamos savaitinės statistikos duomenimis (rugpjūčio 4-10 d.), vidutinė pašarinių kviečių supirkimo kaina Lenkijoje siekė 181,3 Eur/t, o Lietuvoje tuo pačiu metu, EK turimais duomenimis, ji buvo bene žemiausia ES – 147,1 Eur/t.

Iš tiesų šios kokybės kviečiai buvo gerokai brangiau superkami klestinčios gyvulininkystės šalyse, kaip antai Airijoje – 225-235 Eur/t.

Ekspertai pabrėžia, kad problema apskritai susijusi ne tik su vietos rinka, nes ji nėra izoliuota nuo pasaulio. Pagrindinis kelrodis yra Paryžiaus vertybinių popierių birža MATIF.

Parengė Irma Dubovičienė