Ashburn +35,8 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 22 Bir 2024
Ashburn +35,8 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 22 Bir 2024

Lenkiško PVM niuksai Lietuvai

2022/01/23


Lietuvoje žmonės stveriasi už galvų dėl rekordiškai išaugusių šildymo, elektros, degalų, maisto kainų. Dalis tautiečių gelbėsis apsipirkdami Lenkijoje, kuri, saugodama savo gyventojus nuo augančios infliacijos, nuo vasario 1-osios pusmečiui naikina pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, trąšoms, mažina tarifą degalams. O Lietuvoje valdantieji tik skėsčioja rankomis – esą visagalės laisvos rinkos nepažabosi, tegu ji siaučia į valias. Vyriausybės nariai guodžia visuomenę, kad infliacija mažės.

Vyriausybė nemato problemų

Lietuva, kurioje labai nemažos dalies piliečių perkamoji galia gana menka, Europos Sąjungoje išsiskiria tuo, kad netaiko lengvatinio PVM maisto produktams. Daugelyje kitų ES šalių toks PVM tarifas egzistuoja. Seime būta ne vieno siūlymo tam tikriems maisto produktams sumažinti PVM, bet jis patirdavo fiasko. Primename, kad konservatorių valdžia nuo 2009-ųjų PVM kilstelėjo nuo 18 proc. iki 21 proc. Žadėjo, kad tai bus laikina priemonė, kol išgyvensime krizę.

Dabar tautiečių kišenes purto energetinė krizė, į skurdo spąstus stumia brangstantys maisto ir kiti produktai, paslaugos. Tačiau valdantieji, tarp kurių pagrindinė partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, viską palieka sureguliuoti visagalei rinkai. Panašu, kad mūsų Vyriausybė nemato problemų dėl kylančių kainų ir infliacijos. O kaimyninė Lenkija imasi priemonių savo piliečių gyvenimui palengvinti – nuo vasario 1-osios pusmečiui naikina PVM maisto produktams, trąšoms, o tarifą degalams mažina nuo 23 proc. iki 8 proc. Tuo neabejotinai pasinaudos ir lietuviai, gelbėdami savo pinigines ir stiprindami lenkų ekonomiką.

Prekybininkai dievagojasi: kainas sumažintų

Pagrindiniai valdžios argumentai, kodėl nereikia PVM lengvatos maisto produktams, vis tie patys – vartotojai nepajus sumažinimo, nes PVM didžiąja dalimi neva nusėstų prekybininkų ar gamintojų kišenėse, o biudžetas neteks įplaukų.

Maisto produktų gamybos įmonės „Rivona“ ir bendrovės „Norfos mažmena“ įkūrėjas ir vadovas Dainius Dundulis „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad tokie valdžios argumentai neįtikina: „Daug metų girdime, kad prekybos tinklai esą nesumažins kainų, jeigu sumažės PVM. Galiu užtikrinti, kad mūsų tinkle vartotojai tai netrukus pajaustų, o valdžia pamatytų, kad nėra spekuliacijų. Galiu drąsiai pasakyti, kokia yra prekių kainodara „Norfoje“: antkainis, iš kurio pasidengia išlaidos, jo nepainiokime su pelnu, yra apie 22 proc. (be PVM), o finansinis mažmenininkų pelningumas gerais laikais – apie 2 proc. Čia nieko nėra naujo ir slėptino, tai standartinis Europos prekybos tinklų pelningumas.“ Jis užtikrino, kad nė vienas Lietuvos prekybininkas nėra patenkintas, kad šalies gyventojai važiuoja apsipirkti į Lenkiją. Tokiu būdu nukenčia ir prekybininkai, ir gamybininkai, ir Lietuvos biudžetas bei ekonomika.

Mano, kad didelis PVM skatina „šešėlį“

Prekybos tinklo „Norfa“ valdytojas pastebėjo įdomų dėsningumą: standartinį PVM maisto produktams ES taiko tos šalys, kur pajamos ir vidutinis atlyginimas yra mažesni, o turtingesnėse valstybėse PVM maistui yra sumažintas.

„Žmones žudo gobšumas“, – taip PVM skirtumus maisto produktams skirtingose ES šalyse komentavo verslininkas, pridūręs, kad kai valdžia nori labai daug gauti, galop daug praranda.

D. Dundulis sakė dažnai svarstantis, ar aukštas PVM tarifas maisto produktams neskatina šešėlinės prekybos, kurios niekaip nesiseka išgyvendinti. Nuolat girdime apie pareigūnų aptiktus nelegalius mėsos cechus. „Daug mėsos prekiautojų aptinkama šešėlyje. Jie prisiveža mėsos, nesumoka PVM ir prekiauja. Lietuvoje apstu mikroautobusų, iš kurių prekiaujama mėsos gaminiais. Ar ten apskaitoma visa prekyba? Nemanau, bet mes kažkodėl nepripažįstame, kad yra tokia realybė. Gal geriau jiems įvesti bent jau 5 proc. PVM, tada jie neslėps apyvartos, mokės mokestį ir galės išgyventi. O prekybos tinklams gali likti 21 proc.“, – valdžiai pasiūlymų turi prekybos tinklo savininkas.

Biudžeto praradimai

Verslininkas sutiko paanalizuoti, kaip Lietuvos ekonomikai gali atsiliepti lenkų sprendimas dėl PVM mažinimo ir laikino naikinimo: „Tikslios analizės tikrai nepateiksiu, tai valdžios darbas suskaičiuoti ir viską įvertinti. Galiu pasidalinti tik savo intuicija ir apytikriais skaičiavimais. Viešai skelbta, kad pernai mūsų piliečiai, atsiskaitydami mokėjimo kortelėmis, Lenkijoje išleido apie 400 mln. Eur. Jei tiek išleido tokiu būdu, vadinasi, iš viso kaimyninėje šalyje paliko apie milijardą eurų. Iš „Norfos“ tinklo apyvartos žinome, kad apie 40 proc. pirkėjų atsiskaito mokėjimo kortelėmis, kiti – grynaisiais.

Reikia įvertinti ir tai, kad taip prarandamos darbo vietos gamyboje, prekyboje ir kt., mokesčiai į biudžetą. Jei skaičiuotume pagal dabartinį PVM tarifą ir darbo jėgos apmokestinimą, dėl kaimyninėje šalyje mūsų tautiečių paliekamų pinigų biudžetas neteko apie 300–350 mln. Eur. Tai, kaip minėjau, netikslūs skaičiavimai, bet esmė nesikeičia. Lenkams priėmus tokius sprendimus dėl PVM, skaičiai gali būti dar didesni.“

Jo manymu, nereikėtų visiems maisto produktams taikyti lengvatinio PVM, veiksmingiausia būtų jį sumažinti mėsos produktams. „Į Lenkiją dėl pigesnių produktų nevažiuotų, pavyzdžiui, pieno daug neprisipirksi ir nesutaupysi. Dažniausiai prisiperkama mėsos produktų, tad jiems, dar galbūt sūriams, ir reikėtų lengvatinio PVM. Dėl to mūsų biudžetas nenukentėtų, o per apyvartą gal dar ir išloštų“, – skaičiavo D. Dundulis.

Lietuva užsidariusi savo kiaute

Krizėje klimpstančio kiaulininkystės sektoriaus atstovai mano, kad jiems išsikapstyti padėtų ir lengvatinis PVM mėsai. Tačiau jų argumentų valdžia negirdi. Kiaules auginančios bendrovės „Vyturys“ direktorius Valdemaras Sadaunykas sako, kad teoriškai taikyti lengvatinio PVM išimtis nėra geras sprendimas, tačiau realus gyvenimas visada koreguoja bet kokias teorijas.

„Neįvertinti iš Lenkijos patiriamo didžiulio konkurencinio spaudimo yra neatsakinga ir neleistina. Turime matyti realybę. Jeigu stiprus kaimynas taikys jau nulinį PVM, to negalime nematyti. Nesunku nuspėti, kur važiuos apsipirkti bent jau pasienio regiono gyventojai, jeigu vienoje šalyje PVM yra 21 proc., o kitoje – nulinis. Nuvažiavę pirks didesnius kiekius, gaus didesnes nuolaidas, tad kainos skirtumas jau bus didesnis nei 21 proc. Be to, pirks ir kitų prekių, ir nebūtinai pigesnių nei Lietuvoje, gal net brangesnių, įsipils pigesnių degalų, bet mūsų valdantieji to neįvertina“, – ŪP nusivylimo neslėpė bendrovės vadovas.

Jis siūlo taip pat įvertinti, kad Lenkija labiau vilios ne tik pirkėjus, bet ir prekiautojus mėsa. O tai gali paskatinti šešėlinę gamybą ir prekybą. „Kai Lietuvoje dėl PVM penktadaliu produktas brangesnis, tai stiprus motyvas važiuoti į Lenkiją. Kitos ES šalys taiko PVM lengvatas, o Lietuva yra užsidariusi savo kiaute ir atkakliai nenori suvokti realybės. Žemės ūkyje dabar prasčiausia kiaulininkystės padėtis. Kitose ES šalyse veikia rinkos apsaugos mechanizmai, valstybės stengiasi apsaugoti savo jautrių produktų rinkas. Mes iš Lietuvos eksportuoti kiaules galime tik į Lenkiją, Latviją, dar galbūt į Estiją, niekur kitur į ES neišveši, nes suveikia tam tikros jų rinkų apsaugos priemonės. Mūsų Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė to nesuvokia“, – apgailestavo V. Sadaunykas.

Dviem šaukštais žmogus nevalgo

Vilkaviškio rajone įsikūrusio žemės ūkio kooperatyvo „Senoji kryžkelė“, kurio viena iš veiklų – pieno žaliavos supirkimas, vadovo Arvydo Jurgelaičio klausėme, kokį sviestą – lenkišką ar lietuvišką – vartoja patys pieno gamintojai? „Maždaug 50 proc. lietuvišką, tiek pat – lenkišką“, – ilgai nesvarstęs atsakė ŪP pašnekovas, priminęs, kad lenkiškų produktų apstu ir Lietuvos parduotuvėse.

„Vilkaviškiečiams ir kitiems, kurie yra arti Lenkijos, bus geriau, jei ten dar atpigs maisto produktai. Bet visa Lietuva nesiverš į Lenkiją. Žmonės į kitą šalį dažnai važiuoja paekskursuoti, pasižmonėti, kartu ir apsiperka. Aišku, tai naudinga lenkų ekonomikai – dviem šaukštais žmogus gi nevalgo“, – samprotavo A. Jurgelaitis.

Tiesa, jis užsiminė, kad jau pramintus takus į Lenkiją gali pristabdyti pandemijos valdymo reikalavimai. „Be europinių galimybių pasų neapsipirksi, praeitą savaitę buvau kaimyninėje šalyje, tai reikalavo dėvėti respiratorių ir parodyti tą pasą einant ir į mažesnę parduotuvę. Tai gali dalį žmonių atgrasyti nuo kelionių“, – sakė vilkaviškietis.

Jo manymu, jeigu Lietuvoje būtų sumažintas PVM maisto produktams, pieno gamintojams tai neturėtų tiesioginės įtakos. „Pieno žaliavos supirkimo kainas lemia pasaulinės pieno produktų kainų tendencijos. Jiems tik kaip vartotojams gal būtų pigiau nusipirkti“, – svarstė kooperatyvo vadovas.

Kainos klampina į skurdą

Jau tapo įprasta, kad vienos ar kitos kadencijos Seimo opozicionieriai teikia siūlymus mažinti PVM maisto produktams. Praėjusią Seimo kadenciją tai darė konservatoriai, dabar po kelis sykius mažinti PVM maisto produktams siūlė socialdemokratai, „darbiečiai“, tačiau pritarimo parlamente tai nesulaukė.

Šių metų sausio 17 d. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovai Seime užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą: siūlo taikyti lengvatinį 0 proc. PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą. Pataisos iniciatorius Kęstutis Vilkauskas sako, kad siūloma lengvata galėtų bent kažkiek kompensuoti drastišką šilumos kainų augimą vartotojams.

„Net tokios šalys kaip Švedija mažina sąskaitų naštą gyventojams. Didžioji Britanija kurui pritaikė nulinį PVM tarifą. O premjerė Ingrida Šimonytė siūlo mūsų gyventojams džiaugtis tuo, kad energijos brangimas bus išdėstytas per kelerius metus. Pas mus žmonės statomi į paramos prašančiųjų padėtį“, – ŪP teigė socialdemokratas.

K. Vilkauskas priminė, kad pernai socialdemokratai Seime registravo pataisas iki 9 proc. sumažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, o ekologiškiems maisto produktams taikyti nulinį tarifą, tačiau tokie siūlymai reikiamo palaikymo nesulaukė. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje absoliučiame skurde gyvena apie 140 tūkst. žmonių, o dar apie 590 tūkst. šalies gyventojų balansuoja ties skurdo riba. „Akivaizdu, kad nemažinant dabartinių kainų, labai didelė dalis ties skurdo rizikos riba gyvenančių žmonių pradės gyventi skurde, o ties skurdo riba gyvenančių žmonių skaičius papildomai pasipildys tais, kurie šiuo metu laikomi gaunančiais didesnes pajamas“, – į nieko gero nežadančias tendencijas pabaksnojo socialdemokratas.

2022-01-23 ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

„Norfos“ ir Valdemaro SADAUNYKO nuotraukos

PVM Lenkijoje, Lengvatinis PVM maistui, Dainius Dundulis, Valdemaras Sadaunykas, Vida Tavorienė, Ūkininko patarėjas

Dalintis