Ashburn +22,7 °C Nedidelis lietus
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +22,7 °C Nedidelis lietus
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024

Lenktynės su šuoliuojančia infliacija

2022/05/04

Lietuva ne tik drąsi, bet ir brangi šalis. Toks epitetas gali ilgam prilipti mūsų šaliai, kuri dar iki karo Ukrainoje išsiskyrė aukšta infliacija ES, o dabar dar sparčiau muša kainų rekordus. Valdžia tikina, kad stipriai auga žmonių pajamos, tad brangymetį jie ištvers. Tačiau ji  nenori matyti, kad vis daugiau žmonių visą savo uždarbį išleidžia tik maistui ir mokesčiams.

infliacija

Sunku ir  vidutines pajamas gaunantiems

Statistikos departamento duomenimis, kovą metinė infliacija pasiekė rekordinę aukštumą –15,7 proc., vasarį ji sudarė 14 proc. Lietuvoje infliacija dabar dvigubai didesnė nei euro zonos vidurkis.

Žiemą kišenes pakratė energijos kainos, o dabar – stipriai brangstantys  maisto produktai. Vyriausybė ir jai besimeldžiantys ekspertai vis kartoja, kad pas mus labiausiai auga atlyginimai, todėl jie yra pajėgūs atlaikyti brangymetį. Tačiau opozicijos atstovai tikina, kad netrukus vis daugiau žmonių teuždirbs tik maistui ir mokesčiams.

„Gaila, bet Vyriausybė neišgirsta, kad sunkumų jau patiria ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Finansų ministrė, teigia, kad daugiau nei 70 proc. dirbančiųjų pajus neapmokestinamojo pajamų dydžio padidėjimo naudą, tačiau nutyli, kad vidutines pajamas gaunantiems žmonėms tai bus vos keli eurai į rankas, – teigia Seimo „darbiečiai“.

Milžiniška asmeninė infliacija

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas mano, kad reikia kalbėti ir apie asmeninę infliaciją, kuri skiriasi nuo statistinės šalies infliacijos.

„Asmeninė infliacija priklauso nuo žmogaus vartojimo krepšelio. Jeigu pajamos nedidelės, daugiausia jų žmogus išleidžia maistui, degalams ir mokesčiams už šildymą, elektrą ir kt. Šios grupės paslaugų kainos brango ne 10 proc., o 30–40 proc. Prekybininkų duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį kai kurių grupių maisto produktai brango maždaug trečdaliu. Taigi mažai uždirbantiems žmonėms tai yra milžiniška našta“, – konstatavo politikas.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis pastebėjo, kad atlyginimai ir įvairios socialinės išmokos didėjo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Be to, kitos valstybės anksčiau pritaikė įvairias gyventojų ir verslo rėmimo schemas.

Atsiliepia praeities  klaidos

G. Paluckas užsiminė, ką nutyli valdantieji, – prie pabrangusių energijos išteklių ir žaliavų nulemtos infliacijos prisidėjo ir pašliję santykiai su Kinija. „Iš šios šalies buvo sustabdytas žaliavų tiekimas. Dabar, kai vyksta karas Ukrainoje, tiekimas iš Rytų užsidarė beveik už 5 mlrd. Eur“, – teigė socialdemokratas. .

Z. Balčytis mano, kad dabar atsiliepia praeities klaidos energetikos sektoriuje: Jo nuomone, infliacijai įtakos turėjo ir perteklinių pinigų įliejimas į rinką, kai valstybė dėl pandemijos pasekmių rėmė gyventojus ir verslą. „Infliaciją labiausiai didina energijos kainos. Pas mus jos aukštos, nes savo laiku nepasistengėme, kad nepriklausytume nuo išorės tiekėjų. Mums dabar naudingas suskystintųjų dujų terminalas, bet elektros energijos srityje – praradimai.“

Perka ne mažiau 

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis per daug nesistebi, kad Lietuvoje infliacija didesnė nei kitose ES šalyse. „Lyginantis su ES, reikėtų pasižiūrėti, kokios pas mus kainos buvo prieš tai. Tada pagal kainų indeksą ES buvome pigi šalis, regis, tik Rumunijoje ir Bulgarijoje viskas yra pigiau. Dabar, kai mūsų atlyginimai beveik prisivijo ES vidurkį, auga ir kainos.“, – neišvengiamybę konstatavo verslininkas.

Pasak D. Dundulio, pirkėjų elgsena nerodo, kad jie ėmė mažiau išlaidauti ir daugiau taupyti. „Kovą, palyginti su tuo pačiu pernykščiu mėnesiu, kilogramais maisto prekių pardavėme beveik tiek pat, o pinigų apyvarta buvo didesnė 5–6 proc. Žmonės perka panašiai, taupymo stabdžių neįjungė. Pastebime, kad vis dar kaupiamos miltų, kruopų, konservų, aliejaus ir kitų ilgo galiojimo produktų atsargos“, – neslėpė prekybos tinklo savininkas.

Vilniuje brangiau nei Prahoje

Kas savaitę vidutines mažmenines maisto produktų kainas skelbiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras taip pat pateikia, kokios yra pagrindinių maisto produktų mažmeninės kainos kai kuriose ES šalių sostinėse. Palyginome praėjusio gruodžio vidurio kainas Vilniuje ir Prahoje ir paaiškėjo, kad mūsų sostinėje pienas, sviestas, aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, kiaulienos ir jautienos nugarinė ir kiti produktai buvo brangesni.

D. Dundulis teigė, kad toks produktų palyginimas neatspindi bendro kainų lygio. „Pavyzdžiui, pas mus 0,9 l pieno (2,5 proc. riebumo) kainuoja 35 centus. Prahoje tikrai už tiek nenusipirksi“ – sakė verslininkas. Jis pabrėžė, kad lyginant kainas būtina nepamiršti, jog Lietuvoje, vienoje iš nedaugelio ES šalių, pagrindiniams maisto produktams netaikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis. Prekybos tinklo savininkas pabrėžė, kad palyginimo objektai turi būti lygiaverčiai, kitaip gali susidaryti klaidingas vaizdas.

Kam labiau skauda?

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas aiškino, kad verslui lengviau didinti kainas, kai auga žmonių pajamos. Tada vartojimas nemažėja, o žmonės mažiau piktinasi. „Lietuvoje trejus metus iš eilės vidutinis darbo užmokestis augo maždaug po 10 proc., didėjo pensijos. Tokio pajamų augimo nebuvo kitose šalyse, ypač Vakarų Europoje, kur dabar infliacija yra mažesnė ir su kuriomis mėgstama palyginti. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje vidutinis darbo užmokestis per tuos metus augo 1–3 proc. Tad kyla klausimas, kam labiau skauda?“ – samprotavo banko atstovas.

Jis įvertino, kad dabar infliacija auga sparčiau nei atlyginimai, bet siūlė paskaičiuoti, koks to skirtumas Vokietijoje. „Lietuvoje kovą metinė infliacija siekė daugiau kaip 15 proc., o pajamo s vidutiniškai augo apie 10 proc. Taigi pajamos jau atsilieka. Bet ir Vokietijoje situacija panaši: kovą infliacija buvo 7,5 proc., o pajamos augo 2–3 proc., tad infliacijos ir pajamų skirtumas yra beveik vienodas“, – tvirtino T. Povilauskas.

Nerimą keliantys ženklai gamyboje

Ekspertai nesiima prognozuoti, kada kainos pasieks lubas. D. Dundulis sakė jaučiantis, kad daug nepasitenkinimo strėlių nukreipta būtent į prekybininkus, bet jis norėtų jas atgręžti ir į kitas sritis.

„Prieš metus tona grūdų kainavo apie 270 Eur, o dabar – apie 380 Eur. Vadinasi, duona ir kiti gaminiai brangs apie 25 proc., kils pašarų, taigi, ir mėsos kainos. Per pastaruosius 2–3 metus kiaulių augintojai patyrė milžiniškų nuostolių, nes kiaules ūkininkai pardavinėjo mažiau nei už savikainą. Anksčiau ar vėliau jie turės dirbti pelningai“, – prognozavo verslininkas.

D. Dundulis sakė matantis ir kitą prastą tendenciją: ES gali sumažėti maisto produktų gamyba, tokių ženklų jau yra. „Daug gamyklų nepagamina tiek produkcijos, kiek anksčiau. Priežastys įvairios: vieniems trūksta pakuočių, medžiagų, kurių kiekis ribojamas, kiti nenori gaminti kai kurių produktų, nes gali būti nuostolinga ir t. t. Dabar reikėtų rūpintis, kad gamyba nestrigtų ir nepritrūktume maisto“, – savo nerimą išsakė verslininkas.

Redakcijos nuotrauka 2022.05.04

ŪP korespondentė - Vida TAVORIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: infliacijaVyriausybėkaras Ukrainoje; daržovės; grūdai; 
Dalintis
2024/05/23

Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Gyvenimas sukasi nenutrūkstamu ratu – ūkininkai augina gyvulius, o vilkai, pasitaikius progai, juos pjauna. To negali sustabdyti nei padidintos medžioklės kvotos, nei probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, nei elektrinės tvoros. Pasitv...
2024/05/23

Aplinkos ministerija nori paskatinti jaunimą rinktis karjerą miškininkystės sektoriuje: skyrė 21 stipendiją

Nuo rudens 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį. Stipendijas, skatindama jaunimą ...
2024/05/23

Siuntimai pas gydytojus specialistus: ką reikia žinoti?

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo kon...
2024/05/23

Europos ūkininkai augina sveiką maistą: ekspertai ragina jiems netrukdyti

Europos Sąjungoje auginamas maistas yra vienas saugiausių pasaulyje, patvirtino Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) metinė ataskaita. 2022 m. ištyrus rekordinį maisto mėginių, nustatyta, kad didžioji dalis jų neviršijo nustatytų pe...
2024/05/23

LSA patvirtino siūlymus rinkimams besiruošiančioms šalies politinėms partijoms

Gegužės 23 dieną, ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime šalies savivaldybėms atstovaujantys vietos savivaldos politikai patvirtino strateginius savivaldos siūlymus šalies politinėm...
2024/05/23

Prekyba dujomis mažeikiškius atvedė į teisiamųjų suolą

Teismą įtikino Šiaulių apygardos prokuratūros argumentai – trys mažeikiškiai ir du juridiniai asmenys pripažinti kaltais dėl finansinių nusikaltimų padarymo ir privalės į valstybės biudžetą bendrai sumokėti 100 tūkst. eurų baudų.
2024/05/23

Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių

„Šiandien biotechnologijos yra vienas iš Europos ir pasaulio ekonomikos augimo variklių: 2023 metais pasaulinės biotechnologijų rinkos dydis siekė net 1,55 trilijonų JAV dolerių. Jų pritaikymas itin platus – nuo naujų, sv...
2024/05/23

V. Janulevičius. Kelios pastabos dėl MMA: prisižaisime

Lietuvos bankas teigia, kad 2025 metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) galėtų augti iki 1070 eurų. Išgirdus tokius siūlymus, peršasi keistos analogijos. Nes 2023 metais ekonomika traukėsi 0,3 proc., tačiau MMA augo 10 proc., o &scar...
2024/05/23

Šaulių priesaika toli nuo Tėvynės: nori stiprinti Lietuvos gynybinę galią

Gegužės 24-ąją Lietuvos šaulių sąjungos gretas papildys nauji broliai ir sesės Suomijoje – Helsinkyje, LR ambasadoje, šaulio priesaiką duos mūsų tautiečiai, gyvenantys ir dirbantys šioje šalyje. Šiemet pris...