Kaunas +1,0 °C Sniegas
Trečiadienis, 11 Lap 2026
Kaunas +1,0 °C Sniegas
Trečiadienis, 11 Lap 2026




Asociatyvi freepik.com nuotr.

Lenkų ūkininkai valdžią kviečia „ant kilimėlio“

2026/04/21


Padidink tekstą

Vakar rašėme apie Lietuvos ūkininkų vizitą Prezidentūroje bei jų lūkesčius, mėginant pakeisti Briuselio biurokratų vykdomą Bendrąją žemės ūkio politiką, siekiant užsitikrinti adekvačias išmokas. Panašūs procesai vyksta ir kaimyninėje Lenkijoje, kurios ūkininkai susiduria su tokiomis pačiomis problemomis. Kaip jie jas sprendžia?

Lenkijos ūkininkai taip pat pageidauja tiesioginio dialogo su politikais ir kviečia ministrą pirmininką Donaldą Tuską bei politinių partijų lyderius į diskusiją Sieradz mieste, kur tikimasi konkrečių atsakymų apie žemės ūkio, prekybos ir vadinamojo „žaliojo kurso“ ateitį.

Debatai vietoje protestų

Kaip skelbia portalas tygodnik-rolniczy.pl, Lenkijos žemės ūkio bendruomenėje auga įtampa, kuri vis dažniau skatina įvairias visuomenines iniciatyvas. Viena iš tokių priemonių – paskelbti politiniai debatai Sieradz mieste, kuriuos organizuoja ūkininkai, norintys tiesioginio dialogo su partijos lyderiais be tarpininkų ar „pranešimų per spaudos atstovus“. Renginys turėtų būti atviras visiems ūkininkams.

Renginio iniciatorius, ūkininkų sąjungos „Orka“ atstovas Mariuszas Borowiakas teigia, jog ūkininkai jaučiasi palikti nuošalyje sprendimų priėmimo procese ir nori aiškiai išgirsti, kokie yra tikrieji politikų planai dėl kaimo plėtros, gyvenimo ir žemės ūkio gamybos.

Šie debatai yra pirmasis tokio pobūdžio renginys Lenkijoje, kurį organizuoja ūkininkai. Jie vyks gegužės 9 d. 17 val. Sieradz mieste, Katalikiškos vidurinės mokyklos sporto salėje. Organizatoriai pakvietė didžiausių politinių partijų lyderius, įskaitant ministrą pirmininką Donaldą Tuską, ministro pirmininko pavaduotoją Władysławą Kosiniaką-Kamyszą, profesorių Przemysławą Czarneką, europarlamentarą Grzegorzą Brauną ir vicemaršalą Krzysztofą Bosaką.

Nori kalbėtis

Kaip teigia M. Borowiakas, renginio tikslas – ne politinės varžybos, o bandymas gauti konkrečius atsakymus dėl žemės ūkio sektoriaus ateities.

„Aš čia stoviu kartu su Lenkijos ūkininkais, kurie maitina šią šalį. Mes čia atėjome ne dėl politikos, o nuspręsti, kas nutiks mūsų žemės ūkiui“, – akcentuoja organizatorius.

Jis sako, jog ūkininkai jau nenori tolesnių susitikimų su žemesnio rango pareigūnais: „Norime sužinoti, kokia jų vizija dėl būsimos ūkininkų politikos. Ir nenorime susitikti su jų atstovais ar delegatais vien todėl, kad vėliau jie pasakys: „Mes to nesakėme“ arba „Kažkas peržengė ribą“. Ne, nėra jokio pasiteisinimo... Kodėl turėtume švaistyti pinigus kelionėms pas juos ir gaišti laiką, tegul jie atvyksta pas mus.“

Jis priduria, kad ūkininkai nebeturi laiko tolesniems protestams ir kelionėms: „Užuot stovėję gatvėse, nusprendėme imti iniciatyvą į savo rankas. Kitais metais vyks rinkimų kampanija, todėl norime jau dabar žinoti, ką jie mums gali pasiūlyti, nes po rinkimų būsime pamiršti...“

Reikalavimai kiek skiriasi

Jeigu Lietuvos ūkininkai pirmiausia siekia ES išmokų suvienodinimo visoje Bendrijoje, tai viena iš pagrindinių Lenkijos ūkininkų siūlomų diskusijų temų – prekybos politika, žemės ūkio produktų importas ir eksportas.

„Ar jie gali daryti įtaką nekontroliuojamam žemės ūkio produktų antplūdžiui iš užsienio? Ar jie gali užtikrinti, kad į Lenkiją importuojamų produktų būtų tokia pati maistinė vertė ir nauda sveikatai kaip ir mūsų gaminamų produktų?“ – klausia M. Borowiakas.

Ūkininkas taip pat atkreipia dėmesį į nevienodas rinkos taisykles: „Reikalaujame tų pačių taisyklių importui ir eksportui, nes šiuo metu eksportui taikome aukštus reikalavimus, o importui tie patys reikalavimai netaikomi...“

Taip pat bus aptariamos Žaliojo kurso ir ES reglamentų, įskaitant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATL), temos , kurios, kaip teigia ūkininkai, įvedamos palaipsniui ir „pro užpakalines duris“.

Tiesioginių išmokų klausimu

Dar 2024 m. septynios ES šalys (Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija) paskelbė bendrą deklaraciją, kuria pritariama visiškam tiesioginių ES išmokų ūkininkams senosiose ir naujosiose valstybėse narėse suvienodinimui.

Kaip skelbia portalas „Agro News“, bendra septynių šalių pozicija yra ta, kad turėtų būti pasiekta visiška subsidijų konvergencija tarp valstybių narių, nes jų skirtumai šiuo metu lemia nevienodas rinkos sąlygas.

Tačiau nieko panašaus, kaip žinia, nėra iki šiol. Vietoje to Europos Komisija siūlo pertvarkyti 2028–2034 m. ES biudžetą: sukurti vieną fondą ir paskirstyti lėšas pagal vadinamuosius nacionalinius ir regioninius partnerystės planus (NPRP).

Pavyzdžiui, ta pati Lenkija, kaip rašo „Farmer“, pagal Europos Komisijos pasiūlytą naująją programą gaus 123,3 mlrd. eurų, iš kurių tik 24,6 mlrd. eurų privalomai skiriama BŽŪP. Tai mažiau nei dabartiniu finansavimo laikotarpiu.

Laukiantys pokyčiai

Lietuvių bei lenkų ūkininkams ypatingą nerimą kelia tai, jog Europos Komisijos teisėkūros pasiūlymuose nėra jokios nuorodos į tiesiogines išmokas. Vietoj to, juose kalbama apie intervencinę ir pajamų paramą. Tai platesnė sąvoka, apimanti tiek su plotu, tiek su gyvuliais susijusias, tiek ir investicines išmokas.

Naujoji sistema, be kita ko, apims mažėjančią paramą, grindžiamą plotu, ir platesnį privalomų priemonių spektrą. Neliks specialaus lėšų fondo, bus daugiau privalomų įgyvendinti priemonių, įskaitant išmokas mažiems ūkiams ir su gamyba susijusias išmokas. Taip pat bus siekiama pakeisti bazinę pajamų paramą, perskirstomąją išmoką ir išmoką jauniesiems ūkininkams.

Vidutinė tokios paramos suma už hektarą svyruos nuo 130 iki 240 eurų už hektarą.

Pagrindiniai pokyčiai bus šie:

  • Perskirstymo išmokų panaikinimas.
  • Ekoschemų derinimas su agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokomis bei ekologinėmis išmokomis ir jų padengimas nacionaliniu bendru finansavimu.
  • Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama nebeteikiama.

Valstybės narės turi nuspręsti, kiek lėšų iš bendrojo fondo bus skirta kitoms bendros žemės ūkio politikos intervencijoms, „Leader“ programai, konsultavimo paslaugoms, teritoriniam bendradarbiavimui ir vietos mokyklų programai.

Tai reiškia, jog Europos Komisijos pasiūlymais siekiama sujungti Europos fondus į vieną fondą ir sukurti papildomą finansinį paketą, daugiausia skirtą BŽŪP pirmojo ramsčio priemonėms.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/11/10

Dėl biudžeto „skylių“ bėdoja, bet jų lopyti neskuba

Premjeras Mindaugas Sinkevičius ir finansų ministras Taurimas Valys vis akcentuoja, kad degalų akcizų mažinimas ar didinimo stabdymas tiesiogiai kerta per valstybės pajamas ir atveria papildomą „skylę“ biudžete. Ją siūloma lopyti nafto...
2026/11/10

Sukčiai šluoja kaimo žmonių santaupas

Visą gyvenimą dirbo, taupė, atsidėdavo juodai dienai, o kartą suskambo telefonas – ir santaupų nebeliko. Sukčiai nesirenka, ar jų auka gyvena didmiestyje, nedideliame miestelyje, ar atokiame kaime. Prisistatę policijos pareigūnais, bankinink...
2026/11/10

Kalbos apie malkų kūrenimo draudimus neramina: kokį sprendimą jau priėmė tūkstančiai Lietuvos gyventojų?

Ar ateis diena, kai savo namuose nebegalėsime kūrenti malkų? Žiniasklaidoje pasirodančios kalbos apie taršaus šildymo ribojimus kelia nerimą tiems, kurie taip šildosi dešimtmečius. O brangstančios granulės ir briketai v...
2026/11/10

Žemės ūkio technikos pardavimai: atėjo sunkūs laikai

Šiandien Italijoje, Bolonijoje prasideda Tarptautinė žemės ūkio ir sodininkystės technikos paroda EIMA 2026, tačiau pasaulinėse rinkose juntamas didelis tokios technikos prekybos nuosmukis, kadangi ją vis sunkiau įpirkti.
2026/11/10

Nuo lapkričio vidurio už rusiškų grūdų kilmės tyrimus mokės verslas, kroviniai negalės palikti uosto (papildyta VMVT informacija)

Žemės ūkio ministrui rugsėjo pradžioje nurodžius tikrinti iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu per Lietuvą gabenamų ne tik pašarinių, bet ir maistinių grūdų kilmę, nuo lapkričio 16 dienos oficialiai įsigalios nauja kontrolės tvarka &n...
2026/11/10

GGI reidai atskleidžia skaudžią realybę: kas trečias lauke laikomas šuo pririštas prie grandinės

Lietuvoje daugiausiai gyvūnų prastomis sąlygomis laikomi atokesnėse vietovėse, kaimuose, soduose, nedidelėse gyvenvietėse, kur jų kančios pašaliniai dažnai nepastebi. Tokie gyvūnai dažniausiai laikomi pririšti prie būdos ar voljeruos...
2026/11/10

Rokiškio krašto muziejaus intriga: pristatys istoriškai itin vertingą knygą, kurios lietuvių kalba dar nebuvo

Rokiškis („Gimtasis Rokiškis“). „Muziejai saugo ne praeitį, nes praeities išsaugoti neįmanoma. Jie saugo visuomenės gebėjimą prisiminti, o atmintis reikalinga ne tam, kad gyventume vakar, bet tam, kad ne...
2026/11/10

Biokuro biržoje – daugiau galimybių tiekėjams ir pirkėjams

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino Energijos išteklių biržos reglamento pakeitimus, kurie leis daugiau įmonių siūlyti biokuro rezervą ir sudarys lankstesnes sąlygas biokuro pirkėjams dalyvauti biržoje. Tikimasi, kad...