Lenkų ūkininkai valdžią kviečia „ant kilimėlio“

Lenkijos ūkininkai taip pat pageidauja tiesioginio dialogo su politikais ir kviečia ministrą pirmininką Donaldą Tuską bei politinių partijų lyderius į diskusiją Sieradz mieste, kur tikimasi konkrečių atsakymų apie žemės ūkio, prekybos ir vadinamojo „žaliojo kurso“ ateitį.

Debatai vietoje protestų

Kaip skelbia portalas tygodnik-rolniczy.pl, Lenkijos žemės ūkio bendruomenėje auga įtampa, kuri vis dažniau skatina įvairias visuomenines iniciatyvas. Viena iš tokių priemonių – paskelbti politiniai debatai Sieradz mieste, kuriuos organizuoja ūkininkai, norintys tiesioginio dialogo su partijos lyderiais be tarpininkų ar „pranešimų per spaudos atstovus“. Renginys turėtų būti atviras visiems ūkininkams.

Renginio iniciatorius, ūkininkų sąjungos „Orka“ atstovas Mariuszas Borowiakas teigia, jog ūkininkai jaučiasi palikti nuošalyje sprendimų priėmimo procese ir nori aiškiai išgirsti, kokie yra tikrieji politikų planai dėl kaimo plėtros, gyvenimo ir žemės ūkio gamybos.

Šie debatai yra pirmasis tokio pobūdžio renginys Lenkijoje, kurį organizuoja ūkininkai. Jie vyks gegužės 9 d. 17 val. Sieradz mieste, Katalikiškos vidurinės mokyklos sporto salėje. Organizatoriai pakvietė didžiausių politinių partijų lyderius, įskaitant ministrą pirmininką Donaldą Tuską, ministro pirmininko pavaduotoją Władysławą Kosiniaką-Kamyszą, profesorių Przemysławą Czarneką, europarlamentarą Grzegorzą Brauną ir vicemaršalą Krzysztofą Bosaką.

Nori kalbėtis

Kaip teigia M. Borowiakas, renginio tikslas – ne politinės varžybos, o bandymas gauti konkrečius atsakymus dėl žemės ūkio sektoriaus ateities.

„Aš čia stoviu kartu su Lenkijos ūkininkais, kurie maitina šią šalį. Mes čia atėjome ne dėl politikos, o nuspręsti, kas nutiks mūsų žemės ūkiui“, – akcentuoja organizatorius.

Jis sako, jog ūkininkai jau nenori tolesnių susitikimų su žemesnio rango pareigūnais: „Norime sužinoti, kokia jų vizija dėl būsimos ūkininkų politikos. Ir nenorime susitikti su jų atstovais ar delegatais vien todėl, kad vėliau jie pasakys: „Mes to nesakėme“ arba „Kažkas peržengė ribą“. Ne, nėra jokio pasiteisinimo... Kodėl turėtume švaistyti pinigus kelionėms pas juos ir gaišti laiką, tegul jie atvyksta pas mus.“

Jis priduria, kad ūkininkai nebeturi laiko tolesniems protestams ir kelionėms: „Užuot stovėję gatvėse, nusprendėme imti iniciatyvą į savo rankas. Kitais metais vyks rinkimų kampanija, todėl norime jau dabar žinoti, ką jie mums gali pasiūlyti, nes po rinkimų būsime pamiršti...“

Reikalavimai kiek skiriasi

Jeigu Lietuvos ūkininkai pirmiausia siekia ES išmokų suvienodinimo visoje Bendrijoje, tai viena iš pagrindinių Lenkijos ūkininkų siūlomų diskusijų temų – prekybos politika, žemės ūkio produktų importas ir eksportas.

„Ar jie gali daryti įtaką nekontroliuojamam žemės ūkio produktų antplūdžiui iš užsienio? Ar jie gali užtikrinti, kad į Lenkiją importuojamų produktų būtų tokia pati maistinė vertė ir nauda sveikatai kaip ir mūsų gaminamų produktų?“ – klausia M. Borowiakas.

Ūkininkas taip pat atkreipia dėmesį į nevienodas rinkos taisykles: „Reikalaujame tų pačių taisyklių importui ir eksportui, nes šiuo metu eksportui taikome aukštus reikalavimus, o importui tie patys reikalavimai netaikomi...“

Taip pat bus aptariamos Žaliojo kurso ir ES reglamentų, įskaitant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATL), temos , kurios, kaip teigia ūkininkai, įvedamos palaipsniui ir „pro užpakalines duris“.

Tiesioginių išmokų klausimu

Dar 2024 m. septynios ES šalys (Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija) paskelbė bendrą deklaraciją, kuria pritariama visiškam tiesioginių ES išmokų ūkininkams senosiose ir naujosiose valstybėse narėse suvienodinimui.

Kaip skelbia portalas „Agro News“, bendra septynių šalių pozicija yra ta, kad turėtų būti pasiekta visiška subsidijų konvergencija tarp valstybių narių, nes jų skirtumai šiuo metu lemia nevienodas rinkos sąlygas.

Tačiau nieko panašaus, kaip žinia, nėra iki šiol. Vietoje to Europos Komisija siūlo pertvarkyti 2028–2034 m. ES biudžetą: sukurti vieną fondą ir paskirstyti lėšas pagal vadinamuosius nacionalinius ir regioninius partnerystės planus (NPRP).

Pavyzdžiui, ta pati Lenkija, kaip rašo „Farmer“, pagal Europos Komisijos pasiūlytą naująją programą gaus 123,3 mlrd. eurų, iš kurių tik 24,6 mlrd. eurų privalomai skiriama BŽŪP. Tai mažiau nei dabartiniu finansavimo laikotarpiu.

Laukiantys pokyčiai

Lietuvių bei lenkų ūkininkams ypatingą nerimą kelia tai, jog Europos Komisijos teisėkūros pasiūlymuose nėra jokios nuorodos į tiesiogines išmokas. Vietoj to, juose kalbama apie intervencinę ir pajamų paramą. Tai platesnė sąvoka, apimanti tiek su plotu, tiek su gyvuliais susijusias, tiek ir investicines išmokas.

Naujoji sistema, be kita ko, apims mažėjančią paramą, grindžiamą plotu, ir platesnį privalomų priemonių spektrą. Neliks specialaus lėšų fondo, bus daugiau privalomų įgyvendinti priemonių, įskaitant išmokas mažiems ūkiams ir su gamyba susijusias išmokas. Taip pat bus siekiama pakeisti bazinę pajamų paramą, perskirstomąją išmoką ir išmoką jauniesiems ūkininkams.

Vidutinė tokios paramos suma už hektarą svyruos nuo 130 iki 240 eurų už hektarą.

Pagrindiniai pokyčiai bus šie:

• Perskirstymo išmokų panaikinimas.
• Ekoschemų derinimas su agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokomis bei ekologinėmis išmokomis ir jų padengimas nacionaliniu bendru finansavimu.
• Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama nebeteikiama.

Valstybės narės turi nuspręsti, kiek lėšų iš bendrojo fondo bus skirta kitoms bendros žemės ūkio politikos intervencijoms, „Leader“ programai, konsultavimo paslaugoms, teritoriniam bendradarbiavimui ir vietos mokyklų programai.

Tai reiškia, jog Europos Komisijos pasiūlymais siekiama sujungti Europos fondus į vieną fondą ir sukurti papildomą finansinį paketą, daugiausia skirtą BŽŪP pirmojo ramsčio priemonėms.

Parengė Ričardas Čekutis