Lietaus vandeniui suvaldyti pinigų ieškos gyventojų kišenėse

Siūlo apmokestinti

LVTA prezidento teigimu, apsemiamų gatvių problema tik gilėja, nes dabar nuo to kenčia visi miestai. „Reikia diskusijų, kaip turėtume tvarkyti paviršines nuotekas, – aiškino jis. – Priežastis – kainodara, gyventojai nėra apmokestinami už paviršinių nuotekų tvarkymą, tik juridiniai asmenys ir pramonės įmonės. Tačiau tų lėšų nepakanka, savivaldybės ir valstybės įmonės galvoja, kad tai savaime išsispręs. Bet problema bręsta ir auga. Reikia apsispręsti ir pavesti paviršines nuotekas tvarkyti toms organizacijoms, kurios tvarko miestų infrastruktūrą.“

Paviršinės nuotekos yra surenkamos nuo miestų gatvių, automobilių aikštelių, vienbučių, dvibučių, daugiabučių gyvenamųjų bei administracinės paskirties pastatų ir jų teritorijų, pramonės pastatų ir garažų bei jų teritorijų.

Dabar paviršines nuotekas tvarko Lietuvos vandens tiekimo arba komunalinės įmonės. „Jeigu savivaldybės taryba paveda vandens tiekėjui tvarkyti paviršines nuotekas, jis ir tvarko jas, – tvirtino B. Miežutavičius. – Tik klausimas, kaip tvarko, kiek gali skirti finansų, ar komunalinio ūkio infrastruktūra nenukenčia nuo to, kad dalį pinigų tenka skirti ir paviršinėms nuotekoms tvarkyti, kurios yra gatvių, skverų, kelių infrastruktūros elementas.“

LVTA vadovas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad asociacija jau buvo paruošusi paviršinių nuotekų tvarkymo įstatymo projektą, kuriame apibrėžta, kad paviršinių nuotekų tvarkymas – komunalinių įmonių užduotis.

Mokesčius verslui pakėlė

Bet daugeliui gyventojų toks vandens tiekėjų sumanytas mokestis kelia nuostabą. Išradingi tautiečiai jį jau spėjo praminti „Čipolino“ (italų rašytojo Džanio Rodario pasakos veikėjo) mokesčiu. Prieš 70 metų knygą parašęs rašytojas nė sapne nesapnavo, kad despoto princo Citrono įsakymai apmokestinti lietų, saulę ar kitus gamtos reiškinius ras pasekėjų demokratinėje Lietuvoje.

Iš tiesų Lietuvoje mokestis už paviršinių nuotekų tvarkymą – ne naujiena. Kai kuriose savivaldybėse renkamas jau ne vienus metus. Ir sukurtas jis ne todėl, kad lyja, o prižiūrėti paviršinių nuotekų tinklams, į kuriuos surenkamas lietaus vanduo. Mokestis skaičiuojamas pagal teritorijos plotą, nuo kurio yra surenkamos lietaus, tirpsmo vandens nuotekos. Jo dydį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o patvirtina rajono taryba.

Radviliškio krašto bendruomenės įkūrėjas Gediminas Lipnevičius prisiminė metų pradžioje vykusį susitikimą su UAB „Radviliškio vandenys“ atstovais, kai šių pasiteiravo apie mokestį už paviršinio vandens nuotekas įmonėms. Tuomet kai kuriems verslininkams šis mokestis tapo tikru netikėtumu.

Išgirdo atsakymą, esą jis buvęs ir anksčiau, tik kur kas mažesnis – 4 ct/kub. m vandens. Radviliškio vandentvarkos atstovų duomenimis, paviršinio vandens nuotekų tinklų priežiūrai ir plėtrai kasmet reikia apie 80 tūkst. Eur, tad rajono taryba nusprendė mokestį pakelti iki 16 ct/kub. m be PVM, o tai yra beveik 19,4 ct/ kub. m, skaičiuojant ir PVM.

Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius klausė UAB „Radviliškio vanduo“ atstovų, kaip bus skaičiuojamas mokestis. Tuomet gavo atsakymą, kad šis mokestis bus individualus kiekvienam juridiniam asmeniui. Bus skaičiuojamas stogo plotas, taip pat ant kokios dangos nuteka vanduo – jeigu ant trinkelių, reikės mokėti daugiau, ant žolyno – mažiau. Jeigu ant pastato nėra lietaus nuleidimo tinklų, šį mokestį vis tiek reikės mokėti, nes vanduo suteka į griovius, kurių pralaidas prižiūri UAB „Radviliškio vanduo“. Tačiau jeigu verslininkas įrodys, kad vanduo suteka į jo individualų priešgaisrinį tvenkinį, mokėti nereikės.

Taip pat šis mokestis priklausys nuo to, kiek kritulių iškrito, – jeigu metai nelietingi, tai ir mokėti teks mažiau. Kaip pavyzdį vandentvarkininkai pateikė Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio teritorinį padalinį, kuris už paviršinio vandens nuotekas per metus sumokės apie 800 Eur.

Už ką mokėti?

Tačiau dabar išgirstos kalbos apmokestinti gyventojus G. Lipnevičių nustebino dar labiau. „Esu prieš, nes mes sumokame už vandenį ir nuotekas, – tvirtino ŪP pašnekovas. – Mano nuomone, ne iš gyventojų reikia lupti paskutinius centus, o tam yra skiriamos Europos Sąjungos (ES) lėšos, tik reikia jas naudoti tikslingai, o ne ieškoti pinigų gyventojų kišenėse.“

Bendruomenės pirmininkas kategoriškas – net ir verslas neturėtų mokėti už paviršinių nuotekų surinkimą: „Tai absurdas, kitą dieną ateis mokestis už sniegą ar saulę, pasakys, naudojame saulės energiją, vadinasi, mokėkime už ją. Gal keletą centų į nuotekas galima įtraukti, bet tik negali būti joks papildomas mokestis.“

G. Lipnevičiaus teigimu, reikia atidžiau išanalizuoti, kaip buvo panaudota ES parama, kurios turėjo pakakti. „Kiek laiko praėjo ir staiga – reikia susitvarkyti lietaus nuotekų tinklus. Tai kur buvome anksčiau? – retoriškai klausė redakcijos pašnekovas. – Žinau apmokestintų „lietaus“ mokesčiu įmonių, kurioms susidaro gana žymi suma. Tarkim, nedidelė įmonė moka 30 Eur per ketvirtį, o štai didelėms jau gali kirsti gerokai.“

Jis prisipažino neįsivaizduojantis, kaip turėtų būti apmokestinti gyventojai ir pagal ką reikėtų skaičiuoti tarifą: „Ar nebus kaip su automobilių taršos mokesčiu, kuris visai su tarša nesusijęs – tiesiog įvestas mokestis ir tiek. Tai dabar paskaičiuos kelis eurus per metus gyventojui „lietaus“ mokesčio, gal prijungs jį prie atliekų mokesčio, kur įrašys – 5 Eur už lietų, o dar po metų sugalvos pridėti eurą už lietų su žaibais, nes gal žaibolaidžiai genda“, – ironizavo G. Lipnevičius.

Milijardinės investicijos

Kol kas apie „lietaus“ mokestį dar galima pašmaikštauti, nes tikriausiai labai per kišenę gyventojams jis nekirs. Bent jau iš pradžių. O gal dar kurį laiką jo ir nebus, nes rinkimai – ant nosies, o tokiu metu politikams kalbėti apie mokesčius tolygu savižudybei.

Tačiau yra blogoji žinia. B. Miežutavičius teigė, kad geriamojo vandens tiekimas ateityje brangs. Greitai įmonės nebegaus europinio finansavimo, todėl investicijoms lėšų turės surinkti iš klientų. „Aišku, kad visos investicijos atsispindės kainoje, – sakė jis. – Lėšų iš ES daugiau jau nebegausime.“

Prieš gerą dešimtmetį prasidėjusi vandentvarkos reforma vyksta iki šiol, taip pat ir diskusijos, kaip tai padaryti tinkamai. Pasak LVTA prezidento, vandentiekos įmonių jungimas ir jų stambinimas, kaip rodo skandinavų, estų, latvių praktika, nėra geros veiklos receptas.

„Įsitikinimas, jog jei įmonė – stambi, tai ji tikrai dirbs geriau nei smulki, nėra panacėja. Direktorius turi būti ne tik išprusęs ir techniškai patyręs, bet ir neblogas politikas, kuris įtikintų tarybą, kad ji priimtų atitinkamus sprendimus“, – sakė ŪP pašnekovas.

Seimas prieš metus nustatė geriamojo vandens įmonių susijungimo tvarką, o jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vandens, VERT nustatytų garantinį tiekimą. Tada teigta, kad jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto. O neseniai parlamentas uždraudė vandens tiekėjams dėl pertvarkymo ar kitų priežasčių jungtis su kitų sektorių įmonėmis.

Aplinkos ministerijos duomenimis, nepaisant 1,5 mlrd. Eur investicijų į geriamojo vandens tiekimo ūkį, apie 48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai.

Valdžiai pasipelnyti

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 139, 2023 m. gruodžio 9 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.