Asociatyvi 123rf nuotr.

Lietuva į klimato kaitos švelninimą investuoja daugiausiai ES

2025/01/21

Eurostatas paskelbė, kad 2023-iaisiais privačios investicijos į klimato kaitos švelninimo priemones ES sudarė 95,3 milijardo eurų, o tai atitinka 0,55 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau kai kurios šalys šioje srityje yra daug stropesnės už kitas.

2005–2016 m. investicijų į klimato kaitos švelninimo priemones lygis siekė apie 0,5 proc. BVP. Vėliau prasidėjo augimo tendencija, 2021 m. pasiekė 0,64 proc. BVP. Paskui dvejus paskesnius metus investicijos į klimato kaitos švelninimą šiek tiek atslūgo – atitinkamai iki 0,56 proc. ir 0,55 proc. BVP.

Eurostatas skelbia, kad 2023 m. didžiausią privačių investicijų į klimato kaitos švelninimą dalį nurodė Lietuva ir Danija – 1,5 proc. BVP. Po jų rikiuojasi Latvija ir Švedija su 1,2 proc. BVP.

Tuo metu visose likusiose ES šalyse investicijos į klimato kaitos švelninimą 2023 m. nesiekė 1 proc, BVP. Mažiausia investicijų dalis buvo Kipre ir Airijoje – mažiau nei 0,1 proc. BVP.

Pagal Eurostato informaciją parengė Irma Dubovičienė

Dalintis

Eurostatas Privačios investicijos Investicijos į klimato kaitos švelninimą Lyderė Lietuva BVP dalis

Lietuva į klimato kaitos švelninimą investuoja daugiausiai ES

Prezidentas Europos Komisijos Pirmininkei įteikė aukštą Lietuvos apdovanojimą

Vienas – apie gynybą, kitas – žodžio magiją

EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo

A. Pikšrytė. Ar Europai reikia „mėlynojo kurso“?

Per mėnesį Lietuvoje elektrinių automobilių padaugėjo daugiau nei tūkstančiu

„Iki“ pradėjo dirbti nauji „kolegos“ – parduotuvėse sukasi pažangūs robotai

Pradėjo veikti fondas, MVĮ padėsiantis apsaugoti intelektinę nuosavybę

Daliai vartotojų – didesnės elektros sąskaitos už sausį

Draudimas nuo lietaus

FAO pateikė naujas prognozes, kokie tikėtini pagrindinių grūdinių kultūrų derliai

Kova su nelegaliomis skerdyklomis – nuo Naujosios Zelandijos iki Lietuvos

Greičio matuoklių pridygo kaip grybų