Lietuva pateikė paskutinį „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašymą – iki metų pabaigos šalį pasieks beveik 1 mlrd. eurų

„Laiku ir visa apimtimi įgyvendintas „Naujos kartos Lietuva“ planas yra neabejotina Lietuvos sėkmės istorija – į mūsų šalies ekonomiką įlieti beveik 4 mlrd. eurų europinių lėšų suteikė labai stiprų stimulą Lietuvos ekonomikai augti. Taip pat plėtojome socialinius projektus, įgyvendinome būtinas reformas – visa tai vienokia ar kitokia forma suteikia realią ir apčiuopiamą naudą kiekvienam šalies gyventojui“, – sako finansų ministras Taurimas Valys.

Pasak ministro, „Naujos kartos Lietuva“ plano sėkmė suteikia pagrindo ir sėkmingam, kito 2028–2034 metų finansavimo laikotarpio projektų įgyvendinimui. Ne mažiau svarbu, kad europinės investicijos pasiekė ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus – tai prioritetinis dvidešimt pirmosios Vyriausybės siekis. 

„Europinės investicijos regionuose gerina vietos žmonių gyvenimo kokybę, suteikia postūmį verslams ir investicijoms, o kuriamos naujos darbo vietos sudaro sąlygas dirbti ir užsidirbti“, – teigia ministras T. Valys.   

Lietuva su galutiniu mokėjimo prašymu atsiskaito EK už tarpmiestinio susisiekimo reformą, investicijas sveikatos, energetikos, pastatų renovacijos, kibernetinio saugumo, švietimo, inovacijų ir kitose srityse.

„Reikia pabrėžti, kad tarp visų įgyvendintų reformų ir investicijų yra daug tokių, kurios tiesiogiai susiję tarpusavyje ir tai yra didelis privalumas, suteikiantis maksimalią naudą – pavyzdžiui, ILTE konsolidavimas buvo reformų veiksmas, o jos kapitalo didinimas – investicinis. Taip pat ir atsinaujinančios energijos išteklių srityje buvo daug reformų – teisės aktų pakeitimų – ir tuo pačiu – didelių investicijų“, – sako ministras.
 
Tarp svarbiausių reformų ir investicinių projektų, įgyvendintų per visus penkerius „Naujos kartos Lietuva“ plano metus (pridėti atskiru dokumentu), ministras pabrėžia keletą svarbiausių. 

Tai – įgyvendinti mokestiniai pakeitimai, socialinių išmokų peržiūra ir didinimas, ILTE konsolidavimas ir kapitalo padidinimas; pakeitimai teisės aktuose dėl lengvesnės atsinaujinančios energijos išteklių plėtros ir tiesioginės investicijos į juos. Taip pat – Inovacijų agentūros sukūrimas ir investicijos į startuolius, kur agentūra buvo projekto vykdytojas; informacinių technologijų srityje didelės investicijos nukreiptos į platesnį duomenų atvėrimą visuomenei, skaitmeninimą. Tūkstantmečio mokyklų projektas – tai ir programa su teisės aktų keitimais, ir tiesioginės investicijos. 

Minėtina ir mokymosi visą gyvenimą platforma Kursuok.lt bei darbo netekusių žmonių mokymo ir jų kompetencijų kėlimo projektas. 

Iki šiol Lietuva EK iš viso yra pateikusi šešis mokėjimo prašymus ir gavusi beveik 2,85 mlrd. lėšų (1,73 mlrd. eurų subsidija ir 1,12 mlrd. eurų paskola).

„Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planas apima 3,8 mlrd. eurų investicijas (2,30 mlrd. eurų sudaro Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) (angl. RRF) subsidijos lėšos ir 1,55 mlrd. eurų EGADP paskolos lėšos). Plano išskirtinumas – Europos Komisijai atsiskaitome ir ES lėšas gauname už pasiektus rodiklius, įskaitant reformas. 

Iš viso Lietuvos NKL planą sudaro 197 rodikliai, visi jie pasiekti 100 proc., įgyvendintos visos 78 reformos. Svarbiausios reformos ir investiciniai projektai, įgyvendinti per visus penkerius „Naujos kartos Lietuva“ plano metus apžvelgiami čia.

Finansų ministerijos informacija