Lietuva išlieka tarp šalių, kuriose maisto produktai brangiausi

Lengvatinis 0 proc. PVM tarifas maisto prekėms 2022 m. vasarį Lenkijoje buvo įverstas kaip priemonė, leidžianti gyventojams lengviau įveikti pradėjusią augti infliaciją ir sparčiai kylančias kainas. Kaip žinome, tai paskatino mūsų tautiečių „apsipirkimo turizmą" į Lenkiją.

Grąžinti 5 proc. PVM tarifą maisto (pieno, mėsos, grūdų) produktams šalies Finansų ministerija ryžosi atsižvelgdama į infliacijos mažėjimo tendenciją ir lėtėjantį maisto produktų kainų augimo tempą. Lenkijos maisto gamintojų federacijos generalinis direktorius Andrzejus Gantneris į tokį sprendimą sureagavo teigdamas, kad vartotojams su tuo bus sunku susitaikyti, nes, nors infliacija šiuo metu daug mažesnė, kainos kas mėnesį vis dar auga.

Federacijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad PVM taikomas, kai produktas parduodamas vartotojui, todėl jis neturės įtakos gamintojams ir prekybininkams. Nors gamintojams nėra pagrindo šiuo atveju didinti kainas, jis pastebėjo, kad yra pasitaikę atvejų, kai padidinus PVM parduotuvės pakeldavo kainas daugiau nei kilo tarifas.

ES šalys nevengė laikinai sumažinti PVM

PVM tarifo maisto produktams mažinimo 2022-aisiais ėmėsi ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, o Europos Komisija (EK) tam ne tik neprieštaravo, priešingai, palaikė valstybių ryžtą imtis savarankiškų sprendimų.

2022 m. ES atnaujino PVM direktyvą ir išplėtė prekių bei paslaugų sąrašą, kurioms valstybės narės gali taikyti lengvatinį tarifą. Joje nurodoma, kad standartinis PVM tarifas negali būti mažesnis nei 15 proc., o lengvatinis gali nesiekti nė 5 proc.

EK buvo įsitikinusi, kad maisto produktams laikinai įvestas mažesnis PVM mokestis leis sušvelninti maisto produktų kainų šuolį. Vėlesni statistiniai duomenys patvirtino šią prognozę. Maisto kainų Ispanijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje tyrimas atskleidė, kad, įvedus PVM lengvatą, maistas atpigo.

Lietuvos valdžia laikėsi kitokios nuomonės. Dar pernai rugpjūtį Finansų ministerijos raštu pateiktame atsakyme agentūrai BNS buvo tvirtinama: „Kaip rodo lengvatinio PVM tarifo taikymo praktika – prekės ir paslaugos, kurioms tiesiog sumažinamas PVM tarifas – iš esmės nepinga, arba nepinga tiek, kiek sumažinamas PVM tarifas. Tokios lengvatos pagrindinis tikslas – tiesioginė nauda vartotojams per produktų kainų mažėjimą – nėra pasiekiamas.“ Savo poziciją ji grindė patirtimi, kai Covid-19 pandemijos metu Vyriausybė buvo įvedusi laikinas PVM lengvatas maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams, bet kainos nesumažėjo.

EK 2020 m. statistiniais duomenimis, Lietuva yra viena iš vos kelių ES valstybių, kuriose maisto produktams taikomas standartinis PVM (21 proc.). Standartinis tarifas visoms prekėms ir paslaugoms dar taikomas tik Danijoje (25 proc.) ir Estijoje (20 proc.). Latvijoje taip pat visoms prekėms, įskaitant maisto produktus, taikomas 21 proc. PVM mokestis, tačiau šviežios daržovės, uogos ir vaisiai apmokestinti vos 5 proc. tarifu.

Dauguma Europos šalių 2020 m. taikė gerokai mažesnį PVM tarifą būtiniesiems maisto produktams. Austrija, kur standartinis PVM tarifas yra 20 proc., maisto produktams pritaikytas tik 10 proc. tarifas, Belgijoje jis siekia 6 proc., Olandijoje – 9 proc., Čekijoje – 15 proc., Prancūzijoje – 10 proc., Liuksemburge – 3 proc., Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje – 0 proc.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.