Lietuviškos kanapės keliaus į užsienį

Dar praėjusią savaitę Pluoštinių kanapių įstatymo pataisoms Seimo Kaimo reikalų komitete buvo pritarta bendru sutarimu, o šiandien joms buvo pritarta Seime po svarstymo: už buvo 59 Seimo nariai, prieš – vienas, o susilaikė devyni. Kad pataisos galutinai įsigaliotų dabar beliko sulaukti paskutinio balsavimo Seime.

Pataisomis siūloma leisti Lietuvoje gaminti eksportui skirtą produkciją iš kanapių su tokiu psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio (THC) kiekiu, koks būtų leidžiamas eksportui skirtoje rinkoje. 

Kaip neseniai rašėme, pataisas buvo siūloma priimti skubiai, nes verslas jau turi sutartis su užsienio šalimis, tačiau negali jų vykdyti, kadangi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas laikėsi pozicijos, jog Lietuvoje negalima gaminti eksportui, jei THC koncentracija yra didesnė nei leistina pardavinėti šalyje.

Lietuvoje leidžiama gaminti produktus iš kanapių, kuriuose THC koncentracija neviršija 0,2 proc., o tarpiniuose produktuose (kai gamybos metu susidarančios medžiagos naudojamos tolesniam perdirbimui) – 0,3 proc.

Prieštaringi vertinimai

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Darius Zailskas anksčiau vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė, kad dabar galiojanti tvarka didina administracinę naštą verslui ir sukuria sunkesnę aplinką produktams vystyti.

„Mums reikia, kad verslams būtų kiek galima lengviau vystyti produktus, kurie yra aukštos pridėtinės vertės ir darytų įtaką ekonomikos augimui“, – komitete kalbėjo viceministras.

Tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Licencijavimo skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis aiškino, jog pakeitimams pritariama su išlyga: „Palaikome siekį plėsti inovatyvius gamybos metodus, pažangias technologijas, tačiau išlaikant pusiausvyrą su sveikatos apsaugos tikslų pasiekimu ir psichotropinių medžiagų apyvartos ribojimu“.

Svarstymo metu labiausiai pataisoms prieštaravo Algirdas Sysas, aiškindamas, jog „šį įstatymą pateikė ne komitetas, o lobistai“ ir esą „būsime šalis, kuri oficialiai gamins narkotikus, todėl turėsime daug problemų“, tačiau parlamentarai į šias pastabas neatsižvelgė.

Kanapių fobija

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog įvairių fobijų visada atsiranda, tačiau jų vertėtų atsikratyti: „Žinote, fobijos dažnai neturi racionalaus pagrindo, tačiau jos vis tiek egzistuoja. Tie, kurie mato tikrąją padėtį, turėtų aiškinti žmonėms bei institucijoms, kad ta baimė yra nepagrįsta. Todėl noriu sudėlioti keletą akcentų: štai visoje Europos Sąjungoje ketinama remti kanapių auginimą, skiriant išmokas toms kanapėms, kurios sieks 0,5 THC. Pasirodo, tokia norma egzistavo iki 1990-ųjų, o dabar vėl prie jos grįžtama. Kai kuriose šalyse ta norma netgi siekia 1 – ir Šveicarijoje, ir Čekijoje, ir Izraelyje, ir Liuksemburge... Net ir mūsų istorinės kanapės, kurias anksčiau augino Europoje ir kurios prieš 100 metų buvo naudojamos net buriniam laivynui, buvo pakankamai „macnos“ ir turėjo net po 1 ar net 2 proc. THC... Nuo THC priklauso ir augalo atsparumas, ir visa jo fiziologija, bet niekas Europoje tais laikais kanapių nenaudojo kaip narkotinių medžiagų – juk buvo kur efektyvesni apsisvaiginimo būdai: galėjai ir šnapso išgerti, ir tabokos stiprios užtraukti... O kanapės šiek tiek buvo naudojamos nebent liaudies medicinoje. Taigi, žiūrint ir istoriškai, to sveiko proto buvo kur kas daugiau...“

Pašnekovas mano, jog THC reguliavimas pluoštinėse kanapėse buvo tik pretekstas, tačiau dabar laikai pasikeitė: „Dabar juk daug šnekama apie žiedinę ekonomiką, bioekonomiką... Tai biznis dabar kertamas tiems, kurie gyvena iš neatsinaujinančių gamtos šaltinių. Man atrodo, nėra čia jokios grėsmės. Antai, Amerika karo laikais buvo atkirsta nuo vadinamojo „džiuto“, t. y. kanapių pluošto iš Azijos. Tuomet kilo JAV ūkininkų judėjimas: ūkininkai augina kanapes, o pramonė iš jų viską gamina. Šią idėją labai propagavo Henris Fordas, tačiau po karo JAV ilgam uždraudė pluoštines kanapes, ir tik 2018 metais federaliniu lygiu jos buvo vėl iš naujo įteisintos. Taigi, tų fobijų būta visur...“

Įteisinimo link

Kadangi su R. Čiūtu kalbėjomės dar iki Seimo balsavimo, tai teko pasiteirauti ir jo prognozės – ar Lietuvos parlamentas sugebės priimti minėtas pataisas?

„Manau, kad Seimas turėtų įteisinti... Pluoštinių kanapių verslas yra tarptautinis, ir Lietuvos rinka yra labai nedidelė, o šis verslas – specifinis, todėl patekti su savo eksportu į pasaulį yra labai sudėtinga. Kažkuri įmonė, kuri štai po tokių Seimo pataisų įgautų tam teisę, būtų pirmoji kregždė, galinti pelnyti ir pasaulio pripažinimą, – teigia asociacijos vadovas. – Jeigu tokiai įmonei pasiseks, gali atsirasti ir kitos. Riboti labai aukštos pridėtinės vertės produkciją farmacijoje būtų tikras kirtimas šakos, ant kurios galima patogiai sėdėti, todėl tikiu, kad parlamente atsiras pakankamai daug sveiko proto. Juk tai niekam nekenkiantis dalykas, mes juk pasaulio neišgelbėsime savo itin griežtais reikalavimais. Ta produkcija, kurią galima gaminti iš pluoštinių kanapių, būtų realizuojama kitose šalyse, kuriose tie teisiniai dalykai kitaip sprendžiami, jeigu jau negalima realizuoti čia, Lietuvoje... Beje, čia taip pat kyla klausimas, kodėl negalima. Juk mes įsivežame vaistus iš kitų šalių ir mokame joms mūsų mokesčių mokėtojų pinigais. Kodėl negalime patys viso to pasigaminti? Štai Lenkijoje ar Vokietijoje sertifikuotoms vaistinėms leidžiama naudoti pluoštinių kanapių farmacinę žaliavą ir gaminti produktus, kurių reikia rinkai bei pacientams. Poreikis vis didėja ir, žiūrint į ateitį, šis verslas yra labai perspektyvus. O jeigu mes dabar pražiopsosime šį momentą, kai tiekimo grandinės tik formuojasi, tai po to įlįsti į tą verslą bus itin sudėtinga ir prireiks didžiulių pastangų, finansinių išteklių bei investicijų. Dabar yra auksinis šansas.“