Lietuviškos slyvos lietuviškam sodui

Soduose daug slyvų veislių, tačiau ne visuomet jos jaučiasi saugiai. Kai kurios įvežtinės jautriau reaguoja į Lietuvos gam­tines sąlygas, todėl blogiau dera ar sunyks­ta. Paprasčiau, kai sodinamos lietuviškos veislės. Šiuo metu Augalų genų banko sąrašuose įrašytos dvi slyvų veislės, turin­čios ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą šalies sodininkystei. Senesniuose soduose jų dar galima atrasti – tai ‘Vietinė geltonoji’ ir ‘Čirkšlė’.

Dauguma sodininkų veisles renkasi atsižvelgdami į vaisių stambumą, lengvą kauliuko atskyrimą nuo minkštimo, skonį, sunokimo laiką. Ir jie teisūs – mūsiškės veislės daug pranašesnės už atvežtines, nes mažiau lepios, atsparesnės ligoms ir šaltoms žiemoms. Pasirinkus skirtingo sunokimo laiko veisles, uogomis galima gardžiuotis nuo liepos pabaigos iki spalio.

‘Vietinė geltonoji’, dar vadinama ‘Paprastąja geltonąja’, ‘Geltona kiaušiniene’ ir kitaip, laikoma lietuviška veisle ir nuo seno auginama soduose. Ji turi įvairių atmainų, todėl skiriasi vaisių dydžiu, skoniu, forma ar prinokimo laiku. Vaisiai sunoksta rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje ne vienu metu, todėl jais mėgautis galima kiek ilgiau. Slyvos nėra stambios, viena sveria 25–30 g, jos gražios, vidutinio skonio.

Vaismedžiai mažai jautrūs ligoms ir ken­kėjams, nors po šaltų žiemų gali pasireikšti sidabraligė. Odelė plona, žalsvai gelsva su plonu vaškiniu apnašu. Minkštimas žalsvai gelsvas, saldus, su savotišku prieskoniu, pakankamai sultingas. Kauliukas nuo minkš­timo atsiskiria sunkokai. Sode pasodinti medžiai dera jau 3–4 metais.

Vaismedžiai dera gausiai, silpnai prame­čiuoja. Geras požymis – vėlyvas žydėjimas, nes mažiau nukenčia nuo pavasarinių šalnų. Veislė kryžmadulkė, todėl gausiau dera, kai sode auga kitos veislės ir sutampa jų žydėjimo laikas. Dauginti galima skiepijant ar šakninėmis atžalomis.

‘Pilvė’ – nežinomos veislės sėjinukas, atrinktas Lietuvoje. Vaisiai sunoksta liepos viduryje, nuskinti išsilaiko apie 10 dienų. Jie stambesni už vidutinius, sveria apie 40 g, kiaušiniški. Odelės paviršius rausvai mėlynas su melsvu atspalviu. Minkštimas gelsvai žalsvas, sultingas, standus, aromatingas, salstelėjęs. Kauliukas sunkokai atsiskiria nuo minkštimo. Vaismedžiai jautroki šaltoms žiemoms. Pasodinti sode dera 4 metais. Atsparūs ligoms.

‘Aleksonos’ veislę sukūrė žinomas LSDI mokslininkas Algirdas Lukoševičius ir pava­dino ją motinos vardu. Labai gražūs, stam­būs, 50–60 g svorio, puikaus skonio vaisiai skinami rugpjūčio pabaigoje. Jie atsparūs puviniams, vidutiniškai transportabilūs. Minkštimas saldus, geltonas, aromatingas, gana sultingas. Kauliukas atsiskiria lengvai.

Vaismedžiai vidutinio augumo, juos ga­lima sodinti ir mažesnės erdvės sodeliuose. Pakankamai atsparūs šaltų žiemų orams, ligoms. Vaismedžiai iš dalies savidulkiai, gausiau dera sode auginant keletą veislių. Dera 4 augimo metais.

‘Jūrės’ autorius taip pat A. Lukoševičius. Uogos sunoksta rugpjūčio pabaigoje–rug­sėjo pradžioje. Vaisiai stambūs, 50–70 g, elipsiški, gražios išvaizdos, gero skonio, atsparūs ligoms. Odelė blizgi, vidutinio storio, raudona, padengta rausvai pilkšvu apnašu, kartais pastebimos pavienės rūdžių dėmelės. Vaisių minkštimas gelsvas, standus, saldus, vidutinio sultingumo. Kauliukas nuo minkštimo atsiskiria lengvai. Vaismedžiai vidutinio augumo, atsparūs šaltoms žie­moms ir ligoms. Dera 4 auginimo metais. Vaismedžiai derlingi.

‘Rausvė’ sukurta A. Lukoševičiaus. Vai­siai sunoksta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje, stambūs, iki 55 g, gražiai ovalūs. Odelė žalsvai gelsva, įsaulėje nusispalvina intensyviai rausvai. Minkštimas sultingas, geltonas. Kauliukas lengvai atsiskiria. Vaisiai tinka perdirbti, ypač džemams gaminti ir desertams. Vaismedžiai vidutinio augumo, šaltomis žiemomis pašąla žiediniai pumpu­rai, žydi anksti. Ši veislė savidulkė, todėl sode galima auginti vieną augalą. Derėti pradeda 4 augimo metais, nepramečiuoja.

‘Štaro vengrinės’ veislė sukurta Ipolito Štaro ir A. Lukoševičiaus. Vaisiai sunoksta antroje rugpjūčio pusėje beveik vienu metu, todėl galima auginti ir verslinėje sodininkystėje, ir sodybose. Vaisiai atsparūs transportavimui, vidutinio dydžio, sveria apie 35 g, elipsiški. Odelė violetinė su rausvu atspalviu, padengta pilkšvai melsvu apnašu. Minkštimas gelsvas, saldžiarūgštis, sultingas. Kauliukas atsiskiria lengvai. Vais­medžių vainikai tankūs, šakos svyrančios, vidutinio augumo. Šaltomis žiemomis apšąla žiediniai pumpurai. Veislė savidulkė, žydi anksti, derėti pradeda 4 augimo metais. Palankiomis sąlygomis dera labai gausiai.

‘Algė’ sukurta LSDI, veislės autorius A. Lukoševičius. Sunoksta rugpjūčio vidu­ryje, vienu metu. Vaisiai stambūs, 40–50 g, elipsiški, labai skanūs, vidutiniškai trans­portabilūs, gražūs. Odelė žalsvai gelsva, saulės pusėje nusispalvina rausvai melsvu atspalviu. Minkštimas geltonas, aromatin­gas, sultingas, saldus. Kauliukas atsiskiria lengvai. Vaismedžiai vidutinio augumo ir ištvermingumo, nusistovėjus šaltiems orams, pašąla žiediniai pumpurai. Dera tik 5 augimo metais, veislė iš dalies savidulkė.

‘Gynė’ – dar viena A. Lukoševičiaus sukurta veislė. Vaisiai sunoksta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje ir nuo vais­medžio skinami beveik vienu metu. Juos galima valgyti šviežius arba perdirbi kom­potams, džiovinti. Vaisiai vidutinio dydžio, sveria apie 25 g, transportabilūs. Odelė tamsiai mėlyna su melsvomis apnašomis, kaulavaisių minkštimas žalsvai gelsvas, saldus. Kauliukas atsiskiria lengvai. Vais­medžiai vidutinio augumo ir vidutiniškai ištvermingi šaltoms žiemoms. Žydi vėlai, dera vidutiniškai ar mažiau. Veislė iš dalies savidulkė.

‘Orija’ – A. Lukoševičiaus ir Genovaitės Švirinienės sukurta veislė. Vaisiai prinoksta rugpjūčio pabaigoje ir skinami vienu metu. Jie gana stambūs, sveria apie 50 g. Kau­lavaisių odelė rausvai mėlyna. Minkštimas žalsvai gelsvas, saldus, sultingas, pusiau standus. Kauliukas lengvai atsiskiria. Lie­tingomis ir vėsiomis vasaromis vaisiai serga puviniais. Vaismedžiai vidutinio augumo ir vidutiniškai ištvermingi šaltoms žiemoms. Žydi anksti, dera 4 augimo metais, deja, pramečiuoja. Veislė kryžmadulkė, geriau dera, kai sode auginamos kitos veislės. Prinokę vaisiai krinta nuo šakelių.

‘Rypė’ – A. Lukoševičiaus sukurta viduti­nio ankstyvumo veislė. Sunoksta rugpjūčio viduryje. Uogos gana stambios, sveria apie 45 g, ovaliai elipsiškos, pasitaiko ir rutuliškų. Odelės paviršius rausvai violetinis su melsvu atspalviu. Minkštimas gelsvas, sultingas, minkštas, saldus. Kauliukas lengvai atsiski­ria. Vaismedžiai jautroki šaltoms žiemoms. Pasodinus sode dera 4–5 metais. Veislė derlinga, savidulkė. Vėsesnėmis ir lietingo­mis vasaromis vaisius pažeidžia puviniai.

‘Skalvė’ – A. Lukoševičiaus sukurta vidutinio ankstyvumo veislė, kurios vaisiai sunoksta rugpjūčio pabaigoje. Jie labai gražūs, stambūs, sveria apie 70 g, kiau­šiniški. Odelės paviršius gelsvas, įsaulėje intensyviai rausvas su pilkšvu vaškiniu apnašu. Minkštimas gelsvas, sultingas, minkštas. Kauliukas lengvai atsiskiria. Vaismedžiai jautroki šaltoms žiemoms, atsparūs grybinėms ligoms. Pasodinus dera 4 metais. Veislė derlinga, iš dalies savidulkė.

‘Kauno vengrinė’ – A. Lukoševičiaus sukurta vėlyva veislė. Vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje ir nuskinti išsilaiko apie 20 dienų. Jie vidutinio dydžio ar mažesni, sveria apie 22 g, elipsiškos ar kiaušiniš­kos formos su ryškia šonine siūle. Odelės paviršius mėlynas su pilkšvai melsvu ats­palviu. Minkštimas gelsvai žalias, standus, rūgščiasaldis. Kauliukas lengvai atsiskiria. Vaismedžiai ištvermingi šaltoms žiemoms. Dera 4 augimo metais. Veislė derlinga, savidulkė, žydi vėlai, todėl nuo šalnų ne­nukenčia žiedai.

Kauno kolegijos Aplinkos inžinerijos katedros lektorius Donatas KLIMAVIČIUS

Sodaitytės medelyno savininkė Danutė MANARKIENĖ

Danutės Manarkienės ir Donato Klimavičiaus nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.