Lietuviškų braškių lenktynės su lenkiškomis

Arturas Liaudinskas šiandien nesigaili pradėjęs auginti braškes šiltnamyje. Arturas Liaudinskas, ūkininkas iš Kauno rajono, pagal išsilavinimą lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, – vienas iš nedaugelio, kurio Lietuvoje užaugintos braškės pasirodo tuo pat metu kaip ir lenkiškos. Mat augina jas šiltnamyje ir pardavinėti pradeda dar gegužę. Šviežutėlės lietuviškos uogos iš pradžių net kelis kartus brangesnės už įvežtines. Komercijos gyslelė „Drauge su žmona Gitana baigėme studijas Šiauliuose ir svarstėme ten likti, jei pradėsime dirbti mokykloje, mat žmonos tėvai turėjo ūkelį ir galėjome tikėtis jų paramos jaunai šeimai. Tačiau galvojau ir apie kitą variantą – komerciją, kuri jau leistų mums patiems išgyventi. Taip atsidūrėme Kaune, o pradėjęs dirbti komercinėje įmonėje, į mokyklą taip ir nesugrįžau. Užtai žmona liko lietuvių kalbos specialistė, rašo knygas, yra socialinių mokslų daktarė ir darbuojasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje“, – plačiai šypsosi Arturas Liaudinskas, prisimindamas savo pasirinkimą prieš kelis dešimtmečius. Jis pamena, kaip jauniems reikėjo pinigų, tad su draugu vis suko galvą, kaip jų daugiau užsidirbti. 1997-aisiais kilo idėja pasodinti braškių. „Pradėjome nuo 15 arų ploto ir trejus metus ne tik visas uždarbis ten sugrįždavo, bet ir iš algos tekdavo pridėti. Žmona jau buvo pradėjusi kreivai į tą mūsų verslą žiūrėti, bet ketvirtaisiais metais pagaliau pajutome uždarbį. Mums sekėsi, nes daug mokėmės iš labiau patyrusiųjų, konsultavomės su mokslininkais ir pirkome geriausius sodinukus, kuriuos tuomet galėjome rasti. Veislių išmėginome gausybę, kol atsirinkome tinkamiausias. Dabar laukuose Mitkūnų kaime auga 2 ha braškių, pasisodinome ir aviečių ‘Polka‘, o šiltnamiuose uogas auginame dar tik trečią sezoną“, – pasakoja Arturas, vedžiodamas po didžiulį šiltnamį. Birželio pradžios diena buvo labai karšta, šiltnamyje temperatūra siekė per 38 °C. Kad uogos užsimegztų, pasidarbavo ir darbščiosios kamanės, kurių aviliuką pastatė šiltnamyje. Braškėms teliko užaugti ir prisirpti. Nemažai jau ir nuskinta – karštis tuos procesus spartina, bet iš to daugiau bėdos nei naudos. „Kai labai karšta, uogos ima nokti dar neužaugusios, nors laistome gausiai. Kasdien šiltnamiui prireikia apie 30 kub. m vandens, o kartais net dvigubai daugiau, nors toks kiekis atrodo jau beprotiškas. Užtai kasdien skiname po 300 kg uogų. Tą, beje, karštyje padaryti irgi labai sunku. Anksčiau nuo ankstaus ryto skindavome maždaug iki pusiaudienio, tačiau per kaitrą 10 val. ryto darosi per karšta. Dar kartą į šiltnamį sugrįžtame vakare“, – apie kasdienę rutiną pasakoja Arturas. Paramos buvo mažai Prabilus apie braškes šiltnamyje, vaizduotėje turbūt iškyla modernus šiltnamis, panašus į tokius, kokius gavę Europos Sąjungos paramą pasistatė didieji gėlių ar daržovių ūkiai. Turime nuvilti – Arturo braškės auga ne tokiame, nes ir paramos jis yra gavęs visai nedaug. Iš pradžių šiek tiek jaunojo ūkininko ūkiui įkurti, o prieš kelerius metus – pusiau natūriniam ūkiui. Vadinasi, po 1,5 tūkstančio eurų metams, iš viso penkeriems. Braškės noksta buvusiame Neveronių šiltnamių kombinate, kuriame kadaise auginta daugybė įvairių daržovių. Dabar daugumas šiltnamių neeksplotuojami, o Arturo prieš kelerius metus išsinuomotas šiltnamis yra maloni išimtis – ne sugriuvęs, o bent kiek prižiūrėtas ir veikiantis. Viską išsiaiškinome, o štai apie vieną mitą paklausti ir pamiršome: ar šiltnamio braškės ne rūgštesnės, nei auginamos atvirame grunte? Spontaniškas sprendimas „Sodinti braškes šiltnamyje apsisprendžiau spontaniškai. Vasarį man pasiūlė nuomotis hektaro ploto šiltnamį ir supratau, kad reikia labai greitai apsispręsti arba idėjos išvis atsisakyti. Jau kovą būtina pasodinti braškes, jei tą sezoną nori ką nors užauginti. Veikti teko labai greitai ir jau buvau išsigandęs, kad nebegausiu sodinukų. Nyderlanduose, kurie visam Europai parduoda kokybiškus šaldytus (frigo) braškių sodinukus, jau sausio pabaigoje visi dideli užsakymai priimti, rinktis nebėra iš ko. Laimė, gana daug augina lenkai, bet ir ten jau buvo labai išpirkta, ypač ankstyvosios veislės. Pasidžiaugiau iš viso radęs. Užsodinau tik dalį didžiulio šiltnamio“, – trejų metų senumo įspūdžiais dalijasi ūkininkas. Pirmasis derlius iš tokių daigų išauga po kelių mėnesių, antraisiais metais jis ypač geras, o trečiaisiais uogos smulkėja ir po to jau metas jas keisti. Lauke jos galėtų puikiai augti 4–5 metus, bet šiltnamyje tenka skaičiuoti, ar apsimoka tai daryti. Mažas uogas reikia rūšiuoti, nes ankstyvosios braškės yra brangios, todėl daug mokantys pirkėjai nori labai gražių ir didelių. Anksti ir pelninga „Šiemet pirmą dieną nuskynėme 50 kg uogų, antrą – jau 70 kg ir visas pardavėme po 10 eurų už kilogramą pagal užsakymus, gautus per feisbuką. Dažniausiai tekdavo vežti į Vilnių – gerai mokantys žmonės labai užsiėmę ir nori komforto. Aš tik džiaugiuosi galėdamas nuvežti gražių uogų į biurus ar net namus. Po dviejų savaičių uogų ėmėme surinkti po 300 kg ir jų kaina sumažėjo per pusę“, – šiųmetės prekybos įspūdžiais dalijasi ūkininkas. Tuo metu Kauno turgavietėse lenkiškos uogos kainavo dar perpus pigiau. Iš Arturo sužinojome, kodėl šiemet beveik visos lenkiškos uogos šviesios – tokia mada. Tamsios, populiarios prieš kelerius metus, atrodo ne tokios šviežios, o gal ir pernokusios, todėl pirkėjai jomis nesusižavėjo. Ir augintojų mada tuojau pasikeitė – šviesesnės uogos išties atrodo gaivesnės. „Mums ta išvaizda gal ne tokia aktuali, nes uogas vos spėjame skinti ir vežame parduoti, jos natūraliai gražiai blizga, bet lenkams tenka vežti iš toliau. Mes savo uogų net neatvėsiname, to irgi nereikia. Šiltnamyje sezonas prasideda maždaug mėnesiu anksčiau ir trunka tol, kol uogų sunoksta lauke. Ten auga kelios skirtingo ankstyvumo veislės, tad galime prekiauti beveik apie tris mėnesius. Šiltnamyje patogu, nes nėra lietaus ir gali derlių skinti bet kada. Lauke lauki, kol nustos lyti, o jei lyja kelias dienas, tenka rinkti per lietų. Kitaip uogos pernoksta, genda. Šiltnamyje tiek ligų, tiek kenkėjų kur kas mažiau“, – pasakoja ūkininkas. Hektaro ploto šiltnamio jam visiškai pakanka. Didesnis kiekis verstų keisti ir verslo stilių – tartis su prekybos centrais, klijuoti etiketes, pakuoti, pristatyti pagal grafiką, turėti ilgalaikių įsipareigojimų. Patirtis Pirmąsias braškes šiltnamyje pasodino tiesiai į žemę, paklojo laistymo vamzdelius. Tarpueilius išklojo šiaudais. Uogoms patiko, bet žolėms dar labiau – pridygo, o ir krūmeliai prileido ūsų, tvarkytis su jais buvo nepatogu. Kitas jau sodino atsižvelgdami į įgytą patirtį ir pritaikydami tai, kas buvo po ranka. Pastebėjo, kad būtų patogiau tiek prižiūrėti, tiek skinti uogas, jei uogienojai būtų kiek pakelti. Tad pasielgė gana drastiškai – polietileno maišus su durpėmis ir laistymo vamzdeliais užkėlė ant turėtų atliekamų dėžių, į skylutes susodino krūmelius, o pakraščiais dar ištempė vielą, kad uogos nesiliestų prie lapų ir turėtų į ką atsiremti. Iš pradžių šiltnamyje pasodino bene plačiausiai Europoje auginamą ‘Elsanta‘ bei ankstyvą ir labai derlingą ‘Honeoye‘. Pastarosios uogos kūginės, didelės, odelė šviesiai raudona, minkštimas tamsus, sultingas. Veislė atspari iššalimui ir uogų puviniui, bet jautri šaknų ligoms. Vėliau pasodino ‘Rumba‘ veislės braškių. Uogos kūgio formos, didelės, saldžios, labai blizga. Nuskintos netamsėja, nepraranda blizgesio. Derančios nesmulkėja, dera tolygiai. Atsparios lapų ir pašaknio ligoms, temperatūrų kaitai. Veislė ankstyva, panaši į ‘Honeoye‘. Lauke Arturas išmėgino daug veislių, dabar apsistojo ties keliomis ir susodino pagal derėjimą nuo ankstyviausios iki vėlyvosios – ‘Kent‘, ‘Flair‘, ‘Sonata‘, ‘Azija‘ ir ‘Malvina‘. „Geriems sodinukams taupyti nereikia. Jeigu trūksta lėšų, galima įsigyti mažiau, o paskui karpyti ūsus ir taip pasidauginti. Įsigijus 2 tūkst., kitais metais galima jau apie pusės hektaro braškyną užsodinti. Tik perkant reikėtų išsiaiškinti, kaip ta veislė ūsus leidžia, vienos gausiau, kitos – mažiau. Pastarosios vertingesnės, jei neketiname daugin- ti“, – sako Arturas. Uogas skinti galima pradėti praėjus maždaug mėnesiui nuo žydėjimo. Kai karšta, prinokusias būtina nuskinti kas antrą dieną. Jei norisi gero derliaus, teks pamaitinti trąšomis ir gausiai laistyti. Savame šiltnamyje pasisodinus 10 labai geros kokybės krūmelių ir juos tinkamai prižiūrint, per pirmąjį sezoną jie duos po 300 gramų uogų. Pasmaližiauti ir asmeninei patirčiai sukaupti tiek pakaks, mat svetima patirtimi pasinaudoti sunku – dirva, šiltnamio vieta, laistymo ir tręšimo režimas kiekvieno augintojo atveju kiek skiriasi. Daiva VALEVIČIENĖ Autorės nuotraukos