Lietuviškų bulvių ir yra, ir nėra

Ryškus svyravimas

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė pasidalijo informacija, kad Lietuvoje bulvių auginimo plotai nuolat kinta – vienais metais matomas bulvių plotų mažėjimas, kitais – didėjimas. Šiais metais bulvių auginama beveik 120 ha daugiau nei 2024 m., tačiau pernai jų buvo pasodinta 269 ha mažiau nei 2023 m. O 2023 m. bulvių buvo auginama 221 ha daugiau nei 2022 m.

„Lietuvos ūkininkų užaugintų bulvių nepakanka, kad aprūpintų vidaus rinką ištisus metus, taip pat dalis derliaus yra eksportuojama į kitas šalis. Kaip ir kitų augalų, taip ir bulvių derlius priklauso ne tik nuo kokybiškų sėklų, bet ir nuo klimato sąlygų. Patys ūkininkai renkasi, sodinti sėklines sertifikuotas devirusuotas bulves ar naudoti savo ūkyje užauginamas sėklines bulves, tačiau dėl oro sąlygų skirtingais metais derlius gali būti labai nevienodas, – pastebėjo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovė. – Šį pavasarį dėl ekstremalių šalnų dideli ankstyvųjų bulvių plotai buvo pažeisti ar visai sunaikinti. Išgyvenę pasėliai patyrė didelį stresą, o tai paveikė derliaus kokybę ir kiekį. Dėl didelės drėgmės vasarą vidutinio ankstyvumo bulvių derlius buvo labiau paveiktas puvinio, o prognozuoti, koks bus rudeninių bulvių derlius, dar sunku, nes ne visos jos yra nukastos.“

I. Lukoševičienė atkreipė dėmesį, kad prastesnį bulvių derlių gali lemti ir tai, jog Lietuvoje nepakanka augalų apsaugos priemonių (AAP). Tačiau šiuo metu LDDA bendradarbiauja su Valstybine augalininkystės tarnyba ir Žemės ūkio ministerija, siekdami praplėsti tam tikrų apsaugos priemonių naudojimo galimybes.

Pasak LDAA direktorės, ir toliau pagrindiniai konkurentai lietuviškų bulvių augintojams išlieka Lenkijos ūkininkai. „Būtent kaimyninė Lenkija daro didžiausią spaudimą vidaus daržovių rinkai“, – pažymėjo ji.

Sunkina bulviakasį

Augalų sėklininkystės ūkiui „Šaka“ (Šakių r.) vadovaujantis Darius Matijošaitis neslėpė, kad šiais metais javų ir daržovių augintojų gamta nelepino – kai drėgmės reikėjo augalams augti, jos nebuvo, o kai reikia nuimti derlių, pradėjo gausiai lyti. Dėl šios priežasties jis negali pasakyti, koks yra šiemetis bulvių derlius. „Dar tik pradėjome pildyti sandėlius. Derlius šiais metais lyg ir geresnis, bet dar anksti kalbėti, nes gera pradžia nieko nereiškia – jei lietus neleis nuimti viso derliaus, tai net ir nežinosime, koks jis iš tiesų buvo, – pastebėjo ŪP pašnekovas. – Taip pat daug drėgmės gavusios bulvės gali prasčiau išsilaikyti sandėliuose, imti gesti. Todėl ir nukasęs bulves negali būti tikras, kad visą derlių galėsi realizuoti.“

D. Matijošaitis pasakojo, kad augina tik sertifikuotas ir devirusuotas bulves, nes jos atsparesnės ligoms, derlingesnės, taip pat dėl kryžminimo pasitaiko mažiau išsigimimų. „Daugiau sunkumų kelia parazitai ir piktžolės, su kuriais darosi vis sudėtingiau kovoti, nes Lietuvoje mažėja AAP – herbicidų, insekticidų. Tikiuosi, kad įmonės imsis priemonių ir įveš į šalį naujų produktų, palengvinsiančių ūkininkų kovą su vabalais ir žolėmis“, – mintims dalijosi UAB „Šaka“ direktorius.

Kainos mažėja, bet populiarumas išlieka

D. Matijošaitis pasakojo, kad šiais metais bulvių supirkimo kainos yra žymiai žemesnės nei ankstesniais metais, tačiau guodžia tai, jog lietuviai vis dar myli lietuviškas bulves, joms teikia pirmenybę. „Savo produkciją stengiamės parduoti vien Lietuvoje, tačiau viskas priklauso nuo metų, kartais tenka siųsti ir į kitas šalis. Bulvių paklausa priklauso ne tik nuo jų veislės, bet ir nuo to, kam jos bus naudojamos. Pavyzdžiui, „stalo“ bulvėms svarbu kokybė, tam tikras bulvių dydis, o ne konkreti veislė. Jei perkama pramoniniam perdirbimui, sakykime, gaminti bulvių traškučiams, tuomet svarbi tampa veislė, – paaiškino ŪP pašnekovas. – Perdirbti itin tinka ‘Jelly’ veislės bulvės. Be to, jos tinkamos ruošti visiems tradiciniams lietuviškiems patiekalams bei gruzdintoms bulvytėms.“

Įdomu tai, kad populiariausios Lietuvoje yra ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo bulvės. Vėlyvųjų bulvių paklausa – nedidelė, nors jos ir geriau laikosi sandėliuojamos.

Renkasi ypatingas veisles

„Vfarm Agro“ kooperatyve (Klaipėdos r.) auginama daugiau negu dešimt skirtingų veislių bulvių. Ūkio vadovė Rugilė Gikarė pasakojo, kad labiausiai vertinamos yra vadinamosios naujosios kartos veislės, kurios atsparios marui, pavyzdžiui, ‘Alouette’ ir „Vfarm Agro“ kooperatyvo į Lietuvą atvežtos ‘Twister’.

„Šiais metais tiek iš sodininkų, tiek iš profesionalių ūkininkų girdėjome, kad dėl didelio drėgmės kiekio labai plito bulvių maras, o šių veislių pasirinkimas padėjo užtikrinti gerą derlių, kuris puikiai laikosi ir sandėliuose. Savo ūkyje auginame ir maistines, ir sėklai skirtas bulves. Kalbant apie maistines, taikome ir į ankstyvojo derliaus segmentą, todėl renkamės itin ankstyvas veisles. Štai ‘Colomba’ daiginame specialiose dėžutėse, po lempomis, kontroliuodami temperatūrą. Maždaug po mėnesio sodiname į dirvą ir apdengiame agroplėvele, kad apsaugotume nuo pavasarinių šalnų. Dengti tikrai verta – nors Tėvo dienai vartotojams jų dar nespėjame pateikti, bet birželio pabaigoje jau galime mėgautis šviežiomis bulvėmis“, – teigė ŪP pašnekovė.

Savo derlių „Vfarm Agro“ kooperatyvas parduoda įvairiems vartotojų segmentams, pavyzdžiui, maistinėmis bulvėmis aprūpina prekybos tinklus per kooperatyvą „Bulvių namai“. R. Gikarė atskleidė, kad šiemet bulvių supirkimo kainos yra apie 15 proc. žemesnės nei praėjusiais metais, nes pakanka drėgmės ir didžioji dalis Lietuvos bulvių augintojų džiaugiasi gausiu derliumi.

Didelis dėmesys kovai su ligomis

„Kadangi auginame sėklines bulves, reikalinga ypatinga priežiūra, kad neplistų ligos, augalai išliktų sveiki ir duotų ligų nepažeistą derlių. Taikome kovos su ligomis programą. Džiaugiamės, kad jai dar yra pakankamai gerų produktų, nors paskutiniais metais ir labai sumažėjo AAP pasirinkimas – iš rinkos dingo nemažai labai gerų produktų, – pastebėjo R. Gikarė. – Nuo augalų sveikatos priklauso derlius, o jo gausa veikia rinkos sąlygas. Tiesa, daug kas priklauso ir nuo metų laiko. Jei pavasaris pas mus vėluoja, yra šalčiau ir negalime užauginti ankstyvųjų bulvių, tada į Lietuvą atkeliauja daugiau lenkiškų. Pasitaiko ir iš kitų šalių, bet Lenkija yra viena pagrindinių, diktuojančių bulvių rinkos sąlygas.“

Pasak „Vfarm Agro“ kooperatyvo vadovės, Lietuvoje užauginamos pakankamai aukštos kokybės bulvės, kad būtų patenkinti vartotojų poreikiai. Tad kita dalis derliaus yra eksportuojama. „Įdomu tai, kad kai kuriais metais ankstyvųjų bulvių paklausa būna mažesnė, pavyzdžiui, šį pavasarį, balandžio–gegužės mėn., dar turėjome pakankamai kokybiškų pernykščio derliaus bulvių, todėl brangesnių šviežių niekas neskubėjo pirkti. Visgi mūsų tikslas išlieka tas pats – kuo greičiau skanauti šviežių bulvių, todėl renkamės ankstyvąsias veisles ir auginame jas po plėvele“, – aiškino redakcijos pašnekovė.

Ankstyvąsias augina ne visi

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 19 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.