Kaunas -10,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 15 Sau 2026
Kaunas -10,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 15 Sau 2026



UAB „Luksnėnų sodai“ direktorė Gitana Jonuškaitė siūlo paieškoti obuolių tarp lapų...

Kazys KAZAKEVIČIUS
ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas 

Lietuviškų obuolių – su žiburiu

2025/09/04


Padidink tekstą

Lietuvos pramoniniuose soduose prasidėjo šiemečio derliaus obuolių skynimas. Tačiau net ne visuose yra ką skinti – dažno sodo obelų šakos tuščios. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet sodai atseikės tik apie 10 proc. įprastinio obuolių derliaus.

Realizacija bus trumpa

Biržų r. verslinį sodą turinčio Viktoro Rinkevičiaus teigimu, jų krašte šiemet obuolių yra, bet labai mažai. „Šiuo metu jau skiname ‘Delikates’ veislės obuolius. Nors jų nėra labai daug, bet skinti dar yra ką. Šios veislės obuolių dar truputį užderėjo, nes šiemet derlius labai priklauso nuo obelų veislės – vienų veislių yra, o kitų – ne. Ne visos veislės vienodai atsparios šalnoms ir kitoms gamtos išdaigoms“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo V. Rinkevičius. Anot jo, dar yra šiek tiek ‘Alva’, ‘Ligol’ bei kai kurių kitų veislių obuolių. Tačiau ir šių veislių obelys šiemet neapkibusios vaisiais taip, kaip ankstesniais metais, kai dėl gausos obuoliai kone užstodavo lapus. Šiemet obuolių jau reikia paieškoti tarp lapų.

„Kol kas dar sunku pasakyti, koks šiemet bus derlius. Pastebėjome, kad kai kurių veislių obuoliai yra stambesni nei įprastai. Bet preliminariai skaičiuojame, kad šiemetis derlius sudarys ne daugiau kaip 30 proc. įprastinio derliaus. O gal ir dar mažiau. Geriausiais metais mes priskindavome apie 1,5 tūkst. t, jei šiemet priskinsime apie 300 t, tai bus labai gerai“, – tikino Biržų krašto sodininkas.

V. Rinkevičius minėjo, kad jie patys mažmenine prekyba neužsiima, visą sodo derlių realizuoja per šalies prekybos tinklus. Realu, kad priskynus gana nedidelius kiekius obuolių, jų realizacija ilgai netruks – gal tik iki metų pabaigos.

Realizuos patys

Anykščių r. AB „Ažuožerių sodai“ direktorius Regimantas Butvydas ŪP aiškino, kad ir jų regione situacija yra gana sudėtinga, tačiau obuolių dar šiek tiek bus. Tačiau jau aišku, kad tiek darbo rankų, kiek iki šiol reikėjo, bendrovei jau neprireiks. „Bandome mažinti darbuotojų skaičių. Kitos išeities jau nematome, nes priešingu atveju mūsų bendrovės apskritai neliktų“, – prisipažino direktorius. Jo teigimu, nederliaus metai jų bendrovei tęsiasi jau antrus metus, nes ir pernai sodams labai pakenkė šalnos, kurios sumažino derlių. Tikėjosi paramos iš valstybės, tačiau, paskaičiavus pagal visas formules, paaiškėjo, kad paramos suma nesiekia nė 1,5 tūkst. Eur. Vargu ar didesnės paramos galėtų tikėtis ir po šiemečių gamtos išbandymų. Todėl bendrovei, siekiant išgyventi, tenka imtis vos ne kraštutinių priemonių.

„Šiemetį obuolių derlių net bus sunku vadinti derliumi. Kai įprastai ant pusiau žemaūgės obels būdavo 300–400 obuolių, tai šiemet yra 10, gal 20. Medžiai atrodo vos ne kaip obuoliais papuošta kalėdinė eglutė“, – pastebėjo R. Butvydas. Anot jo, didžiausia tikimybė, kad šiemet vaisius subrandino tie obelų žiedai, kurie „miegojo“ ir sugebėjo išgyventi pavasarines šalnas, siekusias net iki –8 °C. Mat jau esant –1 °C yra 30 proc. tikimybė, kad žiedai nušals, o temperatūrai nukritus iki –2,5 °C, ši tikimybė išauga net iki 90 proc.

Įprastai AB „Ažuožerių sodai“ obuolius realizuodavo ir per prekybos tinklus, ir patys jais prekiaudavo ūkininkų turgeliuose. Tačiau šiemet gali būti, kad tiekti į prekybos tinklus nebus ko, juolab kad iš prekybos tinklų atsiskaitymas už obuolius užtrunka apie mėnesį, o parduodant ūkininkų turgeliuose, pajamos ateina iš karto. „Didelė tikimybė, kad šiemet patys pardavinėsime, nes taip bus lengviau išgyventi. Kitą savaitę pradėsime obuolius skinti ir pradėsim prekiauti turgeliuose. Antraip tektų masiškai atleisti darbuotojus, kurių šiuo metu mūsų bendrovėje yra 22“, – kalbėjo R. Butvydas.

Nėra ką skinti

Tačiau Alytaus r. įsikūrusios UAB „Luksnėnų sodai“ direktorė Gitana Jonuškaitė abejojo, ar šiemet jie iš viso dar turės obuolių parduoti. Mat vasarinių priskynė keletą dėžių ir juos kaip mat išpardavė pačiuose Luksnėnuose. O dabar dar dairosi po obelų sodą ir svarsto – skinti ten dar likusius obuolius, ar jau ne. Aišku tik tiek, kad skynėjų samdyti tai jau tikrai nereikės, nes jų samdymas brangiau kainuotų nei jų nuskinti vaisiai, belakstant nuo vienos obels prie kitos ir vis ieškant po obelų lapais pasislėpusių obuolių.

„Pabandėme pasiskaičiuoti, koks yra šiemetis obuolių derlius. Tai 200 m obelų eilėje suskaičiavome gal apie 60 obuolių. Net ir iki šiol neblogai derėjusių ‘Auksių’. Preliminariai paskaičiavome, kad šiemet priskinsime gal tik apie 100 t obuolių. Tai yra labai mažai, palyginti su tuo kiekiu, kokį paprastai skindavome. Pavyzdžiui, praėjusiais metais, kuomet mūsų sodų nevargino šalnos, obuolių priskynėme beveik 2 tūkst. t. Tad šiemečio derliaus obuolių prekybos tinklams, ko gero, netieksime. Nebent labai nedidelį kiekį“, – aiškino G. Jonuškaitė.

Pasak jos, pardavimui jie augina tik obuolius, o saviems poreikiams turi ir nedidelį kriaušių sodą. Jame derlius, palyginti su obuoliais, yra kur kas maloniau nuteikiantis – kriaušės auga ant kalvelės, todėl jų žiedams –9 °C šalčiai pakenkė mažiau.

Tik dešimtadalis derliaus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 2 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/01/14

Skerdyklos ant ratų – vizijos ir realybė

Daugiau dėmesio skiriant trumposioms maisto tiekimo grandinėms, regionuose gaivinama mobiliųjų skerdyklų finansavimo idėja. Gyvulininkystės ūkių atstovai skirtingai vertina tokius svarstymus – vieni pritaria, kiti abejoja, ar tokia skerdimo ...
2026/01/14

Limitai girių karaliams – reikia ar ne?

Sovietmečiu ir kurį laiką po jo limituojama medžioklė taikyta daugeliui žvėrių, pradedant briedžiais ir baigiant kanadinėmis audinėmis (vos ne šeškams). Dar daugiau, buvo laikai, kai ir nelimituojamą smulkiąją fauną galėjai medžioti ...
2026/01/14

Atsinaujinančios energijos gamintojų mokesčiais bus remiamos bendruomenės

Nuo 2025 m. komerciniais tikslais veikiantiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams taikoma prievolė mokėti gamybos įmokas. Surinktos lėšos bus skirtos bendruomenių bei gyventojų aplinkos gerinimui, kartu didinant ...
2026/01/14

J. Eimontas. Metai – nauji, iššūkiai – tie patys: geopolitiniai veiksniai vėl veikia grūdų rinką

Metų pradžia įprastai suteikia daug vilties, optimizmo, bet situacija grūdų rinkoje – įprastai nestabili. Nors pasaulyje skaičiuojami rekordiniai kviečių, kitų pasėlių ir kultūrų derliai, geopolitiniai veiksniai stimuliuoja nerimastingas nuo...
2026/01/14

Skelbiama ūkininkų mobilizacija naujiems protestams

Naujausi pranešimai po neeilinio ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų (AGRI-FISH) susitikimo su Europos Komisija (EK) nesprendžia neatidėliotinų iššūkių, su kuriais susiduria Europos ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai, o ...
2026/01/14

LMŽD palaiko subalansuotus Mėgėjų žvejybos taisyklių pakeitimus, grįstus mokslu ir praktika

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) pateikė savo poziciją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projekto. Draugija projektui pritaria ir pažymi, kad siūlomi pakeitimai yra sava...
2026/01/14

Šildymo sezonas: kokių aplinkosaugos reikalavimų reikia laikytis šildantis namus

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų.  
2026/01/14

Elektros fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai nepakito

Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 52 proc. suvartotos elektros energijos, arba 165,3 GWh, likusi dalis vartojimui reikalingos elektros importuota iš Švedijos ir Latvijos. Dėl šalčių 26 proc. išaugęs elektros ener...